Kinijos degalinėse daugumoje šalies regionų pradėti normuoti degalai. Populiariame šalies socialiniame tinkle „Weibo“ skelbiama, kad sunkvežimių vairuotojai eilėse prie degalinių praleidžia ištisas dienas. Oficialių pranešimų apie tai neskelbiama.
Analitikai aiškina, kad degalų Kinijoje stinga, nes šalį paveikė Europoje juntama energijos išteklių krizė: kyla kainos, stringa tiekimas. Be to, didžiausią pasaulyje populiaciją turinčioje valstybėje kritiškai stinga energijos. Prie to prisidėjo pastarąjį mėnesį kilę potvyniai, užtvindę regionus, kuriuose veikia daug anglių kasyklų. Dėl anglių ir gamtinių dujų stygiaus stojo fabrikai, milijonai namų ūkių liko be elektros arba tiekimas trūkinėja. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Glazge (Jungtinė Karalystė) išvakarėse Pekinas nurodė didinti anglių gavybą.
Pasauliui pamažu nusisukant nuo iškastinio kuro, jo kaina auga, nes pasiūla mažėja. Tačiau Kinija, kaip ir Indija, nuo šio kuro yra stipriai priklausoma. Analitikų teigimu, anglių Kinijoje trūksta jau seniai, bet naftos produktų ir dujų trūkumas – nauja. Įmonės skuba keisti energijos šaltinius į ekologiškesnius. Skaičiuojama, kad Kinijoje išaugusi naftos produktų paklausa pasaulinį suvartojimą padidins iki pusės milijono barelių per dieną. Baiminamasi, kad didėjanti paklausa paaštrins pasaulinę energijos krizę.
Tuo metu Rusijos valstybinė žiniasklaida skelbia, kad prezidentas Vladimiras Putinas imasi gelbėti Europą. Šalies prezidentas „Gazprom“ koncerno vadovui nurodė padidinti dujų tiekimą į Austriją ir Vokietiją, kai tik bus pripildytos požeminės saugyklos Rusijoje.
„Noriu dar kartą pabrėžti, situacija Europoje įrodo, kaip svarbu energetikos sektoriuje stabilūs ir patikimi santykiai“, – sakė V.Putinas.
Kritikai V.Putiną kaltina sąmoningai sukėlus krizę, kaip svertą spausti Europą kuo greičiau patvirtinti naujojo dujotiekio „Nord Strem 2“ sertifikatus.
