Pasak Z.Buivydo, nacionalinis saugumas susideda iš trijų dalykų – valstybės ir jos piliečių saugumo, tikėjimo valstybės teisingumu ir užtikrinto ekonominio valstybės vystymosi.
„Deja, akivaizdu, kad nepamatuotų politikų sprendimų virtinė vien mūsų, transporto, sektoriuje pažeidžia kertinius nacionalinio saugumo principus. Neabejoju, kad tai nevyktų, jei išties būtų asmeninė politikų atsakomybė“, – kalbėjo vienas iš „Linavos“ vadovų.
Z.Buivydas įsitikinęs, kad niekaip kitaip neįmanoma pavadinti šalies valdžios elgesio su trečiu pagal sukuriamą BVP verslo sektoriumi, per metus sukuriančiu per 5,5 milijardo eurų.
„Linavos“ generalinis sekretorius priminė dabartinės Vyriausybės kalbas apie būtiną mokesčių naštos mažinimą: „Panašu, kad tai tik pažadai. Nuo 2023 m. Lietuvoje įvedama nauja kelių mokesčio sistema, kuri dar išaugins kaštus. Krovinių vežėjams gali tekti mokėti apie 5, o keleivių vežėjams – daugiau kaip 10 kartų.“
Pamatuoti sprendimų padarinius ragina ir ekspertai, nes transporto ir logistikos sektoriuje – ne geriausia padėtis. Vien šiemet jau užsidarė 244 smulkios ir mažos transporto įmonės, o bedarbiais tapo per 1,5 tūkstančio žmonių.
Išimtimis žlugdo savus
Lietuva yra vienintelė valstybė pasaulyje, kurioje įteisinta vadinamoji koeficiento sistema – vežėjai privalo mokėti darbuotojams 1,65 karto didesnę nei minimali alga.
Anksčiau šis koeficientas siekė 1,3, o prieš porą metų buvo padidintas iki 1,65. Lietuvos vežėjų prašymu grupė opozicijos parlamentarų šį valdžios sprendimą apskundė Konstituciniam teismui ir šią vasarą sulaukta palankaus sprendimo. Bet niekas nepasikeitė – sprendimas įsigalios tik kitų metų pradžioje, o dabartinė Vyriausybė vėl padidino koeficientą.
„Šio sprendimo kaina verslui – papildomi 150 milijonų eurų. Mums užkrovė milžinišką naštą, bet tikina, kad viskas daroma dėl darbuotojų socialinių garantijų. Bet tai – melas, nes iš 77 tūkstančių vairuotojų apie 90 proc. yra užsieniečiai, o tai reiškia, kad pensijos išmokų šie žmonės negaus“, – pažymėjo generalinis sekretorius.
Z.Buivydui keista, kad prieš dvejus metus po skundu į Konstitucinį teismą pasirašiusių tuometinės opozicijos atstovų konservatorių ir liberalų pozicija pasikeitė, vos tik patekus į valdžią: „Anksčiau jiems atrodė nenormalu, antiįstatymiška, o dabar – viskas gerai, nors Seime yra visas būrys tų pačių politikų.“
Pasak Z.Buivydo, verslas mokėtų darbuotojams ir daugiau, bet mokesčių kilpa pernelyg užveržta, o pervežimo įkainiai nesikeičia: „Nepamirškime, kad tarptautiniuose pervežimuose pelno marža siekia vos 3-5 proc.“
Džiugina lietuvių konkurentus
„Linavos“ atstovas pažymėjo, kad padidintą atlyginimą ir įstatymo numatytus neapmokestinamus dienpinigius gaunantys vairuotojai patys gali mokėti papildomas įmokas, investuoti į investicinius fondus, nekilnojamąjį turtą ir užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje.
Vis dėlto Z.Buivydui keisčiausia, kad triukšmą kelia ne vairuotojai, o sauja su transporto sektoriumi mažai bendro turinčių veikėjų. Vieni siekia politinių tikslų, kitiems rūpi asmeninė gerovė – galimybė išsireikalauti pinigų.
„Prisidengiama tariamu rūpesčiu, bet iš tikrųjų jiems nerūpi tas žmogus. Ne paslaptis, kad ES ir Didžiojoje Britanijoje transporto sektoriuje stinga jau 500 tūkstančių vairuotojų, bet mūsų valdžia dar sudaro dirbtines kliūtis, įveda kvotas“, – stebėjosi „Linavos“ generalinis sekretorius.
Pasak Z.Buivydo, dėl suvaržymų ir kliūčių laimi tik Lietuvos vežėjų konkurentai: „Prancūzijos ir Vokietijos pervežimo įmonės ploja rankomis, nes jiems naudinga, kad esame varžomi. Džiaugiasi ir Lenkija, nes mūsų asociacijos nariai investicijas nukreipė į kaimynines valstybes – jų biudžetas sulauks papildomų įplaukų.“
Įžvelgia net reketo požymių
Transporto įmonės sulaukia kirčių ne tik iš politikų ir konkurentų. Nemenką sumaištį kelia ir profsąjungos, nors „Linavos“ generalinis sekretorius įsitikinęs, kad ne vairuotojai jiems rūpi.
„Vyksta atviras reketas, kuris primena 1990-uosius ir „Vilniaus brigados“ metodus. Pavyzdžiui, iš Lietuvos profesinių sąjungų aljanso vadovo Audriaus Cuzanausko mes sulaukėme pasiūlymo kas mėnesį už kiekvieną darbuotoją sumokėti po 15 eurų „stogą“ net ir tuo atveju, jei žmogus nepriklauso profesinei sąjungai“, – kalbėjo Z.Buivydas.
„Linavos“ nariai šį „komercinį pasiūlymą“ pavadino turto prievartavimu ir jį atmetė. „Paprašėme pateikti sąrašą profesinės sąjungos narių, kurie dirba tolimųjų reisų vairuotojais. Aišku, negavome, nes tiems veikėjams rūpi tik asmeninė gerovė, – pažymėjo generalinis sekretorius. – Argi ne keista, kad A.Cuzanausko vadovaujamas aljansas savo 7 darbuotojams moka mažiau nei minimalų – nė 580 eurų nesiekiantį atlygį, o mums kelia reikalavimus vairuotojams mokėti po 1204 eurus?“
Z.Buivydą stebina, kad keliant sumaištį aktyviai reiškiasi ir politikai – anksčiau spaudžiant vežėjus į kampą dalyvavo ir profsąjungos lyderius globojo Seimo nariai ir politikai Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, dabar globą perėmė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir viceministras Vytautas Šilinskas.
Asociacijos generalinis sekretorius įsitikinęs, kad politikai privalėtų mentorystės pasimokyti iš Baltijos transporto profesinės sąjungos pirmininko Gintaro Čiužo, kuris ne kartą konfliktinėse situacijose profesionaliai tarpininkavo tarp darbuotojų ir darbdavio: „Būtina ne kelti chaosą, o padėti.“
Prašo vieno – nebetrukdyti
Pasak „Linavos“ atstovo, kai kurių profsąjungiečių tikrieji tikslai paaiškėtų, jei būtų atskleisti finansiniai srautai. Z.Buivydo pernelyg nenustebintų žinia, kad kai kurie sumaištį keliantys asmenys galėjo sulaukti finansavimo iš užsienio.
„Ne vien mes nepasitikime profsąjungomis. Akivaizdu, kad ir tarp visų sričių darbuotojų tai nėra populiaru. Oficialiais duomenimis, profesinėms bendruomenėms išvis priklauso vos 34 tūkstančius žmonių, o Lietuvoje yra 1,3 milijono dirbančiųjų. Geresnis pavyzdys tikriausiai net nereikalingas“, – sakė generalinis sekretorius.
Nepaisant visų trikdžių, Lietuvos vežėjų įmonės net per pandemiją pasiekė gerų rezultatų. Lietuvos įmonės užėmė pirmąją vietą tarp užsienio vežėjų Vokietijoje – šios valstybės keliais nuvažiavo daugiausia kilometrų.
Vis dėlto Z.Buivydas prognozuoja, kad per artimiausius kelerius metus visi Lietuvos žmonės pajaus politikų daromas klaidas. Dabar transporto sektorius įvairiomis formomis biudžetą papildo daugiau kaip 700 milijonų eurų.
Bet ši dalis neabejotinai sumenks, nes išsikėlimo į kaimynines šalis procesas jau įsibėgėjo. Paskaičiuota, kad vien šiais metais Lietuvos verslininkai Lenkijoje jau įkūrė 500 įmonių, įregistravo per 4500 vilkikų, o tai reiškia, kad kasmet mažiausiai po 75 milijonus eurų įvairiais mokesčiais papildys kaimyninės valstybės biudžetą.
„Lenkija džiaugiasi ir nesudaro jokių kliūčių. Tuo tarpu Lietuva, kurios valstybės einamąją sąskaitą geriname, kaišioja pagalius – įdarbinamų ne ES piliečių kvotos nedidinamos, laukti tenka po 3 mėnesius. Iš mūsų mokamų mokesčių gyvenantiems politikams kažkodėl sunku suprasti, kad mes esame išaugę lietuviškus marškinėlius, kad mums reikia tik vieno – netrukdyti“, – sakė „Linavos“ generalinis sekretorius.
Valstybė turėtų ne trukdyti, o padėti
Finansų analitikas Aleksandras Izgorodinas pripažino, kad situacija transporto sektoriuje yra karšta, nes koeficiento įvedimas labiau žalingas nei naudingas.
Pasak ekonomisto, skaičiai rodo, kad Lietuva yra viena iš lyderių visoje Europos Sąjungoje pagal atlyginimo augimą transporto sektoriai: „O papildomas apmokestinimas yra labai rizikingas, nes įmonių, ypač smulkiųjų grupėje, pelno marža yra nedidelė – siekia tik 3-5 proc.“
A.Izgorodinas pažymėjo, kad šiandienė situacija šiame sektoriuje labai sudėtinga, nes visos ES valstybės varžosi dėl vairuotojų, be to, sparčiai auga sąnaudos, nes brangsta degalai, todėl vežėjų pelningumas atsidūrė ties pavojinga riba.
„Statistika rodo, kad ypač prasta smulkiųjų ir mažųjų įmonių situacija – iš šios grupės šiemet neliko 244 transporto ir logistikos bendrovių. Tai yra signalas valstybei, kad papildomi kaštai gali būti nepakeliami. Todėl valstybė turi padėti išgyventi, o ne papildomai kurti kaštų“, – kalbėjo ekonomistas.
A.Izgorodino vertinimu, koeficiento sistema kritikuotina ir dėl netrukus įsigaliosiančių Mobilumo paketo normų. Po kelių mėnesių įmonės privalės darbuotojo atlygį skaičiuoti pagal tos valstybės, kurioje žmogus dirba, standartus. O tai reiškia, kad koeficiento įvedimas darbuotojui nesukurs jokios vertės.
Kita vertus, finansų ekspertas atkreipė dėmesį į laikmetį – ekonomikos augimo tempai lėtėja: „Paskutinį ketvirtį augimas dar labiau sustos, todėl nauji suvaržymai ir kaštai – visiškai ne laiku.“
