Nereikia bausti Aliaksandro Lukašenkos?
Nuo lapkričio 10 d. vidurnakčio pasienio ruože su Baltarusija, 5 kilometrus nuo jo bei neteisėtų migrantų apgyvendinimo objektuose mėnesiui įvesta nepaprastoji padėtis. Kaip sakė D.Arlauskas, jautėsi labai prigąsdintas, tačiau realybė visai kitokia.
„Buvau net pasiruošęs dokumentus, įrodančius, kad gyvenu Šalčininkuose, bet įleido, nuvažiavome ramiai. Žmonės kaip gyveno, taip ir toliau gyvena. Nustatytas režimas yra geras tam, kad nereikėtų vėliau per galvą verstis ir turėti didelių nepatogumų“, – teigė jis.
Tačiau dėl sankcijų Baltarusijai D.Arlauskas turi kiek kitokią nuomonę: „Jeigu atliekame kokį nors veiksmą, turime galvoti ir prognozuoti, kokie bus atsakomieji veiksmai.
Manau, kad A.Lukašenkos planas yra daug rimtesnis, nei mums atrodo. Jis nori ne tik pasispardyti emigrantais. Tai yra geopolitinis žaidimas ir tikslas – pritraukti Rusijos kariuomenę ir branduolinį ginklą. Jis dabar daro viską, kad tam paruoštų visuomenę. Tada jis turės kitokias kortas savo rankose ir tada susidursime su daug rimtesnėmis problemomis.“
Anot pašnekovo, reikia būti gudresniems ir ne gąsdinti A.Lukašenką sankcijomis, o stebėti, ką jis kalba Baltarusijos žmonėms.
„Manau, kad jis labai džiaugsis, jei sankcijas dar labiau sustiprinsime, jis įgaus dar daugiau galių ir galimybių eiti tais žingsniais, kurie mums kainuos daug daugiau.
Mūsų užsienio politikos formuotojai turi būti išmintingesni už jo lojimą. Net JAV Kubos neparklupdė, tai mes manome, kad parklupdysime Baltarusiją? Nereikia būti naiviems, neturime tiek resursų. Turime būti apdairūs ir mūsų sankcijos turi būti tikslinės, o ne viskas vykti taip, kad tuoj visas sankcijas ištrauksime ir jas pritaikysime. Mes prisidarysime sau dar daugiau bėdos“, – aiškino D.Arlauskas.
Kaip jis sakė, jei galėtų, uždarytų visus kelius, kuriais įmanoma į Baltarusijos teritoriją įvežti emigrantus. Tai būtų veiksmingas sprendimas.
Mokami testai – geras sprendimas, daugiau visuomenės nebesupriešins
Nuo gruodžio 1 d. visi nenorintys skiepytis darbuotojai privalės už testus susimokėti patys. D.Arlauskas šią tvarką sveikina. Jis supranta, kad yra tokių žmonių, kurie net pasiryžę dėl mokamų testų išeiti iš darbo arba planuoja nedirbti, nes žino, jog gaus išmokas, o ir pinigų yra šiek tiek susitaupę, dalis ir toliau dirbs nuotoliniu būdu, jei tai įmanoma.
„Nesame naivūs, bus dramatiškų situacijų, bet turime iš dviejų blogybių rinktis mažesnę“, – patikino darbdavių atstovas.
Be to, jis mano, kad ši tvarka daug labiau pastums gyventojus vakcinuotis nei galimi finansiniai paskatinimai. Jis paminėjo, jog, pavyzdžiui, 100 eurų skyrimas už tai, kad vyresni pasiskiepytų, nesuveikė, nes tai – tik vienkartinė išmoka.
Tačiau nuo gruodžio 1 d. nepasiskiepiję neteks tam tikros pinigų sumos periodiškai, o būtent tam tikri netekimai ir skatina vakcinuotis.
„Žmonės visada galvos, kad jie neteks savo pinigų, o ir neaišku, kaip rinka sureaguos, gali testai pabrangti.
Jau dabar matau, kad, jei žmonės negali užeiti į prekybos centrą, jie netenka tam tikrų komfortiškų sąlygų, tada jie ryžtasi vakcinuotis. Tad tam tikri netekimai labiau motyvuoja žmones“, – komentavo D.Arlauskas.
Pasak jo, visuomenėje nemažai yra ir tokių, kurie nesivakcinuoja ne todėl, kad netiki skiepų nauda, o todėl, kad tai neva iš valdžios ateinantis blogis.
„Tada jie nusprendžia testuotis ir gyventi komfortiškai už svetimus pinigus, juk toks gyvenimas fainas. Tačiau valdžia šįkart juos priverčia iš tos komforto zonos išeiti. O kai žmogus išeina iš komforto zonos, nori į ją grįžti, o grįžimas vyksta vakcinuojantis“, – paaiškino jis.
Prezidentas Gitanas Nausėda buvo sakęs, kad mokami testai tik dar labiau supriešins visuomenę. Tačiau D.Arlausko nuomone, ji jau ir taip susiskaldžiusi, tad dar labiau ją suskaldyti – neįmanoma. O, pasak jo, daugelis pasiskiepijusių dabar yra suirzę, nes neva nenorintys vakcinuotis yra išlaikomi už jų pinigus.
„Jei žmonės testuosis už savo pinigus, bus mažiau tokių, kurie nesivakcinuos, o kuo jų mažiau – tuo mažesnė ir poliarizacija, bus mažiau susipriešinimo“, – patikino darbdavių atstovas.
Viena ministerija su verslais nebendrauja?
Praėjusį penktadienį verslo asociacijų vadovai buvo susitikę su G.Nausėda. Aptartos darbo jėgos trūkumo, migracijos ir kitos problemos. Tačiau D.Arlauskas atkreipė dėmesį, kad, nors prezidentas „turi didelę autoriteto galią“, kalbant apie įstatymų leidimą jo galios menkos – turima tik veto teisė.
„Nesame naivūs – nereikia tikėtis, kad iš to susitikimo visuomenė turės labai daug naudos“, – sakė jis.
Visgi D.Arlauskas patikino su prezidentu aptaręs ir inovacijų skatinimo klausimą. Tačiau apie patį EIMIN ministrės Aušrinės Armonaitės darbą jis skeptiškos nuomonės.
„Su Švietimo ministerija puikiai bendradarbiaujame, vykdomi profesinio mokymo, mokymosi visą gyvenimą projektai, vyksta susitikimai. Lygiai taip pat – su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, su ja kalbame apie žmogiškuosius resursus. Dirbame net su Finansų ministerija, kaip tą mokestinę reformą vykdyti. Mes nuolat susitinkame net su Seimo Ekonomikos komitetu.
Tačiau kalbant apie EIMIN... Yra sukurta ekstremali grupė ir ministrė yra jos pirmininkė. Bet mes jau pusę metų nesusitinkame. Posėdžiai nevykdomi, nors tikrai yra apie ką pašnekėti. Kaip turime tai vertinti? Vertinkite patys“, – sukritikavo D.Arlauskas.
