Įvardijo galimus neigiamus scenarijus ekonomikoje: naujoji krizė gali būti kitokia – gyventojams reikėtų išlikti budriems

Tik atėjus pandemijai dalis ekspertų prognozavo, kad patirsime baisesnę krizę nei 2008 m. Tačiau tai neįvyko – greitai į situaciją sureagavus centriniams bankams ir Vyriausybėms pavyko ekonominės krizės išvengti. Tačiau viskas vyksta ciklais, po aukštų pakilimų būna ir nuosmukių, tad ekonomistai sako, jog anksčiau ar vėliau su tam tikra krize gali tekti susidurti.

Ekonomistai sako, jog anksčiau ar vėliau su tam tikra krize gali tekti susidurti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekonomistai sako, jog anksčiau ar vėliau su tam tikra krize gali tekti susidurti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ekonomistai sako, jog anksčiau ar vėliau su tam tikra krize gali tekti susidurti.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ekonomistai sako, jog anksčiau ar vėliau su tam tikra krize gali tekti susidurti.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ekonomistai sako, jog anksčiau ar vėliau su tam tikra krize gali tekti susidurti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ekonomistai sako, jog anksčiau ar vėliau su tam tikra krize gali tekti susidurti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Ekonomistai sako, jog anksčiau ar vėliau su tam tikra krize gali tekti susidurti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekonomistai sako, jog anksčiau ar vėliau su tam tikra krize gali tekti susidurti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
R.Rudzkis.<br>T.Bauro nuotr.
R.Rudzkis.<br>T.Bauro nuotr.
N.Mačiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
N.Mačiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
T.Povilauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
T.Povilauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Nov 15, 2021, 1:06 PM, atnaujinta Nov 15, 2021, 1:06 PM

Reikia pamiršti 2008 m. krizės scenarijų

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas patikino, kad krizės kartojasi, tik jų scenarijai kaskart šiek tiek skiriasi. Jog vėl kažkada turėsime sudėtingą laikotarpį yra akivaizdu, tačiau kada jo sulauksime – atsakyti sudėtinga.

„Žvelgiant į ateinančius dvejus metus didžiausią riziką matau centrinių bankų ir valdžios sektoriaus sprendimuose. Infliacija yra paspartėjusi, kuri daugiausia nulemta trikdžių, atėjusių iš pirmojo pandemijos šoko, kada pasiūla staigiai sumažėjo, o paklausa jau nuo pernai vasaros vidurio staigiai atsigavo. Visas šis šleifas ir toliau velkasi, ta infliacija toliau auga.

Tad atsiranda grėsmė, kad, jeigu tiekimo grandinės trūkinės, energetiniai ištekliai toliau brangs, centriniai bankai gali pernelyg sureaguoti ir greitai sukelti palūkanų normas. Taip galbūt infliaciją suvaldytume, bet ir staigiai sustabdytume ekonomikos augimą, sumažintume paklausą. Tada turėtume nepalankią situaciją finansų rinkose. Atsirastų problemų tiems, kurie turi daugiau paskolų. Jiems tai galėtų skaudžiai smogti“, – apie galimą, bet mažai tikėtiną krizės scenarijų portalui lrytas.lt pasakojo T.Povilauskas.

Anot jo, tikimybė, kad galėtų pasikartoti 2008 m. krizės istorija, maža, nes šiuo metu Lietuvos ekonominė situacija yra gerokai kitokia nei anksčiau, juolab iš klaidų yra mokomasi, o ir Lietuva nėra per daug prisiskolinusi. Jo teigimu, šalies skolos lygis yra vienas mažiausių Europoje, tad, kadangi per pandemiją skolintasi nedaug, problemos funansų rinkose taip pat neskaudžios.

„O tam tikri ekonomikos sulėtėjimai ar nuosmukiai tampa finansų krizėmis, kai yra persiskolinama. Bet šią minutę to Lietuvoje nėra – tai ramina. O ir nesame daug investavę į kriptovaliutas ar kitą finansinį turtą, kuris gali greitai nuvertėti.

Pernai greitai suveikė ir centrinių bankų priemonės sumažinti palūkanų normas perkant obligacijas ir kitą turtą, taip pat greitai suveikė ir valdžios sektorius. O to 2008–2009 m. neturėjome, valstybė negalėjo skolintis pinigų už normalią kainą, todėl to ekonomikos skatinimo nebuvo. Tad reikėtų pamiršti 2008 m. scenarijų, problemų gali būti, bet tikrai ne tokio masto“, – pozityviai kalbėjo ekonomistas.

Krizei pribręsta?

„Gali tokia krizė ir niekada neateiti. Negaliu šito išpranašauti“, – portalui lrytas.lt sakė ekonomistas, profesorius Rimantas Rudzkis.

Visgi jis pripažino, jog labiau tikėtina, kad į dar vieną krizę įbrisime, juk jos nuvilnija pasaulyje maždaug kas 10 metų. „Pagal laiką dabar tam lyg ir yra pribręsta“, – sakė profesorius.

Tačiau, kaip sakė R.Rudzkis, viskas priklausys nuo pasaulio: „Lietuva yra eksportuojanti šalis, tad, jei pasaulyje nebus rimtesnės krizės, ir mes viską praplauksime su didesniais ar mažesniais nuostoliais.“

Jei pasaulyje kainos ir toliau nemažės, jei žiema bus šalta, dujos ir nafta toliau brangs, augs ir transportavimo, metalų, laukų apdirbimo, trąšų, maisto kainos, tada, pasak R.Rudzkio, ateis metas, kada Europos ir JAV centriniams bankams teks apsispręsti, ar šią itin didelę infliaciją kentėti, ar keisti pinigų politiką. Tad R.Rudzkis taip pat įvardijo, jog krizę galėtume išvysti per artimiausius dvejus metus.

„Manau, tokiu atveju, pinigų politiką bankai keistų. Amerikiečiai jau dabar padarė pirmąjį žingsnį – nusprendė kol kas sumažinti pinigų spausdinimą, iki vasaros jie suplanavę jį visiškai pabaigti, o paskui bus žengiamas kitas žingsnis – didins palūkanas.

Kai pinigų politika gerokai pagriežtėja, palūkanos pakyla, tada paaiškėja, kad daugelis verslų neišgyvena tokiomis sąlygomis, nes atprato gyventi prie sudėtingesnės pinigų politikos. Tad vienas iš krizės variantų galėtų būti toks“, – aiškino R.Rudzkis.

Anot jo, naujoji krizė gali būti kiek kitokia – tiek finansų, tiek realios ekonomikos, tačiau visiškai nepanaši į 2008 m. Visgi profesorius pasvarstė, jog galbūt tobulėjant technologijoms ir medicinai, didesnių krizių ateityje gali būti ir išvengta.

Krizę turime jau dabar – tik iš gero gyvenimo

Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis portalui lrytas.lt taip pat sakė, jog krizė kažkada ateiti turės, tačiau šiuo metu tam jokių prielaidų nėra.

„Tam, kad ateitų krizė, turi įvykti koks nors šokas – ekonomika turi būti išbalansuota, perkaitusi, nekonkurencinga, įvykdytos kokios nors ekonominės politikos klaidos, geopolitinės krizės, karai ar kiti konfliktai. Tokius reiškinius sunku prognozuoti, tačiau žvelgiant į dabartinę ekonominę būklę nėra jokių prielaidų, priežasčių ir ženklų artimiausius kelerius metus tikėtis krizės“, – teigė ekonomistas.

Pasak jo, tiek Lietuvoje, tiek kitose Vakarų valstybėse šiuo metu matoma kitokio pobūdžio krizė – trūksta prekių, nes gyventojų pajamos auga sparčiai, tad pasiūla nepasiveja tokios didelės paklausos, sutrinka tiekimo grandinės.

„Tai gero gyvenimo krizė, kai pinigų yra daugiau, nei galimybių tuos pinigus išleisti“, – patikino N.Mačiulis.

Spausdinkime pinigus ir įveiksime krizes?

T.Povilauskas sakė, jog atėjus dar vienai krizei jis nematąs priežasčių, kodėl Lietuva negalėtų ir vėl vykdyti šį kartą puikiai suveikusio ekonomikos skatinimo, nes dar nesame išnaudoję visų galimybių pasiskolinti. „Nebent pasaulyje būtų labai sudėtinga situacija su finansų rinkomis“, – teigė jis.

Tačiau N.Mačiulis laikėsi kitokios nuomonės: „Norisi galvoti, kad štai ir viskas, centriniai bankai rado sidabrines kulkas, kuriomis gali išspręsti visas problemas. Bet būtų keista, jeigu niekas iki šiol nebūtų pagalvojęs, kad galima spausdinti pinigus, dalinti juos į kairę ir dešinę, ir visos socialinės bei ekonominės problemos išsispręs.“

Anot jo, tokio pinigų spausdinimo šalutines pasekmes jau matome dabar – infliacija paspartėjo, o ir dalijant atspausdintus, bet ne uždirbtus pinigus, paklausa ima viršyti pasiūlą, tad sveiki bei darbingo amžiaus žmonės nebėra motyvuoti dirbti ir tik nori gauti socialines išmokas bei paramą.

„Jeigu matysime įsišaknijančią infliaciją, ateityje centriniai bankai nebeturės tokio instrumento – lengva ranka spausdinti, dalinti pinigus ir tikėtis, kad nieko blogo dėl to nebus.

Bet reikia pripažinti, kad centriniai bankai ėmėsi labai eksperimentinės, tačiau kol kas pasiteisinusios monetarinės politikos, kuri padėjo išvengti labai neigiamų pasekmių“, – kalbėjo N.Mačiulis.

Visgi, kaip sakė ekonomistas, nors mums dabar atrodo, kad žinome, kaip suvaldyti krizes, dar neaišku, su kokiomis teks susidurti ateityje. Galbūt šią pandemiją išgyvenome sėkmingai, bet ateis dar viena ir dar pavojingesnė, galbūt įvyks geopolitiniai konfliktai ar kibernetinės atakos, kurios paralyžiuos oro transportą ar elektros energijos tiekimą.

„Galima prisigalvoti įvairiausių baisių scenarijų, kur jau nebepadės bankų žemos palūkanos ir pinigų pasiūlos didinimas“, – sakė N.Mačiulis.

Užtenka tik gando apie krizę, NT rinka iš karto reaguoja

Prieš 2008 m. krizę stebėta, kaip sparčiai auga nekilnojamojo turto (NT) kainos, tai pastebima ir dabar. Visgi T.Povilauskas atkreipė dėmesį, kad situacija šiuo metu kiek kitokia, tad kilus krizei NT rinkai nebūtų suduotas toks skaudus smūgis. Juk turime atsakingo skolinimosi nuostatas, kurių praėjusios krizės laikotarpiu nebuvo.

Tačiau, anot R.Rudzkio, krizės yra neatsiejamos nuo NT problemų. Šiuo metu būstai brangsta, nes yra daug norinčių juos pirkti, bankai paskolas išduoda drąsiai, o šios suteikiamos beveik už nulines palūkanas. Taip pat algos kasmet vidutiniškai kyla po 12–13 proc., kai kuriuose sektoriuose – ir daugiau. Žmonės nebijo prarasti darbo, nes išėjęs iš vieno po savaitės ar dviejų jau susiras kitą, tad tokiam asmeniui visiškai nebaisu imti paskolą.

„Ir dabar įsivaizduokime – staiga dalis įmonių užsidaro, nedarbas šoka iki 20 proc., kiekvienas supranta, kad, jei išeis iš darbo rinkos, gali dvejus ar trejus metus nerasti kito. Bankai pakelia palūkanas ir norinčių pirkti būstą iš karto sumažėja kelis kartus.

Tada būsto kainos krinta du ar du su puse karto. Su krize susiduria visas statybų sektorius, o norintys parduoti būstą negali to padaryti.

Gali ir nieko neįvykti, užtenka, kad tik pasklistų gandas, jog už metų ar dvejų prasidės gili krizė ir šoks nedarbas, net jei tai iš tiesų ir neįvyktų, bet didelė viuomenės dalis tuo patikėtų, iš karto NT rinka smuktų, nes daugelis atsisakytų pirkti NT ir pasiūla taptų didesnė nei paklausa. NT labai susijęs su krizėmis“, – paaiškino ekspertas.

Gali tikėtis valstybės pagalbos, todėl pinigų nekaups

Pažvelgus į rekordinius gyventojų indėlius galima imti tikėtis, jog ateinančią krizę lietuviai išgyventų nesudėtingai. Tačiau T.Povilauskas mato kitą riziką – per pandemiją valstybė turėjo greitai reaguoti, todėl skyrė daug pinigų ekonomikos skatinimui, kad nuosmukio ar krizės būtų išvengta. Tad daugelis dabar gyvendami patogiai, kai valstybė gelbėja, gali kitoms krizėms būti nepasiruošę.

„Žmonės matė, kad pernai valstybė skyrė daug pinigų, tad gali ir toliau manyti, jog, jei vėl kažkas bus blogai, valstybė juos gelbės. Tad motyvacija kaupti pinigus juodai dienai, turėti 3–6 mėn. santaupų rezervą gali būti sumažėjusi, nes pernai sėkmingai pavyko išplaukti ir be tų rezervų“, – svarstė ekonomistas.

R.Rudzkis atkreipė dėmesį, kad per 2000 m. krizę algos buo tikrai mažos, dauguma gyveno nuo atlyginimo iki atlyginimo. Šiuo metu tokios situacijos nėra. Tačiau ir 2008 m., jo manymu, Lietuva gyveno neblogai – iki tol atlyginimai augo po keliolika procentų per metus, NT brango, indėlių buvo nemažai, visgi dalis lietuvių tą krizę išgyveno sunkiai.

„Juk ne visi gyvena vienodai. Dabar įsivaizduokime, kad pasaulio rinkos krinta ir mūsų eksportas sumažėja du kartus. Čia jau žiaurius dalykus sakau. Tada iš karto einamoji pinigų masė susitraukia ir vyksta grandininės reakcijos – tos įmonės, kurios eksportuoja prekes ar paslaugas, iš karto užsidaro, jų užsakymai dingsta ir nuo to kitiems pasidaro blogai. Nedarbas pašoka nuo 6 proc. iki, įsivaizduokime, apie 20 proc. Aišku, iš karto visi atlyginimai krinta.

Žinoma, žmonės, kurie turi santaupų ar yra visokių prekių prisipirkę, gali kurį laiką naujų drabužių ar automobilių naujų nepirkti. Bet ir 2008 m. visi buvo pinigų prisikaupę...“ – priminė jis.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.