Trys suolai už daugiau kaip 20 tūkst. – ne viršūnė: naujas kūrinys Vingio parke atsieis 67 tūkst. eurų

Vilniečiai labai nustebo sužinoję, kad įgyvendinant programą „Kuriu Vilnių“ savivaldybė už tris suolus sumokėjo net 20,5 tūkst. eurų. Tačiau tai toli gražu ne viršūnė – yra ir gerokai brangesnių kūrinių. Štai „Grybas“ Vingio parke kainuos 67 tūkst. eurų.

Manoma, kad diskusijų sukels ir 67 tūkst. eurų vertės grybas Vingio parke.<br>Vizualizacija
Manoma, kad diskusijų sukels ir 67 tūkst. eurų vertės grybas Vingio parke.<br>Vizualizacija
Pasak savivaldybės atstovų, jie skatina menininkų ir vietos gyventojų diskusiją. Šie trys 20,5 tūkstančio eurų kainuojantys suolai tikrai ją paskatino.<br>L.Giedraitytės nuotr.
Pasak savivaldybės atstovų, jie skatina menininkų ir vietos gyventojų diskusiją. Šie trys 20,5 tūkstančio eurų kainuojantys suolai tikrai ją paskatino.<br>L.Giedraitytės nuotr.
Bažnytinio paveldo muziejui savivaldybė sukrapštė tik 1200 eurų.<br>P.Lileikio nuotr.
Bažnytinio paveldo muziejui savivaldybė sukrapštė tik 1200 eurų.<br>P.Lileikio nuotr.
Bažnytinio paveldo muziejui savivaldybė sukrapštė tik 1200 eurų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Bažnytinio paveldo muziejui savivaldybė sukrapštė tik 1200 eurų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Bažnytinio paveldo muziejui savivaldybė sukrapštė tik 1200 eurų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Bažnytinio paveldo muziejui savivaldybė sukrapštė tik 1200 eurų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Bažnytinio paveldo muziejui savivaldybė sukrapštė tik 1200 eurų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Bažnytinio paveldo muziejui savivaldybė sukrapštė tik 1200 eurų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Bažnytinio paveldo muziejui savivaldybė sukrapštė tik 1200 eurų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Bažnytinio paveldo muziejui savivaldybė sukrapštė tik 1200 eurų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Bažnytinio paveldo muziejui savivaldybė sukrapštė tik 1200 eurų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Bažnytinio paveldo muziejui savivaldybė sukrapštė tik 1200 eurų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Bažnytinio paveldo muziejui savivaldybė sukrapštė tik 1200 eurų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Bažnytinio paveldo muziejui savivaldybė sukrapštė tik 1200 eurų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
D.Stomienė.<br>T.Bauro nuotr.
D.Stomienė.<br>T.Bauro nuotr.
Už 62,3 tūkst. eurų sukurta „Fabijono svetainė“ bus skirta atokvėpiui.<br>Vizualizacija
Už 62,3 tūkst. eurų sukurta „Fabijono svetainė“ bus skirta atokvėpiui.<br>Vizualizacija
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Nov 23, 2021, 4:09 PM, atnaujinta Nov 23, 2021, 4:10 PM

Ar 20,5 tūkst. eurų yra dviprasmiška kaina už meno kūrinį – „Geo Art“ skulptūrinius suolus? Paprastas vilnietis, pažvelgęs į ketvirtus metus skaičiuojančios savivaldybės inicijuotos meno projektų rėmimo programos „Kuriu Vilnių“ skiriamo finansavimo suvestinę, tik palinguotų galva.

Tarp dvylikos projektų, kuriems nusišypsojo laimė gauti finansavimą, kūrinys „Geo Art“ užėmė vienuoliktąją vietą, o pagal skirtų pinigų sumą – tik devintąją. Tad kas tie kiti aštuoni kūriniai, kokios sumos jiems išleistos, jeigu jau 20 tūkst. eurų kelia aistras?

Tuo metu daliai miesto tarybos narių nuostabą sukėlė faktas, kad Bažnytinio paveldo muziejui savivaldybė sukrapštė tik 1200 eurų.

Turėjo sukelti abejonių

Apsilankęs prie Šeškiuko ežero Šeškinėje ir pasėdėjęs ant vieno iš trijų suolų, už kuriuos savivaldybė paklojo minėtą pinigų sumą, viešųjų ryšių specialistas Liutauras Ulevičius sakė suprantąs, kad menas ir kiekviena idėja turi savo kainą, bet toks sprendimas turėjo būti galutinai persvarstytas savivaldybės, kuriai galėjo kilti abejonių dėl numatyto objekto vertės.

„Menas yra menas. O uteniškiai dar kraipė galvą, kai už šiukšlių dėžes Katinas (Utenos rajono meras. – Red.) mokėjo po 1 tūkst. eurų už vienetą“, – svarstė viešųjų ryšių specialistas.

Jis spėjo, kad kitos programos „Kuriu Vilnių“ idėjos buvo dar brangesnės, o tokio kūrinio prie namų turbūt niekas nepirktų.

L.Ulevičius pažymėjo, kad nors matyti, jog medžiagos kokybiškos ir idėja tikrai išskirtinė, tai nėra ūkiškas sprendimas: „Toks traukos objektas sudomina tam tikrą visuomenės dalį, tačiau susirinkusios minios žmonių nepastebėjau.“

Lydi trumpas pranešimas

Paklausta apie abejonių sukėlusią meno kūrinio kainą Vilniaus savivaldybė pasitenkino lakonišku atsakymu.

Anot jos atstovų, šios programos tikslas yra skatinti menininkų ir vietinių gyventojų diskusiją.

„Daugelis menininkų tariasi su bendruomenėmis dėl meno kūrinių, taip pat ir pačios bendruomenės dalyvauja šioje programoje siūlydamos savo projektus“, – tikino pusę milijono eurų programos „Kuriu Vilnių“ kūriniams išdalijusi savivaldybė.

Iš tiesų „Geo Art“ pristatymą lydi Šeškinės bendruomenės sąjungos pranešimas, kuriame rašoma: „Idėją inspiravo netipinė gamtinė situacija. Šeškinės ozas yra saugoma reljefo forma, kalvagūbris. Iš to kilo idėja panaudoti ledynų, reljefo formą, suvesti ją į geometrinę logiką ir galiausiai į tūrį – skulptūrą, funkcinio dizaino objektą.

Objektas subtiliai įsilieja į aplinką neužgoždamas esamos situacijos. Vienetiniai, skulptūriški, išraiškingi suoleliai sujungti į vientisą kompoziciją, leidžiančią susiburti grupei žmonių ir įveiklinti labai gražią gamtinę vietą. Projektuojant naudojamas parametrinis dizainas.“

Ne viską galima pamatyti

L.Ulevičius ketina apžiūrėti ir kitus meno kūrinius, už kuriuos sumokėta dešimtys tūkstančių eurų. Vis dėlto vilniečiui ne visus pavyks pamatyti, nes nėra praėjęs 18 mėnesių terminas, per kurį projektai turi būti įgyvendinti.

Iki pačios sutarties pasirašymo projektavimas ir reikalingų leidimų gavimas užtrunka skirtingai.

Kuriu Vilnių“ konkurse šiais metais dalyvavo 188 projektai. Ekspertų darbo grupė išrinko 12 projektų, kurie gavo savivaldybės finansavimą.

Tiltą ketina remontuoti

Daugiausia savivaldybė atseikėjo „Kuriu Vilnių“ konkurse antrąją vietą užėmusiam projektui „Rio de Žirmūnai“ – 69,3 tūkst. eurų. Jį įgyvendinant šalia atnaujinto Žirmūnų paplūdimio, po Valakampių tiltu, bus kuriamas skulptūrų ir riedlenčių parkas.

Ar jo kūrimo darbai neužtruks, nes kitais metais planuojama Valakampių tilto rekonstrukcija, gali pasakyti tik kelininkai.

„Rio de Žirmūnai“ – iniciatyva, kuria siekiama ne tik sukurti aktyviam laisvalaikiui pritaikytą estetiškai patrauklų parką, bet ir pakviesti vietos bendruomenę prisidėti prie parko kūrimo, o ateityje ir prie atnaujinimo talkų ar renginių organizavimo.

Kaip ir vykdant „Geo Art“ projektą, „Rio de Žirmūnai“ kūrėjai tikisi, kad pavyks į veiklą įtraukti ne tik menininkus, riedlenčių sporto mėgėjus, bet ir vietos bendruomenę.

„Statomas ir prižiūrimas parkas suteiktų galimybę užmegzti glaudesnį santykį su gyvenamąja aplinka, puoselėti ir patiems prisidėti prie kultūrinių miesto erdvių gyvavimo“, – tikino projekto sumanytojai.

Prie verpstės – ir grybas

67 tūkst. eurų sulauks menininkas Andrius Labašauskas, kurio sumanytas „Grybas“ išdygs Vingio parke esančioje grilio zonoje. Šis kūrinys konkurse užėmė pirmąją vietą.

Primindamas Vingio parke esančią skulptoriaus Tado Gutausko ir architekto Rolando Paleko skulptūrą „Vienybės medis“, skirtą Lietuvos tūkstantmečio jubiliejui, A.Labašauskas aiškino, kad statys ne tradicinę akmens verpstę agrarinei kultūrai ir rėmėjams įsiamžinti, o savotiškai įamžins karalystę, kuri žmones maitina, įkvepia, praturtina.

Tai bus „Grybas“, kuris išdygs istorinio parko maisto zonoje.

Įamžins kitus menininkus

Po 62,3 tūkst. eurų skirta kūriniams „1 val. 24 min.“ ir „Fabijono svetainė“, konkurse atitinkamai užėmusiems šeštąją ir septintąją vietas.

Pėsčiųjų takas „L8“ – tai 1 val. 24 min. trukmės per Užupio ir Pilių valstybinio rezervato teritoriją vingiuojantis laisvalaikio pėsčiųjų takas, kuriame yra nemažai įdomių, stabtelėti priverčiančių objektų.

Viešosios įstaigos „PVZ LT“ menininkai šiuolaikinėmis priemonėmis take įamžins Užupyje gyvenusių menininkų atminimą.

Šis takas turės ir žymeklius – edukuojančius, intriguojančius ir estetiškai, tačiau neįkyriai papildančius.

Netikėtose vietose bus galima pamatyti neužbaigtų ir dar nepristatytų visuomenei menininkų darbų eskizus – papildytosios realybės principu veikianti programėlė telefone žiūrovui suteiks galimybę pamatyti trimatį didelės apimties darbo maketą ar eskizą.

Dvi naujos traukos vietos

Fabijoniškės irgi sulauks menininkų dėmesio. Projekto „Fabijono svetainė“ kūrybinė komanda – menininkas Bertas Jacobsas ir Sigita Simona Paplauskaitė – pasiūlė sukurti naują bendruomenės susirinkimo vietą pasinaudojant kraštovaizdžio formavimo ir meninės raiškos galimybėmis.

„Fabijono svetainė“ bus draugiškas akmenų skulptūrų sodas, skirtas Fabijoniškių namų gyventojams atsisėsti, pailsėti, gaminti lauke maistą, o svarbiausia – susiburti ir būti kartu.

Antakalnyje, Montvilos trikampyje, už 48,7 tūkst. eurų atsiras bendruomenės sodas, jis išsiskirs specialiai jam sukurtais funkciniais skulptūriniais objektais – suolais, šiltnamiu, vandens čiaupu ir tvora, kurie ne tik pasitarnaus, bet ir turės meninę vertę.

Sunku įvertinti idėjas

Savivaldybės tarybos „Laisvės ir teisingumo“ frakcijos atstovė Diana Stomienė sakė, kad vertinti programos „Kuriu Vilnių“ lėšų skirstymo kriterijus sunkoka, nes nugalėtojams nustatyti buvo surinkta rimtų ekspertų grupė.

„Be to, kainuoja idėjos, o menininko idėją įvertinti labai sunku. Kūrėjas pateikė sąmatą, ją savivaldybė patvirtino, tai meno žmogus ir kuria“, – dėstė D.Stomienė.

Kalbėdama apie programą „Kuriu Vilnių“ ji priminė, kad eksponuojamus kūrinius privalu ir prižiūrėti. Ar tai įsipareigojusi savivaldybė iš tiesų darys?

Indėlis – labai menkas

D.Stomienė atkreipė dėmesį į kitą klausimą, kuris buvo svarstomas šį trečiadienį tarybos posėdyje.

Jame buvo paskelbtas Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos prašymas perleisti viešajai įstaigai „Sakralus menas“ savivaldybės, kaip vieno dalininkų, teises. Be minėtų institucijų, „Sakralaus meno“ dalininkas yra Lietuvos nacionalinis muziejus.

„Sakralus menas“ kuruoja Bažnytinio paveldo muziejaus veiklą. Ekonomo tarnyba perleisti savivaldybės dalininko teises paprašė dėl to, kad Vilniaus valdžios indėlis išlaikant šį išskirtinį muziejų – vos 1200 eurų per metus, kai šios įstaigos biudžetas – 464 tūkst. eurų. Savivaldybės dotacija sudaro tik 0,26 proc. biudžeto.

„Atsisakyti dalininko teisių, nerasti lėšų vienam geriausių muziejų yra ciniška. Juk būti viešosios įstaigos „Sakralus menas“ dalimi turėtų būti garbė. Bažnytinio paveldo muziejus įsikūręs barokinėje Šv.Mykolo bažnyčioje, yra tai, kuo galime didžiuotis, saugo ir pristato sakralinį paveldą, vykdo aktyvią edukacinę, kultūros veiklą“, – teigė tarybos narė.

Kad gautų šią menką paramą, Bažnytinio paveldo muziejui tekdavo parengti ir užpildyti krūvas dokumentų. Tai truko jau keletą metų, tad muziejininkams šis biurokratizmas buvo įgrisęs.

Istorijai trūksta dėmesio

D.Stomienė paprieštaravo, kad šį klausimą tarybos nariai svarstytų skubos tvarka, ją palaikė ir dalis konservatorių politikų.

„Matome, kaip lėšos švaistomos į kairę ir į dešinę, o juk artėja Vilniaus 700 metų jubiliejus, kurio minėjimo renginiuose paveldo sritis tikrai nedominuoja.

Į ką mes remiamės, kai kalbame apie šią sukaktį? Tik į datą, bet ne į istoriją, nes Vilniuje dabar aukščiau visko yra fasadinė kultūra“, – įsitikinusi D.Stomienė.

Jos nuomone, artėjant Vilniaus jubiliejui daug dėmesio reikia skirti miesto istorijai, kultūros paveldui ir išliekamajai vertei: „Mums nebūtina kopijuoti Amsterdamo, Briuselio ar kitų miestų. Ir mes niekam nebūsime įdomūs, jeigu tapsime dar vienu klonu. Atsigręžkime į savo istoriją, kultūros paveldą, į tai, ką turime vertingiausio.“

500 000

Tiek eurų miestui kainuos 12 „Kuriu Vilnių“ meno projektų.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.