„Bus panašiai, kaip ir dabar“
Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka, paklaustas, kaip gyvensime po pandemijos, juokavo, kad apie ateitį geriausiai pasako Audronės Galvonaitės atsakymas, kai jos klausia apie orus: „Visko gali būti“.
„Tai labai tinka ir ekonomikai. Jau žinoma, kad iš 100–300 ekonomikos prognozių pasitvirtina tik kokia 1. Kai ekonomistai sako, kad ekonomika, kainos auga labiau, negu tikėtasi, reikia turėti omenyje, kad tai tebuvo tik tikėjimasis – o visi mes galime tikėtis įvairiai“, – atkreipė dėmesį jis.
Anot profesoriaus, prognozuojant ateitį dažniausiai laikomasi nuostatos, kad „bus panašiai, kaip ir dabar“ – jeigu ekonomika šiemet auga 3–4 proc., tikėtina, kad taip augs ir kitais metais, jeigu nebus kokių ypatingų pokyčių.
„Tačiau jau vyksta, ko gero, svarbiausias pokytis – infliacija. Tad galima tikėtis, kad į tą infliaciją bus reaguojama – reaguojama įvairiai arba išvis nereaguojama, tikintis, kad ji pati nuslops. Jeigu infliacija pati nesulėtėtų, tada gali įsikišti centriniai bankai ir imti didinti palūkanas, o tada mažėtų paskolų investicijos.
Tuomet didėtų neapibrėžtumas žmonėms – kainos augtų, o turintys santaupų baimintųsi, kad ateina prasti laikai ir mažiau vartotų, taip sumažindami paklausą gamybai, kurios verslininkams nebeliktų prasmės plėsti“, – svarstė R.Lazutka.
Baigsis pinigų dalybos
„Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros vadovė Jekaterina Rojaka džiaugėsi, kad ekonomika sugeba adaptuotis prie nuolat besikeičiančios pandeminės situacijos – nebėra tokios nežinomybės, kaip 2020 metų pradžioje, be to, jau yra ir virusą pažabojantys skiepai.
„Lūkesčiams tai daro teigiamą įtaką, kadangi verslininkai jau kitaip, optimistiškiau, planuojasi savo investicijas, strategijas. Tačiau, nors tam tikras rizikas valdyti sekasi neblogai, bet nežinomybės vis tiek yra labai nemažai. Kiekvienas protrūkis suduoda savo smūgį, laikinai pristabdo ekonomiką, sutrikdo tiekimo grandines“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ji.
Turto valdymo įmonės INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pritarė J.Rojakai sakydama, kad Lietuvai ši pandemija nebuvo tokia skausminga, mat per jos metus turėjome galimybę nesilaikyti fiskalinės drausmės – daugiau išleisti viešųjų pinigų, negu surinkdavome mokesčių, dėl ko ūgtelėjo mūsų skola.
„Pasibaigus šiam išlaidavimo laikotarpiui teks grįžti į fiskalinės drausmės ritmą ir atitinkamai tvariau planuotis savo valdžios sektoriaus išlaidas. Tai reiškia, kad nebeliks paskatinimų iš viešojo sektoriaus, kokie buvo tiek pernai, tiek šiemet. Nebeliks vienkartinių pinigų dalybų įvairiems visuomenės segmentams, paramos nukentėjusiam nuo pandemijos verslui“, – apie pokyčius įspėjo ji.
Nors verslo nuotaikos ypač gerėjo pirmąjį šių metų pusmetį, tačiau maždaug nuo birželio, anot J.Rojakos, pradėjo po truputį blogėti – ir tai siejama ne su prastėjančiomis ekonomikos prognozėmis, bet su kainų ir sąnaudų kėlimu.
„Praktiškai visi sektoriai prognozuoja labai didelį sąnaudų augimą – tokį, kokio neregėjome daugiau negu 10 metų. Tai apkartina prognozes ir įneša dar daugiau nežinomybės. Taip pat jau sulaukiame gerokai didesnės infliacijos, kuri, tikėtina, greitu metu gali siekti beveik dviženklį skaičių.
Tai turi įtakos darbuotojų įdarbinimui, investicijoms, konkurencingumui, prekių ir paslaugų kainoms“, – neslėpė nerimo ekspertė.
Ragina būti pasiruošus viskam
Anot R.Lazutkos, Lietuvoje jau beveik viskas yra įveikta, ekonomika šiais metais puikiai auga ir nėra jokių stabdymų. Nors kelionės tarp šalių vis dar gerokai sumažėjusios, tačiau Lietuva nėra Italija ar Ispanija, kad labai priklausytų nuo turizmo. O pramonė, transportas, statybos, jo teigimu, klesti, paklausa didžiulė, nepaisant to, kad žaliavos brangsta.
„Darbdaviai – nors jiems ir nelabai pritariu – skundžiasi, kad stinga darbo jėgos. Jeigu auga atlyginimai, yra darbo jėgos paklausa, reiškia, kad įmonių veikla vyksta, tad nėra ko verkti. O jei vienoje, kitoje srityje prasčiau, yra suvaržymų, tai vis tiek netrukdo – žmonės vartoja, nusiperka tai, ko jiems reikia. Todėl ir kitų metų prognozės yra geros“, – mano ekonomistas.
Visgi, perspėja jis, reikia būti pasiruošus viskam. Patys gyventojai turėtų atsidėti santaupų juodai dienai, o valstybė irgi turi sistemas – nedarbo draudimo, biudžetą, socialines išmokas, kurios amortizuotų sukrėtimus.
„Jeigu ekonomika smunka, didelė dalis gyventojų gyvena iš išmokų, pensijos vis tiek yra mokamos – jeigu jų nebūtų iš ko mokėti, tektų šiek tiek pasiskolinti. Jeigu valstybės finansai būna gana sveiki, socialinės apsaugos sistemos gerai sukonstruotos, tuomet nieko labai ir nereikia – sistemos sureaguoja automatiškai.
Pavyzdžiui, Lietuvoje buvo pakeistas įstatymas, kad būtų galima mokėti išmokas ir tiems tėvams, kurių vaikai negali lankyti dėl pandemijos uždarytų darželių – tai pavyzdys, kokia ateitis neprognozuojama ir kaip reikia paruošti sistemas, kurios prireikus galėtų sureaguoti. O tada mums jau ir ne taip svarbu, kas nutiks ateityje“, – portalui lrytas.lt kalbėjo R.Lazutka.
Pandemija šoko nebesukels
I.Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad pasikeitęs globalus užsienio prekybos paveikslas, trumpėjančios tiekimo grandinės atveria Lietuvai, kaip eksportuojančiai atvirai ekonomikai, labai nemažai nišų, kurias, kaip matoma iš eksporto ir pramonės rodiklių, puikiai pavyksta išnaudoti.
„Kol kas išlaikome konkurencingumą – kuo geriau mums sekasi eksportuoti, tuo daugiau įvežame pinigų ir tuo sėkmingiau galime augti, auginti atlyginimus ir sunešti pajamas į biudžetą. Mūsų verslai jau pernai įrodė, kad yra labai lankstūs, sugebantys staigiai prisitaikyti prie kardinalių pasikeitimų ir rasti būdų išlaviruoti.
Sunku įsivaizduoti, kokių naujų būdų gali atsirasti siekiant suvaldyti pandemiją varžant ekonomiką, o prie esamų ji jau yra pripratusi. Nors turėjome labai ilgus ir varginančius, griežtus karantinus, tačiau ekonomika jiems buvo atspari, pavyko išlaikyti jos augimą. Tad greičiausiai pandemija nebesukels jokio šoko“, – prognozavo ji.
Taip pat, pasak ekonomistės, kiekvienoje krizėje galima įžvelgti ir teigiamų dalykų – krizių metu įvyksta rimti pokyčiai. Pandemija paskatino skaitmenizacijos procesus pasaulyje, verslai sugebėjo prisijaukinti internetą, skaitmeninę prekybą – padarė rimtą šuolį, kuriam turbūt nebūtų prisiruošę dar keletą metų. Tad dabar yra lankstesni ir gali pasiekti didesnes rinkas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Taip pat pasikeitė požiūris į ėjimą į darbą, tad biurų rinkai dabar tenka spręsti rimtus klausimus, kokia bus jos ateitis. Pasikeitė ir apsipirkimo įpročiai, nes išpopuliarėjo apsipirkimai internetu – antrojo karantino metu jie viršijo 10 proc. visų mažmeninės prekybos apyvartų, kai iki pandemijos tebuvo 3–4 proc.
„Galbūt pasibaigus pandemijai dalis šių įpročių išnyks neprigiję, bet kai kurie liks. Iki pandemijos darbas iš namų buvo sunkiai suvokiamas, buvo daug mitų, kad jis neefektyvus ir neproduktyvus, bet pandemija parodė, kad jis neretai leidžia žmogui sutaupyti energijos ir laiko, nes važiuoti į darbovietę per kamščius yra nemažas laiko ir jėgų eikvojimas“, – atkreipė dėmesį I.Genytė-Pikčienė.
Jai antrino ir J.Rojaka, pridūrusi, kad taip pat sumažėjo tarptautinių susitikimų, nors tam tikra jų dalis su stabilizacija grįžtų. „Tačiau tai, kas didina efektyvumą, išsilaikys ir turėsime labiau subalansuotą išlaidų eilutę.
Taip pat atsiveria daugiau galimybių papildomai mokytis, kelti kvalifikaciją, kas stipriai pagyvina darbo rinką. Be viso to, manau, kad dėmesys sveikatai išliks dar ilgai – o tai turės teigiamo poveikio darbo rinkai, nes sveikesni žmonės galės dirbti ilgiau, taip pat tai gali paveikti pensijų sistemų tvarumą“, – įsitikinusi ji.
Panašios nuomonės ir R.Lazutka, manantis, kad išaugus skaitmeniniam raštingumui dar labiau sustiprės interneto vaidmuo. Jis taip pat sako futuristiškai įsivaizduojąs, kad ateityje bus dirbama iš namų, tačiau susirinkimams, kurie vyks gyvai, biurai bus išnuomojami vienai dienai.
„Tai gali turėti įtakos ir būsto rinkai – žmonės ims labiau vertinti erdvesnį būstą, kad jame būtų darbo kambarys ar net keli. Tokiu atveju, nebereikšmingi ir atstumai – jei anksčiau žmonės ir norėdavo gyventi nuosavuose namuose, tačiau mieste jiems būdavo per brangu, o užmiestyje – per toli, tai dabar gali daug kas pasikeisti“, – svarstė profesorius.
Ekonomikos stabilizavimasis – neįmanomas
Visgi ekonomikos stabilizavimasis, kalbėjo J.Rojaka, yra praktiškai neįmanomas tikslas, kadangi ji nuolat juda savo ekonominiu ciklu. „Ekonominis ciklas nėra stabilizacija, turime tam tikrą ilgalaikį vidurkį, bet iš principo nuolat kylame virš jo arba smunkame žemiau jo. Ir visiškai normalu judėti tokiais tam tikrais ciklais.
Labiausiai ekonomikos prognozes veikia išoriniai veiksniai, tam tikros krizės, kurios ateina ir pakiša koją kartą per 5–10 metų. Nėra jokios garantijos, kad, kai stabilizuosis pandemijos krizė, mes neįžengsime į kažkokią kitokią krizę, pavyzdžiui, susijusią su išaugusiomis skolomis, viešuoju sektoriumi.
Nes šiuo metu yra didesnių rizikų, baimių dėl nekilnojamojo turto (NT) rinkų, nes visoje Europoje labai stipriai auga NT kainos, taip pat startuolių sektorius kai kur demonstruoja labai netolygų vystimąsi“, – įspėjo ji.
Todėl svarbiausia valdyti rizikas tiek, kiek tik įmanoma, ir žengti į ateitį automatizuojant procesus. Ekspertės teigimu, kaip atsakas kainų didėjimui, sąnaudų augimui turėtų būti sprendimai, kurie leistų užtikrinti didesnę nepriklausomybę nuo išorinių energetinių išteklių ir tuo pačiu apsaugoti verslą tam tikrais automatiniais sprendimais, kurie neleistų stipriai augti darbo sąnaudoms.
„Svarbu tęsti skaitmeninimą ir procesų automatizavimą. Tai sumažintų augančias išlaidas ir sąnaudas, kas bus ypač aktualu kitais metais. Tos investicijos yra ilgalaikės ir atsipirktų per ilgesnį laikotarpį ir padėtų išlikti verslams konkurencingiems ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į kibernetinį saugumą, nes skaitmeninamės, dirbame hibridiniu būdu, ir todėl svarbu užtikrinti, kad darbas su duomenimis būtų saugus“, – sakė J.Rojaka.
Didelės santaupos – būtinos
Neapibrėžtais laikotarpiais žmogui reikia turėti sumą, kuri padengtų bent pusės metų jo išlaidas. Tai padėtų išvengti rimtų išbandymų, tokios finansinės pagalvės būtinos kiekvienam, be to, įneša didesnio apibrėžtumo, portalui lrytas.lt sakė I.Genytė-Pikčienė.
Jai pritarė ir J.Rojaka, pridurdama, kad žmonėms taip pat svarbu nuolat investuoti į savo kvalifikaciją – ekonomika juda, ir labai greitai. Nuolat trūksta vis naujų įgūdžių, rinkoje atsiranda poreikis tokių, kuriems anksčiau nebuvo skiriama pakankamai dėmesio.
„Taip pat svarbu subalansuoti savo finansus – lūkesčiai išlieka gana geri, dauguma verslų ir vartotojų yra optimistai, tačiau reikia pasiruošti visokioms iki šiol nežinomoms rizikoms, todėl per pandemiją padidėjęs santaupų lygis turėtų išlikti net ir geresniais laikais“, – tikino ji.
