Keičiasi pinigų leidimo tendencijos: mato didelius skirtumus tarp to, ką lietuviai pirko anksčiau, ir ką – dabar

Per pastaruosius metus, anot specialistų, pandemija drastiškai pakeitė tiek Lietuvos ekonominę situaciją – tiek finansinį sektorių, tiek ir lietuvių įpročius bei poreikius. Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ pasakojo Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Pandemijos pradžioje realybė buvo žymiai geresnė, nei optimistiškiausios ekspertų prognozės.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pandemijos pradžioje realybė buvo žymiai geresnė, nei optimistiškiausios ekspertų prognozės.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pandemijos pradžioje realybė buvo žymiai geresnė, nei optimistiškiausios ekspertų prognozės.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pandemijos pradžioje realybė buvo žymiai geresnė, nei optimistiškiausios ekspertų prognozės.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pandemijos pradžioje realybė buvo žymiai geresnė, nei optimistiškiausios ekspertų prognozės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pandemijos pradžioje realybė buvo žymiai geresnė, nei optimistiškiausios ekspertų prognozės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pandemijos pradžioje realybė buvo žymiai geresnė, nei optimistiškiausios ekspertų prognozės.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pandemijos pradžioje realybė buvo žymiai geresnė, nei optimistiškiausios ekspertų prognozės.<br>V.Skaraičio nuotr.
S.Krėpšta.<br>T.Bauro nuotr.
S.Krėpšta.<br>T.Bauro nuotr.
Pandemijos pradžioje realybė buvo žymiai geresnė, nei optimistiškiausios ekspertų prognozės.<br>T.Bauro nuotr.
Pandemijos pradžioje realybė buvo žymiai geresnė, nei optimistiškiausios ekspertų prognozės.<br>T.Bauro nuotr.
Pandemijos pradžioje realybė buvo žymiai geresnė, nei optimistiškiausios ekspertų prognozės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pandemijos pradžioje realybė buvo žymiai geresnė, nei optimistiškiausios ekspertų prognozės.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pandemijos pradžioje realybė buvo žymiai geresnė, nei optimistiškiausios ekspertų prognozės.<br>T.Bauro nuotr.
Pandemijos pradžioje realybė buvo žymiai geresnė, nei optimistiškiausios ekspertų prognozės.<br>T.Bauro nuotr.
Pandemijos pradžioje realybė buvo žymiai geresnė, nei optimistiškiausios ekspertų prognozės.<br>V.Balkūno nuotr.
Pandemijos pradžioje realybė buvo žymiai geresnė, nei optimistiškiausios ekspertų prognozės.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Nov 13, 2021, 3:44 PM

Prognozės nepasitvirtino

„Jei žiūrėtume, kaip prognozavome prieš metus, tai pandemijos pradžioje ir pandemijos eigoje prognozės buvo gana niūrios“, – pastebi Lietuvos banko valdybos narys S.Krėpšta.

Šiuo metu ekspertas, kuruojantis finansinių rinkų ir įstaigų priežiūrą, tikina, kad šiuo metu Lietuvos ekonomika yra gera, nors daugelis tikėjosi ne to: „Netgi šiandien šalies ekonomika pasivijo lygį, kuris buvo prieš pandemiją: atlyginimai auga dviženkliais skaičiais, nekilnojamojo turto rinka yra labai aktyvi“, – komentuoja S.Krėpšta. Ekonomisto tikinimu, netgi pandemijos pradžioje realybė buvo kur kas geresnė nei optimistiškiausios ekspertų prognozės.

Teigiama, kad ir Tarptautinės valiutos fondas tikina, jog jeigu infliacijos rizika bus trumpalaikė, kitais metais ekonomika turi galimybę pasiekti aukštesnį tašką, nei jis buvo pasiektas prieš koronaviruso pandemiją. „Lietuvos ekonomika „susitraukė“ vienu mažiausiu tempu visoje Europos Sąjungoje“, – pabrėžia ekonomistas.

Vis dėlto Lietuvos banko valdybos narys sako, kad nors situacija yra gera, nepavyko išvengti ir neigiamos naštos, kuria buvo apkrauta sveikatos ir socialinė sritis.

„Prognozės visada yra neapibrėžtos ir lemia daugelis veiksnių, kurių niekas negali numatyti“, – komentuoja S.Krėpšta. Vienas iš didžiausios įtakos turinčių veiksnių – infliacijos banga.

Specialistas teigia, kad per aukšta infliacija yra tokia pat pavojinga kaip ir per žema infliacija ar defliacija – tai stabdo ekonomiką ir išbalansuoja gyventojų bei verslininkų lūkesčius ir planus.

S.Krėpštos vertinimu, tai yra trumpalaikė rizika – 8 proc. siekianti infliacija kitais metais turėtų grįžti prie 2 proc. Du trečdalius infliacijos, anot ekonomisto, lemia išoriniai veiksniai, kurių kontroliuoti neįmanoma.

Žaliavų, degalų ar dujų kainų augimas ir susiaurėjusių tiekimo grandinių rizika, tikėtina, kad greitu metu nebekels rizikos. Geopolitiniai veiksniai, pasak specialisto, taip pat reguliuoja pasiūlą.

„Būtent paklausos ir pasiūlos neatitikimas pasirodė visu „negražumu“, ir tai lemią didžiąją dalį visos infliacijos“, – akcentuoja specialistas.

Pokyčiai vyksta greitai

S.Krėpštos tikinimu, Lietuvos ekonomikoje šiuo metu matomas didelis pasikeitimas žmonių pinigų išleidimo srityse: mažiau išleidžiama kavinėse ar kino teatruose, bet daugiau perkant buities ar kitokio tipo prekes.

„Pandemija tą pokytį, kuris įprastai užtrunka dešimtmečius, įgyvendina per pusmetį ar metus“, – situaciją apie lietuvių pinigų išleidimo tendencijas apžvelgia ekonomistas. Prie greitai įvykusio pokyčio, anot S.Krėpštos, ekonomika turi greitai prisitaikyti – taip sukuriami tam tikri netolygumai kainų rinkoje.

Dar vienas pokytis – skirtumai bendrojo vidaus produkto krizės akivaizdoje. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad prieš daugiau nei dešimtmetį su nacionaline valiuta pasitikta globali finansų krizė buvo skaudesnė, nei dabartinė pasitikta būnant euro zonoje.

„Turime mažesnį nedarbą vien dėl to, kad palūkanų normos išliko žemos, neturėjome jokių svyravimų ar devalvacijos rizikos“, – tikina pašnekovas. Nauda, kuri buvo gauta būnant prisijungus prie euro zonos, anot ekonomisto, viršija kaštus trumpalaikės perspektyvos atžvilgiu ir atneša pozityvių naujienų.

Vis dėlto, S.Krėpšta sako, kad toks ekonomikos augimas atneša didelę paklausą ir lietuvių aktyvumą nekilnojamojo turto rinkoje: „Rinka nėra perkaitusi, bet ji šyla.“

„Mūsų ekonomistai vertina, kad nekilnojamojo rinkos kainos yra kažkur 7 proc. didesnės, nei turėtų būti“, – komentuoja ekonomistas. Pašnekovo teigimu, būtent dėl šios priežasties rugsėjo mėnesį buvo imtasi „vėsinamųjų“ priemonių: įvestas griežtesnis paskolos ir užstato santykis, paskolą imant antrą kartą ir daugiau.

„Papildomas kapitalų rezervas bankams būtų pirminės prevencinės priemonės, kurios šiek tiek sustabdytų augančią sisteminę riziką“, – tikina S.Krėpšta.

Laidos pašnekovas atkreipia dėmesį, kad situacija darbo rinkoje yra įtempta, bet jau matomas atlyginimų augimas. Atlyginimų fondo vidurkis šalyje neviršija Europos Sąjungos.

Inovacijas reikia priimti

Pasak specialisto, finansines technologijas galima suvokti keliais būdais. Tai gali būti konkrečios mokėjimų, elektroninių pinigų įstaigos ar specializuoti bankai, vystantys inovatyvius verslo modelius.

„Platesnis suvokimas, į kurį koncentruojasi Lietuvos bankas ir kiti prižiūrėtojai, yra naujos technologijos finansų sektoriuje“, – tikina S.Krėpšta. Nauji ir inovatyvūs sprendimai pagerina vartotojų patirtį, gaunat paslaugą, efektyvina finansinių technologijų veiklą bei atpigina didžiąją dalį suteikiamų paslaugų.

Pasak S.Krėpštos, geriausias pavyzdys – momentiniai mokėjimai. Prieš penketą metų bankų vartotojai turėdavo laukti dieną ar net visą savaitgalį, kol pinigų pervedimas pasiekdavo kitą banką. Šiuo metu, anot ekonomisto, daugelis Lietuvos bankų jau turi momentinių mokėjimų funkcionalumą – pervedimai atliekami vos per kelias sekundes.

Nors, pašnekovo teigimu, ekonomistai skeptiškai žiūri į kriptovaliutų naujovę ir tai vadina „kripto turtu“, technologine prasme tai taip pat yra inovacija, kurią centriniai bankai šiuo metu analizuoja, kaip galėtų pritaikyti šią idėją.

„Negalima žiūrėti pernelyg atsargiai į inovacijas, nes tuomet galima labai lengvai atsiriboti nuo inovacijų ir atsidurti paraštėse“, – sako ekspertas. Kiekviena naujovė finansinių technologijų veikloje turi perspektyvą, tačiau reikia įsivertinti ir ilgalaikį poveikį bei kaštų naudą.

Ekonomistas pabrėžia, kad finansų sektoriuje Lietuvos proveržis ir technologijų pažanga yra greita, o pati šalis jau yra su išvystyta ekonomine sistema ir turi potencialią prisidėti prie globaliųjų rinkų transformacijos.

Vis dėlto S.Krėpšta finansinio raštingumo tema tarp gyventojų proveržio nemato: „Matome, kad sukčiavimų prevencija tose šalyse, kur finansinis raštingumas yra didesnis, apgaulės būdu žymiai sunkiau pasiduoda įvairiems pasiūlymams ir tiek lėšų nepraranda per sukčiavimo schemas.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: lenkų ūkininkai pradėjo kelio į Vilnių blokadą