Seimas apsvarstė kitų metų biudžetą – tikslindama projektą Vyriausybė negalės didinti deficito (2)

Seimas ketvirtadienį plenariniame posėdyje pirmajame priėmime apsvarstė kitų metų valstybės biudžeto projektą ir nusprendė grąžinti jį tobulinti Vyriausybei. Ministrų Kabinetas vertins parlamento komitetų pateiktus siūlymus bei pastabas.

Išlaidų kitų metų biudžete numatoma 133,8 mln. eurų mažiau negu šiemet, kadangi mažėja COVID-19 padariniams šalinti skirtų lėšų suma.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Išlaidų kitų metų biudžete numatoma 133,8 mln. eurų mažiau negu šiemet, kadangi mažėja COVID-19 padariniams šalinti skirtų lėšų suma.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 25, 2021, 12:18 PM, atnaujinta Nov 29, 2021, 4:47 PM

Galutinis balsavimas dėl biudžeto priėmimo turėtų vykti gruodžio 9 d.

Kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatomas biudžeto deficitas sieks 3,1 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto. 2022 metais į biudžetą Finansų ministerija planuoja surinkti 13,86 mlrd. (įskaitant ES lėšas) , o išleisti – 16,48 mlrd. eurų.

Daugiausiai – 4,9 mlrd. eurų – planuojama surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Dar 2,34 mlrd. – iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Iš akcizų tikimasi surinkti 1,69 mlrd. eurų, o iš pelno mokesčio – 1,25 mlrd. Dar 2,76 mlrd. eurų lėšų numatoma iš ES ir kitos tarptautinės paramos šaltinių.

Išlaidų kitų metų biudžete numatoma 133,8 mln. eurų mažiau negu šiemet, kadangi mažėja COVID-19 padariniams šalinti skirtų lėšų suma. Didžiausia 4,58 mlrd. eurų suma numatoma socialinei apsaugai. Ekonomikai planuojama skirti 3,34 mlrd., o švietimui – 2,1 mlrd. eurų. Bendrosioms valstybės paslaugoms numatoma 1,79 mlrd., o sveikatos apsaugai – 1,56 mlrd. eurų išlaidų. Krašto apsaugai numatyta 1,3 mlrd. eurų.

Deficitinį biudžeto projektą pristačiusio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mykolo Majausko teigimu, svarstymo metu buvo gauti 103 Seimo narių ir komitetų pasiūlymai. Pavieniai Seimo nariai pateikė prašymų už 423,7 mln. eurų. Taip pat pasiūlymų už 250,3 mln. eurų turėjo Seimo komitetai. Bendra visų pasiūlymų suma buvo 674 mln. eurų.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad nė vienas Seimo narys nepasiūlė didinti valstybės biudžeto pajamų, o tik didinti išlaidas. Dominuojantis šaltinis didinti išlaidas buvo valstybės skola. Noriu paprašyti jūsų, kad patys sau užduotumėte klausimą: ar priimtumėte sprendimą skolintis pinigus buto remontui, žinodami, kad skolą jums reikės perleisti savo vaikams ir jūsų vaikai turės šią skolą grąžinti“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo M.Majauskas.

BFK pirmininkas akcentavo, kad visų Seimo narių pavieniams siūlymams buvo nuspręsta nepritarti, o, atsižvelgiant į komitetų siūlymus, Vyriausybei pasiūlyta tikslinti kitų metų išlaidų ir pajamų planą. Vis tik konservatorius akcentavo, kad tikslinant biudžetą Ministrų Kabinetas neturėtų dar labiau didinti biudžeto deficito.

„Vyriausybė, tikslindama biudžetą, turi užtikrinti, kad deficitas nedidėtų. Tai reiškia, kad jeigu būtų tikslinamos išlaidos, jeigu būtų numatyti papildomi asignavimai, atitinkamai kitoje vietoje tie asignavimai turi būti mažinami arba turi būti numatyti papildomi tvarūs pajamų šaltiniai“, – pabrėžė M.Majauskas.

Didžiausių išlaidų reikalaujančius siūlymus pateikė Kaimo reikalų komitetas, siūlantis skirti papildomus 110 mln. eurų kelių priežiūrai ir plėtrai, bei 36 mln. eurų melioracijos valdymui ir įrenginių rekonstrukcijai. Taip pat komitetas siūlo skirti papildomus 9 mln. valstybės pavestų savivaldybėms žemės ūkio funkcijų vykdymui.

Tuo metu Švietimo komitetas Vyriausybei siūlo skirti 21,2 mln. eurų Lietuvos mokslo tarybos vykdomam mokslo konkursiniam finansavimui, bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose siūloma papildomai numatyti 22,2 mln. eurų valstybėms mokslo ir studijų institucijoms, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.

Žmonių pajamos augs, valstybės skola bus suvaldyta

Vyriausybės parengtas 2022 metų biudžetas užtikrina valstybės sektoriaus darbuotojų bei pensininkų pajamų augimą ir tuo pačiu stabilizuoja valstybės skolos augimą, tvirtina premjerė.

Ingrida Šimonytė atmeta opozicijos kritiką dėl nepakankamo kai kurių sričių finansavimo, taip pat pabrėžia, kad jau kitąmet Vyriausybė pateiks siūlymų, kurie turėtų didinti valstybės pajamas.

„Šiame biudžete, nors jis deficitinis ir tai yra šiokia tokia problema, mes sugebame suderinti keletą labai svarbių tikslų. Viena vertus, yra galimybės pakankamai ženkliai indeksuoti tas pajamas, kurios priklauso nuo biudžeto, ar tai būtų pensijos, ar pajamos, kurias gauna biudžetiniame sektoriuje dirbantys žmonės“, – ketvirtadienį sakė I.Šimonytė.

„Kita vertus, tuo pačiu metu mes stabilizuojame skolos augimą ir įgyvendiname keletą svarbių dokumentų, tokių kaip nacionalinis susitarimas (dėl švietimo ir mokslo finansavimo didinimo – BNS)“, – pridūrė ji.

Premjerė skeptiškai vertino opozicijos kritiką, kad kitų metų biudžete dalis išlaidų nėra užtikrinamos stabiliais pajamų šaltiniais.

„Dar kartą pabrėžiu: ateinančių metų biudžetas yra deficitinis, ir tai reiškia, kad nors pajamų augimas pagal ekonomikos projekcijas yra pakankamai ženklus, vis dėlto reikia turėti mintyje, kad tas išlaidų augimas turėtų būti valdomas“, – tvirtino premjerė.

„Ir mano supratimu, jis yra valdomas taip, kaip turėtų būti šiomis aplinkybėmis, nes ekonomika vis dar išlieka didelio neapibrėžtumo sąlygomis“, – pridūrė ji.

I.Šimonytė pabrėžė, kad planuojamas kitų metų 3 proc. valdžios sektoriaus deficitas yra ties viršutine Mastrichto kriterijų riba.

„Prisimenant tai, kad 2023 metais visos Stabilumo ir augimo pakto išlygos bus atšauktos, bent jau toks signalas yra labai aiškus, žinoma, jeigu nebus nenumatytų aplinkybių. Vadinasi, visoms valstybėms narėms reikės grįžti prie vidutinės trukmės biudžeto tikslų ir siekti subalansuotų viešųjų finansų“, – aiškino I.Šimonytė.

Jis teigimu, 2023-2024 metais biudžeto pajamų didėjimą, kuris priklausys nuo ekonomikos augimo, reikės labai aiškiai derinti su išlaidų didėjimu.

„Ne paslaptis ir tai, kad Vyriausybė siūlys tam tikrų pajamų priemonių ateinančių metų pavasario sesijoje svarstyti, dalis jų yra susijusi su žaliąja darbotvarke ir galbūt ne tiek siekia biudžetą papildyti, kiek sukurti finansinius instrumentus ir paskatas tam, kad keistųsi žmonių judėjimo principai ir pasirinkimai“, – aiškino Vyriausybės vadovė.

„Taip pat nekilnojamojo turto mokesčiai, dėl kurių, manau, savivaldybės jau pačios nuspręs, kiek nori tai padaryti savo papildomų pajamų šaltiniu, galvojame apie savivaldybių savarankiškumą šituos klausimus sprendžiant, aišku, įstatymo nustatytose ribose“, – sakė premjerė.

„Taigi, tų pasiūlymų bus, aš tiesiog su smalsumu žiūrėsiu, kaip opozicija juos palaikys“, – pridūrė ji.

Pasak I.Šimonytės, kitų metų biudžete numatytas lėšų pandemijos valdymui mažėjimas yra natūralus, nes šių metų biudžete dalį šių lėšų sudarė verslo ir darbuotojų parama.

„Per šiuos metus jau atsirado vakcinos, atsirado kiti veiklos kontrolės būdai, verslai jau gali veikti, kai kurie, tiesa, su galimybių pasais, dėl tos priežasties išlaidos, kurios kitais metais yra suplanuotos ir susijusios su kovido tikslais, yra medicininės. Tai yra medikų priedai dėl didesnio darbo krūvio, taip pat tos išlaidos, kurios bus reikalingos testams, vakcinoms ir medicinos priemonėms, susijusioms su kovido situacijos valdymu“, – teigė I.Šimonytė.

Anot jos, specialaus ekonominės paramos paketo 2022 metų biudžete nėra, nes Vyriausybė neturi planų nustatyti tokius apribojimus, už kuriuos verslui ir gyventojams reikėtų mokėti kompensacijas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.