S. Skvernelis apie kitų metų biudžetą: „Kaip nors ištverkime iki 2023 metų, o po to – kaip Dievas duos“ (51)

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prieš balsavimą dėl kitų metų biudžeto tvirtina, kad projektas yra tinkamai parengtas, ir viliasi, jog jam bus pritarta. Politikė sako suprantanti, kad visuomet parlamentarai turi idėjų, kam dar reikėtų skirti papildomų lėšų, tačiau, jos nuomone, 2022 metų projektą ir taip galima laikyti gana dosniu.

 S.Skvernelis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 S.Skvernelis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
2022 metais į biudžetą Finansų ministerija planuoja surinkti 13,86 mlrd. (įskaitant ES lėšas) , o išleisti – 16,48 mlrd. eurų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
2022 metais į biudžetą Finansų ministerija planuoja surinkti 13,86 mlrd. (įskaitant ES lėšas) , o išleisti – 16,48 mlrd. eurų.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Paluckas.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Paluckas.<br>V.Skaraičio nuotr.
 2022 metais į biudžetą Finansų ministerija planuoja surinkti 13,86 mlrd. (įskaitant ES lėšas) , o išleisti – 16,48 mlrd. eurų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
 2022 metais į biudžetą Finansų ministerija planuoja surinkti 13,86 mlrd. (įskaitant ES lėšas) , o išleisti – 16,48 mlrd. eurų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
 V.Čmilytė-Nielsen.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 V.Čmilytė-Nielsen.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Nov 25, 2021, 10:46 AM, atnaujinta Nov 25, 2021, 10:56 AM

„Nelabai įsivaizduoju racionalių argumentų prieš šį biudžetą, kai iš tikrųjų mokytojams, medikams, socialiai jautrioms sritims algos didėja. Visada galima sugalvoti ir dar dosnesnių pasiūlymų, bet šis biudžetas tikrai kokybiškai parengtas ir viliuosi, kad jam bus didelis palaikymas“, – ketvirtadienį prieš Seimo posėdį teigė V.Čmilytė-Nielsen.

Ištverkime iki 2023 m., o po to – kaip Dievas duos

Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis sutinka, kad kitų metų biudžete skiriama daug dėmesio jautriausių sričių finansavimui, tačiau patį biudžetą jis vadina „optimistišku“ ir sako pasigendąs tvarumo biudžetą pagrindžiant pajamomis.

„Mes nematome sisteminio požiūrio, sisteminių finansavimo šaltinių kalbant apie pajamas. Išlaidų yra pakankamai daug, jos susideda iš dviejų dalių: skolintos lėšos, kurios atsilieps ypač tada, kai bus grįžtama prie fiskalinės drausmės. Antra, nepagrįsta pajamomis.

Yra du šaltiniai: ekonomikos augimas ir geresnis mokesčių administravimas. Tikimasi, kad ekonomika sparčiai augs ir per tą augimą bus galima apie 1,5 mlrd. surinkti ir finansuoti tas išlaidas, kurios yra investuojamos“, – aiškino S.Skvernelis.

„Toks jausmas, kad dabar kaip nors ištverkime iki 2023 metų, o po to – kaip Dievas duos“, – pridūrė jis.

Taip pat ekspremjeras stebėjosi, kad Biudžeto ir finansų komitetas visus pavienių parlamentarų teiktus siūlymus apsisprendė atmesti vienu balsavimu.

„Turbūt tokios praktikos ir nebuvo, kad Biudžeto komitetas taip paėmė visus siūlymus, kurie buvo teikiami Seimo narių, ir atmetė vienu most. Anksčiau bent duodavo Vyriausybei panagrinėti“, – sako S.Skvernelis.

Eilinį kartą deficitą dengs skolintomis lėšomis

Opozicinės Socialdemokratų frakcijos atstovas Gintautas Paluckas taip pat nevengė kritikos šiam biudžetui ir žada apskritai balsuoti prieš parengtą projektą. Pasak jo, nors išlaidos didinamos ganėtinai smarkiai, esminių problemų sprendimų bent vienoje konkrečioje srityje šis projektas, socialdemokrato nuomone, nepasiūlo.

„Biudžeto išlaidos didėja 11 proc., bet jos yra pabarstytos visos sritims, nesprendžiant nė vienos viešosios politikos problemos ar iššūkio pilna apimtimi. Arba bent tiek, kad galėtume tai vadinti rimtu pokyčiu.

Be to, mes neturime jokių gairių dėl mokesčių sistemos pertvarkos ir negalime net nuspėti, koks tas finansinis tvarumas bus dabar ir ateityje. Eilinį kartą deficitą dengiame skolintomis lėšomis. Kol pinigai pigūs, smagu, bet ateityje paskolos ir pinigai gali brangti“, – sakė G.Paluckas.

Seime – pirmasis priėmimas

Ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje pirmajame priėmime bus sprendžiama dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto. Parlamentarams pritarus, projektas būtų grąžinamas tobulinti Vyriausybei, kuri vertintų ir parlamento komitetų pateiktus siūlymus bei pastabas.

Kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatomas biudžeto deficitas sieks 3,1 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto.

2022 metais į biudžetą Finansų ministerija planuoja surinkti 13,86 mlrd. (įskaitant ES lėšas) , o išleisti – 16,48 mlrd. eurų.

Daugiausiai – 4,9 mlrd. eurų – planuojama surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Dar 2,34 mlrd. – iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Iš akcizų tikimasi surinkti 1,69 mlrd. eurų, o iš pelno mokesčio – 1,25 mlrd. Dar 2,76 mlrd. eurų lėšų numatoma iš ES ir kitos tarptautinės paramos šaltinių.

Išlaidų kitų metų biudžete numatoma 133,8 mln. eurų mažiau negu šiemet, kadangi mažėja COVID-19 padariniams šalinti skirtų lėšų suma. Didžiausia 4,58 mlrd. eurų suma numatoma socialinei apsaugai. Ekonomikai planuojama skirti 3,34 mlrd., o švietimui – 2,1 mlrd. eurų. Bendrosioms valstybės paslaugoms numatoma 1,79 mlrd., o sveikatos apsaugai – 1,56 mlrd. eurų išlaidų. Krašto apsaugai numatyta 1,3 mlrd. eurų.

Galutinis balsavimas dėl biudžeto priėmimo turėtų vykti gruodžio 9 d.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.