Kaip pastebi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, nors ne viena Europos šalis išgyvena dar vieną pandemijos bangą, pavyzdžiui, Latvijai teko įvesti griežtus veiklos suvaržymus − tai turi vis mažiau įtakos ekonomikos augimui.
Rengdami prognozes banko ekonomistai vis dar neatmeta tikimybės, kad naujos viruso atmainos gali paaštrinti pandemiją, tačiau remiasi labiausiai tikėtina prielaida – neigiamų ekonominių pasekmių ji nebeturės.
„Ekonomistai dar kartais kalba apie atsigavimą, o politikai svarsto pagalbos bei paramos priemones, tačiau tampa akivaizdu, kad daugelis Vakarų valstybių ne atsigauna, o patiria seniai nematytą ekonomikos spurtą ir klestėjimą. Matome rekordiškai augančias gyventojų pajamas, santaupas ir perkamąją galią, kurios niekaip nepasiveja pasiūla. Esant tokioms aplinkybėms, jaučiame ir klasikines šalutines pasekmes – į dešimtmečius nematytas aukštumas pakilusią infliaciją“, − sako N.Mačiulis.
Tiesa, ekonomistas pripažįsta, kad šiame kontekste lieka ir nemažai pralaimėjusių, kurie negavo galimybės džiaugtis pajamų augimu arba apskritai prarado darbą.
„Nemažai vartotojų patiria tai, ką galima vadinti gero gyvenimo krize – jiems tenka sukti galvą, kur pirkti antrąjį būstą, kur investuoti siekiant didesnės grąžos, ką daryti pusmetį eilėje laukiant naujausio automobilio ar išmaniojo įrenginio. Kita dalis visuomenės jaučia tik neigiamas šio klestėjimo pasekmes – į rekordines aukštumas kylančias dujų, elektros, daugelio vartojimo prekių ir paslaugų kainas“, − išsiskiriančias tendencijas komentuoja N.Mačiulis.
Horizonte – didesnės palūkanos ir nauji debesys
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad po šių metų spurto JAV ir euro zonos ekonomikos neišsikvėps ir 2022 metais, ir jų augimas turėtų viršyti 4 procentus. Prognozuojama, kad stabilizuojantis žaliavų ir normalizuojantis energijos išteklių kainoms, infliacija euro zonoje turėtų atslūgti antrąjį kitų metų pusmetį.
N.Mačiulio teigimu, vis sunkiau rasti priežasčių, kodėl JAV ekonomikai reikėtų tokios skatinančios pinigų politikos, todėl tikimasi, kad jau kitais metais federalinių rezervų sistema pradės kelti palūkanas.
Tuo tarpu Europos Centrinis Bankas, prognozuojama, ignoruos padidėjusią infliaciją, tikėdamas jos laikinumu, todėl palūkanos nuo istorinių žemumų pakils tik 2024 metais.
„Vis tik negalime atmesti tikimybės, kad įsibėgėjus atlyginimų augimui pradės pildytis dar didesnės infliacijos lūkesčiai – tai priverstų centrinius bankus reaguoti greičiau. Ir tai nebūtų blogas scenarijus, tačiau sparčiau nei manyta nuo dugno kylančios palūkanos galėtų sukelti nemažų svyravimų finansų ir nekilnojamojo turto rinkose“, − atkreipia dėmesį N.Mačiulis.
Ekonomistų vertinimu, išskiriant pagrindines rizikas šiuo metu reikia kalbėti apie Kinijos ekonomikos transformaciją, kuri gali turėti pasekmių likusiam pasauliui.
„Kinija iškėlė naujus prioritetus, ir panašu, kad dabar svarbiausia ne kuo spartesnis ekonomikos augimas, o gyventojų ir įmonių priklausomybės nuo skolos mažinimas bei pajamų nelygybės problemos sprendimai“, − sako banko vyriausiasis ekonomistas.
Pasak N.Mačiulio, šiemet jau buvo matyti veiksmų, sukrėtusių ne vieną naujų technologijų sektorių bei prikirpusių nekilnojamojo turto vystytojų sparnus. Jei Kinija nesuvaldys šių sudėtingų procesų, neigiamos jų pasekmės bus jaučiamos ir kitoje Didžiosios kinų sienos pusėje.
Lietuvos ekonomikos klestėjimas tęsiasi
„Swedbank“ ekonomistai šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę padidino iki 5 procentų. Kitų metų augimo prognozė buvo šiek tiek sumažinta iki 3,3 proc., o 2023 metais tikimasi panašaus augimo.
„Kaip ir daugelyje Vakarų valstybių, jei kažkas šiemet slopino Lietuvos ekonomikos augimą, tai buvo ne pandemija ar silpna paklausa, o sutrikusios pasaulinės tiekimo grandinės ir darbuotojų trūkumas. Kitais metais matysime tolygesnį ir platesnio masto augimą – liks vis mažiau neigiamai paveiktų sektorių, toliau sparčiai didės užimtumas ir atlyginimai“, − sako N.Mačiulis.
Banko ekonomistai prognozuoja, kad šiemet 11 proc. augęs vidutinis darbo užmokestis kitais metais augs 8,4 proc., tačiau išlieka tikimybė, kad dar vienerius metus galime matyti dviženklį atlyginimų augimą. Nors vidutinė metinė infliacija kitais metais Lietuvoje visai neatslūgs ir sieks 4,4 proc., dėl sparčiai augančių atlyginimų ir pensijų daugelis gyventojų džiaugsis perkamosios galios augimu.
„Darbuotojams tai aukso amžius – jų trūksta visuose sektoriuose, o turintys tinkamą išsilavinimą, kompetencijų ir patirties darbuotojai gali nesunkiai rinktis darbdavius ir darbo vietas. Nors nedarbo lygis kitais metais dar viršys 6 proc., darbuotojų trūkumo problema dar labiau aštrės“, − teigia N.Mačiulis.
Pasak jo, turėtų būti svarstomos visos priemonės – nuo efektyvesnių perkvalifikavimo ir motyvacijos kėlimo programų iki kvalifikuotų emigrantų ir imigrantų pritraukimo. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos ekonomikos sėkmė buvo paremta didėjančiu eksportuotojų konkurencingumu, o darbuotojų trūkumas ir netvarus darbo sąnaudų augimas gali jį pakirsti.
Įsisuko infliacijos viesulas
SEB bankas šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę pagerino nuo 4,3 iki 4,9 proc., tačiau ūkio plėtros per ateinančius dvejus metus prognozės nekeičia – tikisi 3,6 ir 3,3 proc. augimo.
„Manome, kad ūgtelėjusi infliacija didžiausią neigiamą įtaką vidaus vartojimui turės ne šių metų pabaigoje, o 2022 metų pirmą ketvirtį. Išlaikome prielaidą, kad tiekimo trikdžių ir žaliavų kainų pikas bus pasiektas žiemą. Tačiau tikimybė, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje kitąmet bus mažesnė negu šiemet, yra labai nedidelė“, – komentavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Anot jo, mažesni centriniai bankai pasaulyje pradėjo didinti bazines palūkanų normas, o kitąmet pirmą palūkanų didinimo sprendimą priims ir JAV centrinis bankas. SEB prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas palūkanų normų nei kitąmet, nei 2023 metais kelti neskubės.
2022 m. Lietuvos BVP augs lėčiau
Lietuvos ekonomika šį rudenį sėkmingai juda pirmyn ir, jeigu gruodį, priešingai negu pernai, parduotuvės nebus priverstos užsidaryti, laukia neblogas kalėdinės prekybos laikotarpis gyventojams bandant atsigriebti už praėjusius metus, kai per Kalėdas nebuvo galima aplankyti artimųjų, o gauti paslaugas ir įsigyti prekių buvo sudėtinga. Pramonės įmonių apklausos kol kas nerodo, kad paskutinį metų ketvirtį pramonės gamybos apimtis galėtų smarkiau sumažėti, ir panašu, kad metinis gamybos pokytis liks dviženklis.
Žmonių kišenes gerokai didesnės sąskaitos už šildymą, gamtines dujas ir elektrą labiausiai paplonins kitų metų pradžioje, todėl T.Povilauskas daro prielaidą, kad infliacijos neigiama įtaka namų ūkių vartojimui bus didžiausia būtent kitų metų pirmą ketvirtį. Nereikia pamiršti, kad praėjusių metų pirmo ketvirčio BVP augimui didelę įtaką turėjo reagentus ir fermentus gaminančios įmonės puikūs rezultatai, tačiau iš pastarųjų mėnesių šių produktų gamybos galima spėti, kad 2022 metų pirmą ketvirtį metinis gamybos apimties pokytis jau bus neigiamas, įtaka BVP taip pat bus neigiama.
Galiausiai labai tikėtina, kad nuo gruodžio vidurio sustos kalio trąšų tranzitas ir krova Klaipėdos jūrų uoste, o tai irgi darys neigiamą įtaką mūsų šalies ekonomikai. Todėl, anot ekonomisto, kitąmet BVP augs lėčiau negu šiemet – 3,6 procento.
Nedarbas ir kitąmet mažės
Darbo rinkoje padėtis toliau gerėja ir daro teigiamą įtaką atlyginimų augimo tempui bei paslaugų kainų infliacijai. Statistikos departamento duomenimis, nedarbas trečią ketvirtį siekė 6,7 proc. ir buvo 2,6 proc. punkto mažesnis negu prieš metus.
„Nedarbas sumažėjo truputį daugiau, negu tikėjomės. Ir nors nedarbas tebėra didesnis negu prieš pandemiją, prie lygio, buvusio prieš pandemiją, artėjame sparčiai. Priešingai negu daugelyje išsivysčiusių šalių, Lietuvos dirbančių asmenų skaičius ir užimtumo lygis jau yra didesnis negu prieš pandemiją. Pagal žmonių, esančių darbo rinkoje dalį, esame gana aukštai ES, todėl vis dar didesnis užimtumo augimo potencialas slypi ne tų žmonių, kurie jau yra pasitraukę iš darbo rinkos, gretose, bet tarp dabartinių bedarbių. Vidutinis nedarbas sumažės nuo 7,1 proc. šiemet iki 6,5 proc. 2022 metais ir 6,1 proc. 2023 metais“, – komentavo T.Povilauskas.
„Sodros“ duomenimis, vidutinės darbuotojo pajamos rugsėjį buvo 9,8 proc. didesnės negu prieš metus. Metinis pokytis trečią ketvirtį siekė 10,3 procento. SEB prognozuoja, kad ir trečią ketvirtį metinis algų pokytis privačiame sektoriuje buvo didesnis negu valstybės sektoriuje. Atsižvelgdami į minimalios mėnesio algos pakėlimą, pagerino vidutinio darbo užmokesčio 2022 metais prognozę nuo 7,5 iki 8,7 proc., tačiau paliko 2023 metų 6,5 proc. augimo prognozę nepakeistą.
Vidutinė metinė infliacija kitąmet bus dar didesnė
Metinė infliacija spalį šoktelėjo iki 8,2 proc. ir artimiausiais mėnesiais bus dar didesnė, kai piką pasieks kitų metų pradžioje. Ankstesniais metais lapkritį ir gruodį dažniausiai mėnesinis kainų pokytis būdavo arti nulio, arba kainos net krisdavo.
Kaip teigė T.Povilauskas, šiemet to nebus vien dėl to, kad ir lapkritį, ir gruodį šilumos kainos dar didės ir vien dėl to infliacija padidės maždaug 0,3 procento. O pats pikas bus pasiektas sausį, kai elektros kaina padidės maždaug dešimtadaliu, gamtinių dujų – trečdaliu. Tačiau bankas išlaiko prielaidą, kad energetinių išteklių kainos tarptautinėje rinkoje nuo ateinančio pavasario bus gerokai mažesnės, ir tai pradės daryti didesnę neigiamą įtaką infliacijai kitų metų antrą pusmetį.
„Kur kas svarbiau stebėti paslaugų kainų pokyčius, nes būtent paslaugų kainos rodo ekonomikos aktyvumo lygį ir, jeigu paslaugų kainų augimas toliau įsibėgės, tai bus aiškus ženklas, kad ir darbo rinka, ir ekonomika ima kaisti. O kitąmet sąlygos paslaugų kainų infliacijai augti labiau bus palankios. Prognozuojame, kad šiemet vidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus 4,5 proc., kitąmet padidės iki 5,4 proc., o 2023 metais sieks 2,3 procento, – komentavo T.Povilauskas. -
Pasiteisino lūkesčiai, kad Lietuvos bankas rudenį skelbs priemones, kuriomis bandytų bent simboliškai vėsinti įkaitusią rinką. Tačiau turime jau vertinti ir tolesnius scenarijus – ką daryti toliau, jeigu būsto kainų augimas nesloptų ir kitąmet.
„Ober-Haus“ duomenimis, vidutinė parduoto buto kaina penkiuose didmiesčiuose per metus padidėjo 21 procentu. Vidutinė būsto kaina šiemet auga gerokai sparčiau negu vidutinis darbo užmokestis šalyje, todėl būsto įperkamumo rodikliai prastėja. Kol kas teigti, kad būsto kainos jau yra pernelyg nutolusios nuo tikrosios vertės, negalima, tačiau sąlygos būsto įperkamumui prastėti yra palankios“.
JAV bazinė palūkanų norma kitąmet jau augs
SEB grupės ekonomistai pagerino šių metų euro zonos BVP augimo prognozę nuo 4,6 iki 5,1 proc., o kitais metais prognozuoja 4,4 proc. plėtrą. Ekonomikos augimą pristabdo pasiūlos, o ne paklausos problemos. Vokietijos ekonomika šiemet teaugs tik 2,9 proc. dėl prasto automobilių ir kitų mašinų gamybos rezultato. Gyventojų lūkesčiai euro zonoje yra gana neblogi, išaugusios santaupos per pastaruosius pusantrų metų darys teigiamą įtaką vartojimui ateityje.
Euro zonos šalyse taip pat vis daugiau įmonių skundžiasi darbo jėgos trūkumu, todėl ir ekonomikos augimo, ir algų tendencijos priklausys, kaip greitai nenorintys dirbti grįš į darbo rinką. Algos euro zonoje neturėtų augti taip sparčiai kaip JAV, todėl infliacija euro zonoje artimiausiais metais bus mažesnė negu JAV. Dėl to Europos Centrinis Bankas vėliau negu JAV centrinis bankas didins bazinę palūkanų normą. SEB ekonomistai mano, kad 2022 metais euro zonoje bazinės palūkanų normos nebus keičiamos, to neturėtų būti ir 2023 metais, nebent ekonomika augs gerokai sparčiau, negu dabar prognozuojame.
JAV ekonomikoje yra įkaitimo požymių, o gerėjanti darbo rinkos padėtis ir įsibėgėjantis algų augimas privers kitąmet JAV centrinį banką padidinti bazinę palūkanų normą. Manome, kad bazinė palūkanų norma pirmą kartą nuo pandemijos pradžios bus padidinta 2022 metų rugsėjį ir 2023 metų pabaigoje ir ji bus 1,5 procento. Metinė infliacija piką pasieks kitų metų pradžioje, kai bus didesnė negu 7 proc., o vėliau ims mažėti ir 2023 metų pabaigoje jau bus mažesnė negu 3 procentai. JAV doleris per ateinančius metus dar turėtų sustiprėti euro atžvilgiu, o vienas euras 2022 metų pabaigoje gali būti vertas 1,11 JAV dolerio.
