Finansinė elgsena nestebina
„Ekonomikoje žmonių lūkesčiai, žmonių jausena yra labai svarbūs indikuojantys rodikliai, nes lūkesčiai paprastai apsprendžia mūsų nuotaikas ir mūsų ateities vertinimus“, – pasakoja ekonomistė I.Genytė-Pikčienė. Remiantis šiais rodikliais, pasak pašnekovės, yra formuojami mūsų ateities ekonominiai rodikliai ir asmeniniai sprendimai.
Ekonomistė sako, kad jaučiasi atskirtis tų lietuvių, kurie gyveno sovietmečiu ir tų, kurie šį etapą praleido. Susidūrę su sovietmečiu, anot I.Genytė-Pikčienės, dar iki šiol jaučia „finansinio nesaugumo šmėklą, kuri nuolat kvėpuoja į nugarą“.
„Man tai irgi yra pažįstama ir, manau, kad ne man viena“, – teigia ekonomistė. Tokiu būdu tautiečiai tampa taupesni ir taip stengiasi pasirūpinti savo finansiniais ištekliais bei saugumu.
Visgi toks požiūris yra ne visos Lietuvos visuomenės. Pokalbio metu ekonomistė pripažino, kad galima pastebėti ir tuštybės: perkami prabangūs automobiliai ar kitos materialinės investicijos, kurios galėtų būti naudingesnės kitose srityse.
„Visada reikia galvoti racionaliai ir nuspręsti, ar tai yra prasminga ir ar tai yra dalykas, kuris mane džiugins nes tik tuos pirmus mėnesius“, – pataria I.Genytė-Pikčienė. Pašnekovė tokius prabangius pirkinius prilygina vaikų žaislams – su amžiumi vidinis vaikas nedingsta: „Mes, kaip visuomenė, esame įstrigę tam tikroje paauglystėje“.
Tačiau ekonomistė taip pat ir pateisina materialinių daiktų įsigijimą: žinomiems ar viešiems asmenims automobilis gali būti vienas iš tam tikrą statusą įrodančių atributų. Visgi I.Genytė-Pikčienė tikina, kad svarbu mokytis iš klaidų ir kitą kartą jau pasielgti racionaliau.
Ekonomistė atvirauja, kad visai neseniai taip pat įsigijo automobilį. Tiesa, tai praktiškas, naudotas elektromobilis, kuriuo pirkėja patenkinta. Vis dėlto pašnekovė pastebi, kad visuomenėje perėjimas prie elektromobilių vyksta lėtai, tačiau gatvėje jų jau daugėja.
„Visuomenė pati to nepadarys ir paskatos bei ribojimai yra tas kelias, kuris padės atsinaujinimui“, – pabrėžia I.Genytė-Pikčienė. Ekspertė sako, kad kol kas rezultatų pasiekti sunku: „Žaliojo kurso dedamosios labai sunkiai įsivažiuoja rinkos sąlygomis, nes tokiam pokyčiui visuomenė yra neetiška.“
„Pasižiūrėjus dinamikas Europoje ir pasaulyje, tai tos kreivės spiečiasi labai sparčiai į viršų, todėl ir veikia meduolio ir botago principas“, – pasakoja ekonomistė. Vis dėlto, pašnekovės tikinimu, nors ribojimai nėra malonūs, reikėtų susimąstyti dėl automobilio pasirinkimo.
I.Genytė-Pikčienė teigia, kad pandemijos krizė ekonomiškai puikiai įveikta, bet „dabartinis fonas vis dar tamsus“ – pendemija iššaukė ne tik visuomenės susiskaldymą, bet ir konfliktą paties žmogaus viduje.
„Objektyviai vertinant, Lietuva dabar išgyvena galimybių metą“, – situaciją apibendrino ekspertė. Makroekonominiai rodikliai rodo, kad gyventojų finansinė situacija yra kur kas geresnė nei prieš penkerius metus, o darbo rinkos laivų vietų skaičius yra aukštumose.
Nors darbdaviams dabar sunku susirasti kvalifikuotos darbo jėgos, I.Genytė-Pikčienė sako, kad darbuotojams tai yra pats geriausias laikas: „Darbuotojas yra tas, kuris renkasi. Darbuotojas gali keisti kryptį, savo profesiją ir daryti šuolius savo karjeroje“.
Ekonomistė atkreipia dėmesį ir į tai, kad pandemija išmokė didžiąją visuomenės dalį išsiskirti pasiekimais technologijų srityje, internetu pasiekti dideles rinkas ir imtis tokių veiklų, kurios nereikalauja fizinio kontakto.
Kaimyno kieme žolė visada žalesnė
I.Genytės-Pikčienės tikinimu, lietuviai visada norėjo to, ko neturi. Tai, pasak ekspertės, rodo Lietuvos istorija: palyginti neseniai buvo atkurta šalies nepriklausomybė, kai dauguma kitų šalių gerbūvio kūrimui turėjo gerokai daugiau laiko ir kitų resursų.
„Ką mes pasiekėme apie trisdešimtmetį – tai yra įspūdinga“, – atlyginimų ir miestų plėtros situaciją apibūdina ekonomistė. Jos teigimu, didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyvenimo kokybė tikrai aukšta: „Būtų sunku įkalbinti vilnietį pasirinkti gyvenimą Londone ar Paryžiuje, nes tokiame pinigų balanse, kokiame jis yra dabar, turi tikrai geresnes gyvenimo sąlygas.“
Nors kiti specialistai sako, kad Lietuvos atlyginimai nėra vieni iš aukščiausių Europoje, specialistė tikina, kad tai lemia daug priežasčių. Viena iš jų – ekonomikos struktūra, kurioje vyrauja stambūs verslo sektoriai, kuriuose darbuotojai nekuria aukštos pridėtinės vertės. Tokiai darbo jėgai algų kelti neapsimoka – šie procesai, anot I.Genytė-Pikčienės, ateityje bus automatizuoti.
Visgi per pandemiją pakilę atlyginimai ir kiti procesai turėjo įtakos nekilnojamojo turto sektoriaus tendencijai. „Nekilnojamojo turto srityje pandemija, tai – karštinė“, – sako pašnekovė.
Tokia tendencija sunkiu ekonomikai laikotarpiu vis dar stebina ekspertus: prognozavo, kad pandemija iššauks savisaugos instinktą ir diktuos daug atsargesnę visuomenės algseną bei ilgalaikių įsipareigojimų.
„Bankai žmonėms išdavinėja paskolas, bet ši situaciją, jei lygintume su 2007–2008 m. labai stipriai skiriasi“, – tikino ekonomistė. Tuo metu lūkesčiai esą neatitiko realybės: išduodamos atsakingo skolinimo reikalavimų neatitinkančios ir skaičiuojamos 90–95 proc. nuo visos būsto vertės, todėl paskolas atiduoti bankui yra gerokai sudėtingiau.
Perkantys antrą ar trečią būstą jau nebėra pažeidžiami ir rizika sumažėjusi, kad įsigiję būstą ir negebantys už jį išmokėti paskolos neteks vienintelių namų. „Esame gerokai saugesnėje situacijoje“, – pastebi ekonomistė. Nors kainos kyla sparčiau nei atlyginimai, todėl „papūstos“ kainos ilgai tęstis neturėtų.
Visgi pastebimas ir griežtesnis tonas iš pinigų politikos formuotojų bei centrinių bankų. Jungtinėse Amerikos Valstijose, pasak ekonomistės, jau yra kalbama apie palūkanų formų kilimą kitais metais, bet Europa to daryti, matyt, neskubės. Anot I.Genytės-Pikčienės, tai paveiks nekilnojamojo turto rinką įvairiose pasaulio šalyse.
Nors prieš kelerius metus buvo populiari trumpalaikė nuoma, šiuo metu jau matomos ilgalaikės nuomos suaktyvėjimas.
I.Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad tai turės ir pasekmių: „Pasiūlos perteklius jau formuojasi ir iš nuomos didelės grąžos nebus, nuomotojams teks nusivilti.“
Nori geresnio gyvenimo
Ekonomistė laidoje atkreipia dėmesį ir į kitas problemas Lietuvoje: migrantų krizė, pandemija, importo ir eksporto iššūkiai bei su Kinija paaštrėję santykiai. „Yra tiek daug probleminių degančių židinių, kad Vyriausybei tenka linkėti didžiausios sėkmės visa tai atmušant“, – komentavo ekspertė.
Visgi migrantų krizė, anot pašnekovės, yra viena skaudžiausių, nes visai kita situacija nei 2015 m.
„Labai sunku vertinti, kokie žmonės ateina, nes mažai apie juos žinome“, – pabrėžia I.Genytė-Pikčienė. Labai sunku nuspėti jų atvykimo motyvus, žinių lygį ar kitus aspektus.
Ekspertė akcentuoja, kad bet kur atvažiavus reikės dirbti ir mokėti kalbą, o tai tikrai nėra lengva: „Kažkokių vaisių, kurie lengvai nusiraško, čia tikrai nėra."
Taip pat I.Genytė-Pikčienė kalbėjo ir apie migrantų integravimo problemą į Lietuvos darbo rinką: „Tai yra Pandoros skrynios atvejis“. Ekonomistės tikinimu, ją atvėrus galima būtų sulaukti daugybės problema, o Vyriaurybė, vykdydama apgręžimo politiką, matyt, nenori jos atverti.
Teigiama, kad atvykę skirtingų kultūrų, skirtingo išsilavinimo žmones yra itin sunku integruoti net toms šalims, kurių integracijos politika yra stipri. „Kalbant apie Lietuvą, mes net negalime integruoti savo piliečių, kurie turi tam tikrų socialinių problemų“, – nuogąstavo pašnekovė.
