Greta Šiaučiulytė. Ką iššūkiai Kinijoje reiškia investuotojams?

Ribojamas elektros energijos tiekimas gamintojams ir gyventojams, lėtėjanti gamyba ir mokumo problemos milžiniškame nekilnojamojo turto sektoriuje bei auganti įtampa su Vakarais – tokias žinias pastaruoju metu girdime iš pasaulio fabriku vadinamos Kinijos. Ką visa tai gali reikšti investuotojams?

Ką iššūkiai Kinijoje reiškia investuotojams?<br>www.unsplash.com nuotr.
Ką iššūkiai Kinijoje reiškia investuotojams?<br>www.unsplash.com nuotr.
G.Šiaučiulytė.<br>„Swedbank“ nuotr.
G.Šiaučiulytė.<br>„Swedbank“ nuotr.
Ką iššūkiai Kinijoje reiškia investuotojams?<br>www.unsplash.com nuotr.
Ką iššūkiai Kinijoje reiškia investuotojams?<br>www.unsplash.com nuotr.
Ką iššūkiai Kinijoje reiškia investuotojams?<br>AP/Scanpix nuotr.
Ką iššūkiai Kinijoje reiškia investuotojams?<br>AP/Scanpix nuotr.
Ką iššūkiai Kinijoje reiškia investuotojams?<br>AFP/Scanpix nuotr.
Ką iššūkiai Kinijoje reiškia investuotojams?<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Greta Šiaučiulytė

Nov 20, 2021, 9:39 AM, atnaujinta Nov 20, 2021, 9:39 AM

Trečiąjį šių metų ketvirtį antroji didžiausia pasaulio ekonomika augo 4,9 proc. ir atsiliko nuo prognozuoto 5,2 proc. augimo. Visa tai įvyko nepaisant to, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Kinijos ekonomika augo net 18,3 proc.

Atsižvelgdami į nedžiuginančius rezultatus, analitikai jau mažina ketvirtojo ketvirčio ir visų 2021 metų augimo prognozes. Ekspertai neslepia laukiantys apčiuopiamų Kinijos vyriausybės žingsnių, kaip aktyviau gesinti ekonomikos gaisrus.

Drebantys nekilnojamojo turto gigantų pamatai

Šių metų rudenį pasaulio akys krypo į nekilnojamojo turto ir statybų bendrovę „Evergrande“ bei jos sunkumus vykdant finansinius įsipareigojimus. Tačiau panašu, kad šie sunkumai būdingi ir kitoms Kinijos NT sektoriaus bendrovėms.

Spalio pabaigoje 250 mln. JAV dolerių vertės obligacijų išpirkimo terminą praleido bendrovė „Modern Land“, o lapkričio pradžioje su panašiomis problemomis susidūrė vystytojas „Kaisa Group Holdings“. Pranešama, kad skolų išpirkimo terminus praleido ir „Fantasia Holdings Group“, „China Properties Group“ ir „Sinic Holdings“.

„Bloomberg“ skaičiavimu, vien šiemet skolininkai Kinijoje neatliko mokėjimų už euroobligacijas, kurių bendra suma siekia 8,7 mlrd. JAV dolerių. Net trečdalis šios sumos tenka su sunkumais susiduriančioms NT bendrovėms.

Šio sektoriaus dydis Kinijoje siekia 5 trilijonus JAV dolerių, ir centrinė valdžia Pekine pastaruoju metu siuntė signalus esanti pasiryžusi aukoti ekonomikos augimą tam, kad būtų suvaldyta sektoriaus skolų krizė. Ekspertai prognozuoja, kad NT problemos Kinijoje išliks dėmesio centre ir 2022 m. bei reikšmingai mažins kitų metų ekonomikos augimą.

Problemos brendo dešimtmečius

Iki šių metų rudens vidutinis investuotojas apie problemas Kinijos NT sektoriuje žinojo mažai. Tačiau ekspertų teigimu, dabartinės situacijos priežastys glūdi giliau nei mokumo problemos − dabartinė situacija yra užprogramuota visos rinkos sanklodoje ir net valstybinio kapitalizmo sistemoje.

Kinijos nekilnojamojo turto rinka kartu su gretutinėmis pramonės ir paslaugų šakomis sudaro ketvirtadalį visos antros pagal dydį pasaulio ekonomikos. Iki pat 1988 m. visas būstas Kinijoje priklausė valstybei. Tais metais tuometinio premjero Zhu Rongji iniciatyva valstybė žemomis kainomis pardavė visą turimą būstą, ir Kinija pernakt tapo šalimi su daugybe NT savininkų.

Nuo to laiko NT kainos Kinijoje nuolat kilo. Daugelis kinų būstą mato kaip investiciją be rizikos, todėl žmonės masiškai perka antrus, trečius ar dešimtus butus, kuriuos masiškai stato šiuo metu su problemomis susiduriančios bendrovės. Tuo pat metu Kinijos miestų savivaldybės dėl to trina rankomis, mat didžiulę jų biudžetų pajamų dalį sudaro žemės pardavimai.

Kinijos valstybinė politika, siekianti išlaikyti gyventojų ir įmonių turtą šalyje, suteikia labai ribotas pinigų įdarbinimo galimybes eiliniams kinams. Dėl šios priežasties antras ar trečias būstas atrodo kaip vienintelis kelias išlaikyti ir pakelti savo pinigų vertę. Tai nemažina paklausos, o kartu ir dar stipriau įsuka statybos sektoriaus smagračius, o vėliau – ir spekuliaciją.

Kinijos prezidentas Xi Jinping pareiškė, kad „būstas yra skirtas gyvenimui, o ne spekuliacijai“. Tačiau kol kas nematyti ženklų, kad valstybė imtųsi griežtesnių kontrolės priemonių. Pavyzdžiui, didesnio NT mokesčio, kuris apramintų pirkėjų galimybes išlaikyti kelis butus, o kartu užtikrintų pajamas šalies biudžete.

Stojantis pasaulio fabrikas

Kita nemenka Kinijos ekonomikos problema yra pramonės sulėtėjimas, kurį didele dalimi lemia energijos trūkumas. Jį, savo ruožtu, sukėlė kylančios anglies kainos, jos trūkumas bei griežtesni aplinkosaugos reikalavimai.

Dėl to daliai šalies kurį laiką teko gyventi su elektros kvotomis, parduotuvės aptarnavo klientus pasišviesdamos žvakėmis, o fabrikai buvo priversti laikinai stabdyti gamybą. Tai svariai prisideda prie visame pasaulyje trūkinėjančių tiekimo grandinių.

Ne viena kompanija per pastaruosius mėnesius Kinijoje buvo priversta riboti arba apskritai stabdyti savo darbą. Tarp jų ir įmonės, gaminančios detales „Tesla“ ir „Apple“. Dėl susidariusios padėties susirūpinimą jau išreiškė ir „Tesla“ vadovas Elonas Muskas.

Pekino atsakas siekiant suvaldyti stojančią gamybą – dvigubai didesnis nei prieš metus anglių importas spalio mėnesį. Kinijos valstybinis elektros perdavimo sistemos operatorius lapkričio pradžioje paskelbė, kad energijos krizė yra suvaldyta, tačiau išlieka tikimybė, kad žiemą vartotojams vėl gali kilti sunkumų.

Energijos krizė yra didelis iššūkis šaliai, kuri sudegina daugiau anglių nei visas likęs pasaulis kartu sudėjus, be to, Kinija yra antra didžiausia naftos vartotoja po JAV. Ir nors pastaruoju metu antroji pagal dydį pasaulio ekonomika vis dažniau naudoja gamtines dujas ar pasitelkia atsinaujinančius energijos išteklius, Kinijos ekonomikos garvežys vis dar dažniau varomas iškastiniu kuru.

Vis dėlto, negalima nutylėti, kad Kinijos ekonomika žalėja − Kinija pasaulyje pirmauja pagal investicijas į atsinaujinančią energetiką. Nuo 2010 iki 2019 metų šiam tikslui šalis išleido 760 mlrd. JAV dolerių, kuomet ES 698 mlrd., o JAV – vos 356 mlrd. Pokyčiai matomi ne tik energetikos pyrage, bet ir šalies keliuose – bene 44 proc. visų pasaulio elektromobilių važinėja Kinijos gatvėmis.

Rinkos kol kas ignoruoja problemas Kinijoje

Kol antroji pasaulio ekonomika išgyvena sudėtingiausius laikus per pastaruosius kelis dešimtmečius, Vakarų rinkose sulėtėjimu nė nekvepia. Didieji akcijų indeksai – „SP500“, „Dow Jones Industrial Average“ ir „Nasdaq Composite“ – lapkričio pradžioje fiksavo visų laikų rekordines aukštumas.

Investuotojų apetitą skatina JAV kongreso lapkričio pradžioje priimtas 1 trilijono JAV dolerių vertės infrastruktūros atnaujinimo planas. Problemos Kinijoje ir vis labiau įsisiūbuojanti infliacija Europoje kol kas nemalšina rinkų optimizmo.

Investuotojai turėtų išlikti budrūs

Tiesa, kai kurie analitikai jau skambina pavojaus varpais, rodydami pirštu į šiuo metu vykstantį didžiausią istorijoje Kinijos aukšto pajamingumo, arba vadinamųjų „šiukšlinių“ obligacijų (ang. junk bonds) išsipardavimą.

Vos per šešis mėnesius jų turėtojai prarado apie trečdalį jų vertės, tačiau dar svarbesnė žinia rinkoms yra kita. Didelė dalis Kinijos įmonių negalės pasiskolinti ir taip refinansuoti savo skolų, o tai reiškia bankrotus.

Svyruojantys ir pasimetę investuotojai gali išgirsti pačių įvairiausių nuomonių. Pavyzdžiui, „Credit Suisse“ įspėja investuotojus kol kas laikytis atokiau nuo Kinijos ekonomikos, o „HSBC“ ar „Fidelity Investments“, atvirkščiai, demonstruoja optimizmą ir pataria savo klientams vėl pirkti aktyvus Kinijoje.

Gyvename įdomiais laikais, kuomet rinkos ne visuomet elgiasi pagal ekonominę logiką ar per langą matomą realybę. Vyraujant tokiam neapibrėžtumui, investuotojai turėtų išlikti ramūs, tačiau neprarasti budrumo.

Greta Šiaučiulytė, „Swedbank“ investavimo produktų srities vadovė

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.