„Apie tai esame kalbėję labai daug kartų. Situacija, kuri vystosi, rodo tendenciją, kad ta banga bus.
Visų pirma, taip sakau, nes šiandien įmonių įsiskolinimai „Sodrai“ – virš 220 mln. eurų. Atidėjiniai – 162 mln. eurų. Likutis, kuris neatidėtas ar vienaip ar kitaip neišdėstytas, didžiulis.
Įmonės, tikėtina, dabar negaus jokios paramos, o jų veikla vienaip ar kitaip suvaržyta ir dėl galimybių paso, ir dėl epidemiologinės situacijos. Tad manau, kad čia labai tikėtinas variantas“, – komentavo D.Matukienė.
– Kokie verslai ir kiek patiria nuostolių šiuo metu dėl dabar įvestų pandemijos valdymo ribojimų?
– Pirmiausia didžiulius nuostolius – apie 39 proc. apyvartos kritimą – patiria tos įmonės, kurios tiesiogiai negali priimti į savo parduotuves žmonių be galimybių pasų. Tai – ne maisto prekių parduotuvės ir paslaugos.
Tačiau šioje veikloje nėra tik vienos grandies: paliečiami ir gamintojai, ir pardavėjai, ir logistika.
Šiandien vienintelė galimybė, kad nebūtų bankrotų – nereikalauti įsiskolinimų grąžinimo ir palengvinti įsiskolinimų grąžinimo procedūrą. Įmonės sako, kad reikia parodyti, kaip tu sėkmingai dirbsi per ateinančius ketvertą ar penketą metų. Kas šiandien gali pasakyti, kaip vystytis mūsų valstybė, kokia bus epidemiologinė ir ekonominė situacija?
– Vieni sako, kad artėjantys bankrotai – natūralus procesas, kiti – kad reikia valstybės pagalbos. Kaip jūs manote, kiek tai natūralus procesas, kiek vis dėlto sukeltas valstybės veiksmų?
– Natūralus procesas būna tada, kai viskas vyksta natūraliai, bet kai priimami tokie sprendimai kaip karantinas, tam tikrų veiklų uždarymas, galimybių pasų įvedimas, apie kurį mes daug kalbame, kad jis yra neveiksmingas, valstybė čia negalėtų nusiplauti rankų ir pasakyti, kad ji niekuo dėta.
Kolegoms, kurie sako, kad tai – natūralus procesas, o tie, kurie nesugeba išsilaikyti, tegul bankrutuoja, norėčiau pasakyti: imkit ir įkurkit mažą įmonėlę nuo vieno iki keturių darbuotojų. Pažiūrėsite, kaip nuostabiai gražiai bankrutuosite, jei jums bus nurodyta, kokiomis sąlygomis veikti – ne natūraliomis, o tokiomis, kaip pasako valstybė.
Už kiekvieno bankroto procedūros yra šeimos, žmonės. Lietuvoje yra apie 70 tūkst. įmonių, kuriose dirba nuo vieno iki keturių darbuotojų. Vadinasi, pas mus dar pagilės socialinė atskirtis ir skurdas. turėsime dar sudėtingesnę socialinę padėtį.
Minimali mėnesio alga padidinta nepaisant to, kad smulkaus verslo taryba sakė to nedaryti – regionuose ir taip labai sudėtinga situacija. Neatsižvelgė, padidino. Nuo sausio 1 d. turėsime dar didesnes problemas.
– Kalbant apie bankrotų bangą – kaip būtų galima įvertinti reiškinio mastą?
– Manau, kad mastas bus didelis. Apie 30 proc. smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vienokia ar kitokia forma šitą veiklą baigs.
– Kalbant apie valstybės paramą, kokias matote galimybes užtikrinti, kad ja nebūtų piktnaudžiaujama?
– Pasiūlymas labai paprastas – kalbėtis su ekspertais praktikais. Kad ir mūsų valdybos nariai turi didžiulę patirtį, mato valstybės sąrangą ir žino, kaip įmonės galėtų išsilaikyti, kokia parama būtų reikalinga. Reikėtų į tai atsižvelgti ir galvoti iš regioninės dimensijos.
Visada iš tūkstančio žmonių atsiras vienas vagis. Dėl to vieno vagies nereikėtų bausti viso verslo. Visada taip buvo – istorijos rato nepakeisi. O apsunkinti paramos gavimą maksimaliam skaičiui įmonių, nereikalingas dalykas.
Per pirmą pandemijos laikotarpį turėjome labai paprastą priemonę: 50 proc. praėjusiais metais sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Priemonė buvo puiki, ja pasinaudota per kelias savaites. Ji nutolino bankrotų, įmonių užsidarymo, darbuotojų atleidimo bangą. Tada nebuvo tokių, kurie pasinaudoję parama nusipirko jachtas. Bet po to kažkodėl pradėtos nagrinėti kitos priemonės.
– Skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga“ atliko apklausą. Paaiškėjo, kad 57 proc. žmonių galvoja, jog šešėlis Lietuvoje išaugo. Tiesa, Finansų ministerijos duomenys kiek prieštarauja jiems. Jūsų akimis, kiek esant sudėtingai pandeminei situacijai šešėlis galėjo išaugti? O jei jis neišaugo, ar esama tokių pavojų artėjant bankroto rizikoms?
– Priimant tam tikrus nutarimus ir įstatymus reikia apgalvoti visas įmanomas situacijas, apgalvoti jas trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.
Į kirpyklą gali užeiti tik turintis galimybių pasą. Kirpėja turi du pasirinkimus: bankrutuoti, nes daugiau nei 50 proc. klientų dėl vienokių ar kitokių priežasčių neateina, arba dirbti nelegaliai. Ar reikia daryti tokias priemones kad ir dėl gero tikslo, jei matome, kad susikuriame papildomą problemą?
Visa tai įmanoma užkardyti. Prieš keliolika metų mūsų taryba traukė žmones iš nelegalios veiklos – sakėme, eikit, legalizuokitės. Taip ir įvyko.
Sukurtos sistemos veikia – nedarykime naujų neteisingų žingsnių ir tas šešėlis mažės.
Smulkus verslininkas turi šeimą, investavęs į veiklą, bet jis tikrai nemirs iš bado. Reikia apie visa tai pagalvoti. Niekas nenori būti gaudomas ir dirbti šešėlyje.
– Kokios valstybės pagalbos priemonės šiandien būtinos, kad realybe netaptų visi tie reiškiniai, apie kuriuos diskutavome?
– Kaip mes matome iš smulkaus verslo padėties, yra dvi priemonės. Viena buvo GPM kompensavimas tam tikrais procentais, ir, jei bus reikalingas prastovų mechanizmo kompensavimas.
Kai kurioms grupėms buvo nuomos mokesčio kompensacija – tai taip pat buvo pakankamai veiksminga priemonė.
Mūsų Vyriausybei linkėčiau nukreipti lėšas į regioninę dimensiją, kad ten besikuriantys nauji verslai, nustačius tam tikras sąlygas, galėtų gauti valstybės pagalbą. Šios priemonės dabar sustabdytos.
