Pabrėžė, kad kainos nekris nei kitais, nei vėlesniais metais, tad lieka tik viena išeitis

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ patikino, jog šiemet Lietuvos ekonomika ir verslai, nepaisant pandemijos, pasiekė dar neregėtus rezultatus: „Metai buvo fantastiškai geri.“ O tiems darbuotojams, kurie infliacijos jau nebepakelia, patarė persikvalifikuoti ar pabaigti kursus, dėl kurių turėtų viršun šokti jų atlyginimai.

Tiems darbuotojams, kurie infliacijos jau nebepakelia, patarė persikvalifikuoti ar pabaigti kursus, dėl kurių turėtų viršun šokti jų atlyginimai.<br>V.Balkūno nuotr.
Tiems darbuotojams, kurie infliacijos jau nebepakelia, patarė persikvalifikuoti ar pabaigti kursus, dėl kurių turėtų viršun šokti jų atlyginimai.<br>V.Balkūno nuotr.
Tiems darbuotojams, kurie infliacijos jau nebepakelia, patarė persikvalifikuoti ar pabaigti kursus, dėl kurių turėtų viršun šokti jų atlyginimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Tiems darbuotojams, kurie infliacijos jau nebepakelia, patarė persikvalifikuoti ar pabaigti kursus, dėl kurių turėtų viršun šokti jų atlyginimai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Tiems darbuotojams, kurie infliacijos jau nebepakelia, patarė persikvalifikuoti ar pabaigti kursus, dėl kurių turėtų viršun šokti jų atlyginimai.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Tiems darbuotojams, kurie infliacijos jau nebepakelia, patarė persikvalifikuoti ar pabaigti kursus, dėl kurių turėtų viršun šokti jų atlyginimai.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Tiems darbuotojams, kurie infliacijos jau nebepakelia, patarė persikvalifikuoti ar pabaigti kursus, dėl kurių turėtų viršun šokti jų atlyginimai.<br>T.Bauro nuotr.
Tiems darbuotojams, kurie infliacijos jau nebepakelia, patarė persikvalifikuoti ar pabaigti kursus, dėl kurių turėtų viršun šokti jų atlyginimai.<br>T.Bauro nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Nov 24, 2021, 11:56 AM

– Kokie 2021 m. iki šiol buvo Lietuvos verslui ir ekonomikai?

– Metai buvo fantastiškai geri. Spaudoje matome daug negatyvo, pasipiktinimo, bet noriu pabrėžti, kad einamosios sąskaitos balansas rodo, kiek pinigų ateina ir išeina iš Lietuvos. Šiandien jis siekia apie 8 proc. nuo bendro vidaus produkto (BVP). Tikėtina, metų pabaigoje jis sieks apie 10 proc.

Tai reiškia, kad į Lietuvą dėl verslo ir žmonių sėkmės ateis apie 5 mlrd. eurų, kurie buvo uždirbti per šiuos metus. Tai milžiniška pinigų suma, tokios niekada neturėjome.

Įdomu tai, kad pagal šį rodiklį lenkiame net Vokietiją. Tai reiškia, kad mūsų pastangos duoda geresnius veiklos rezultatus. Verslas atrodo stiprus kaip niekada, tokio rezultato nesame pasiekę.

– Kiek paaugome nuo 2019 m.?

– Tikrai pralenkėme 2019 m. ir ištrynėme pandemijos randus, kurie buvo. Be abejo, ne visiems sektoriams sekasi taip pat. Tiems sektoriams, kurie eksportuoja, gamina, teikia paslaugas užsieniui, sekasi puikiai. O maitinimo, viešbučių, turizmo sektoriuje apie jokias teigiamas nuotaikas negalima kalbėti. Ten – pakasynų nuotaikos.

– Pastaruoju metu auga infliacija, kyla energijos kainos, kartu tam tikrų įmonių pajamos šiek tiek mažėja. Ko galime tikėtis ateinančių metų pirmąjį pusmetį? Ar iš šitos balos ir vėl išlipsime sausi?

– Iš šitos balos, ko gero, neišlipsime labai sausi, teks sušlapti uodegą. Infliacija didžiausius nasrus rodys metų pabaigoje.

Prieš pusmetį buvo tikėtasi, kad infliacija kitais metais išliks žema, bet to nebus. Mažiausiai iki metų vidurio turėsime aukštą infliacijos lygį, vadinasi, įmonės patirs didelę įtampą, turės kelti kainas.

Bet ne visas kainas bus galima pakelti tokiu dydžiu, kokiu padidės kaštai. Tie kaštai yra ne tik dujos, elektra, nafta, degalai, bet ir kita – metalai, žmonių atlyginimai.

Žmonėms jų atlyginimas yra pajamos, bet įmonėms – kaštai, kurie turi būti perkelti ant vartotojų pečių. Bet tai padaryti ne visada pavyks, nes vartotojas nesutiks mokėti didesnės kainos. Vadinasi, daliai įmonių teks prisiimti didesnį kaštų kiekį ir tai reiškia, kad pelnai gali pradėti šiek tiek mažėti.

– Kaip atrodome su augančiais atlyginimais ir mažėjančiu nedarbu tarp kitų šalių?

– Su nedarbu atrodome gerai, „palendame“ po Europos Sąjungos (ES) vidurkiu. Bet su Vokietija lygintis negalime, Vokietijoje nedarbas siekia apie 3 proc., o Lietuvoje – apie 7 proc., tad turime gerokai didesnį nedarbą. Aišku, klausimas, kiek mūsų nedarbo rodikliai teisingai atspindi situaciją. Sutikime, turime didesnį šešėlį ir nelegalaus darbo dozę.

O kalbant apie atlyginimų augimą – jau ketverius metus atlyginimai auga apie 10 proc. kasmet. Šiuo rodikliu turbūt esame čempionai.

Pernai pusė Lietuvos gyventojų pajuto atlyginimų augimą, pusei – jis išliko stabilus. Pastariesiems susiduriant su tokia infliacija žinios liūdnos, kitai pusei – geros, nes jų atlyginimų augimas tikrai viršija infliaciją. Gerbūvis, žinoma, negerės taip greitai, kaip norėjosi, bet tikrai neblogės.

– Sakote, kad infliacija ir toliau augs. Kokie produktai ar kokios paslaugos ir toliau brangs?

– Galbūt šiek tiek prislops produktų kainų augimo greitis, bet paslaugų sektoriuje greitis turėtų didėti, nes didėjant pinigų masei visi nori leisti pinigus, o kai žmonės leidžia pinigus, visada atsiranda tas, kuris nori juos pasiimti. Tad paslaugos brangs.

Bet nereikia galvoti apie paslaugų ir kainų augimą per pusmetį ar metus, kainos augs dar artimiausius dešimt ar dvidešimt metų – tol, kol pasivysime, o gal net pralenksime ES vidurkį.

Būkime objektyvūs, Lietuvoje gyvenimo lygio augimas yra vienas iš sparčiausių visoje eurozonoje. Ir nebūna taip, kad atlyginimai auga, o paslaugų kainos nedidėja. Tai užprogramuota.

Tiesiog kiekvienam reikia kritiškai pasižiūrėti, kodėl jo atlyginimas taip gerai neauga. Gal reikia pabandyti persikvalifikuoti, įstoti į universitetą ar baigti kokius kvalifikacinius kursus, pasistengti, kad jų atlyginimas augtų aukščiau negu vidutinės pajamos. Tada iš tiesų džiaugsimės kylančia Lietuva ir kylančiomis kainomis.

– Ar pasikeitusios kainos įvairiuose sektoriuose iškraipė verslo rinką?

– Yra iškraipymų, pavyzdžiui, statybos sektoriuje. Tie, kurie bandė remontuotis namus, neduok Dieve, jei bando statytis namus, susiduria su milžinišku pasiūlos trūkumu. Ne tik kad paslauga brangsta, bet kai kuriais atvejais net ją gauti yra neįmanoma. Tai reiškia, kad tenka rinktis mažiau kokybišką arba apskritai net negauti paslaugos.

Yra daug iškraipymų ir atlyginimuose. Kai kurie paklausūs sektoriai yra nepelnytai užbėgę į priekį.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.