Kaunas ne vienus metus garsėjo kaip pigiausiai besišildantis didmiestis.
Mat čia nemažai nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) pastatė biokurą naudojančias katilines ir iki šiol varžosi aukcionuose.
Bet brangstant biokurui Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) dar pakeitė ir šilumos supirkimo tvarką. Todėl dabar didžiumos NŠG finansinių rezultatų eilutėse – nuostolius reiškiantys raudoni skaičiai.
Teks prisiminti dujas?
Vien šilumą gaminančią katilinę už ES paramos lėšas Kaune pastačiusi bendrovė „Ekopartneris“ Seimo Ekonomikos komitete pristatė nedžiuginančias naujienas. Praėjusiais metais įmonė patyrė 323 tūkst. eurų nuostolių, šiemet jie prognozuojami dar didesni – apie 470 tūkst. eurų.
„Įtakos turi ir konkurencija, ir pabrangęs biokuras. Tačiau vasarą VERT dar pakeitė ir reguliavimo tvarką dėl palyginamųjų sąnaudų.
Pagal ją, lapkritį šilumos kilovatvalandės kaina mums negali viršyti 3 centų, nors vien biokuras kainuoja apie 2,5–2,6 cento už kilovatvalandę.
Tokios maržos neužtenka nei susimokėti bankui ar elektros tiekėjams, nei amortizacijai, nei kitoms išlaidoms“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo „Ekopartnerio“ direktorius Romualdas Rutka.
Jo nuomone, jei VERT nepakeis savo nutarimų, Kauną gali ištikti sostinės likimas – mat Vilniuje didžioji dalis šilumos gaminama iš gamtinių dujų, kurios, net ir pakilus biokuro kainai, yra gerokai brangesnės.
„Visi pripažįsta, kad biokuro katilinės reikalingos, ne veltui, pavyzdžiui, mums buvo suteikta ES parama. Tačiau kai jos dirba tik 2 ar 4 mėnesius per metus ir kainų lubos yra tokios žemos, išgyventi nebeįmanoma.
Jeigu trūkumai nebus pašalinti, tas NŠG įrenginių gyvavimas Kaune bus laikinas.
Teks grįžti prie dujų“, – nelinksmai prognozavo R.Rutka.
Ėmė prašyti įsikišimo
Dėl prasto reguliavimo „Ekopartneris“ jau kreipėsi į įvairias valstybės institucijas. Taip pat pasielgė ir kelias biokuro jėgaines mūsų šalyje valdanti Prancūzijos kapitalo įmonė „Idex Baltic“.
Anot šios įmonės direktoriaus Thierry Mourot, liepos mėnesį priimti VERT sprendimai smarkiai pablogino padėtį.
Remiantis jais aukcionuose siūlomos šilumos kaina negali viršyti nustatytų palyginamųjų gamybos sąnaudų. Šios apskaičiuojamos pagal kuro kainą, darbo užmokestį, teorines įrenginių nusidėvėjimo ir remonto sąnaudas bei kitus rodiklius.
Blogiausia, pasak Th.Mourot, kad VERT joms skaičiuoti pasitelkė rodiklius, kurie taikomi ne vien biokuro katilinėms, taip pat bendras biokuro ir dujinių įrenginių lyginamąsias sąnaudas, nors pastarieji jų patiria mažiau.
„Toks pakeitimas biokuro katilinėms užkrovė nepamatuotą finansinę naštą. Realios jų patiriamos elektros, einamojo remonto, aptarnavimo bei kitos pastoviosios sąnaudos dažnai yra netgi didesnės už VERT apskaičiuotąsias“, – aiškino Th.Mourot.
„Idex Nordic“ atkreipė dėmesį ir į pasikeitusią prognozuojamos biokuro kainos, kuri irgi turi įtakos palyginamosioms sąnaudoms šilumos aukcionuose, nustatymo tvarką.
Remiantis ja, jei biržoje šio kuro apskrityje ar šalyje nuperkama mažiau nei 70 proc., prognozuojama kaina apskaičiuojama pagal ankstesnių trejų metų atitinkamo laikotarpio kainų vidurkį.
Tačiau biokuras yra labai smarkiai pabrangęs. „Baltpool“ biokuro biržos duomenimis, šių metų lapkritį jo kaina Vilniaus regione siekė 20,8 Eur/MWh, Kauno – 21,6 Eur/MWH. Prieš metus ji siekė atitinkamai 9,45 ir 10,26, o 2019-aisiais – 12,04 ir 12,68 Eur/MWH.
„Tokia formulė yra ydinga, nes 70 proc. sandorių biokuro biržoje faktiškai niekada nėra sudaromi tam laikotarpiui, pagal kurį skaičiuojamos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.
Tai lemia, kad prognozuojama biokuro kaina bus vertinama pagal trejų praėjusių metų duomenis. O jie visiškai neatspindi realios biokuro kainų situacijos“, – sakė Th.Mourot.
Reakcija – pernelyg lėta
VERT narys Donatas Jasas „Lietuvos rytui“ sakė, jog prielaidos, kad biokuro katilinių savininkai jas išjungs ir teks naudoti brangias dujas, yra sutirštintos.
„Jeigu taip nutiktų, tektų jungti rezervinius dujinius įrenginius. Bet mes stebime situaciją ir, jei tokie spėjimai pasitvirtins, turėsime reaguoti“, – teigė D.Jasas.
Svarstant šį klausimą Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje D.Jasas tvirtino, kad geriausiu atveju konsultacijos su rinkos dalyviais galėtų prasidėti po keleto mėnesių, o šilumos supirkimo tvarka būtų pakeista nebent pasibaigus šildymo sezonui.
Bet posėdyje dalyvavusi energetikos viceministrė Inga Žilienė teigė, kad tvarka, kurią derina VERT, gali būti pakeista.
„Jeigu artimiausiu metu iš rinkos pasitrauktų keli gamintojai, vėliau susiformuotų pajėgumų trūkumas. Turėtume tokią situaciją, kokia yra Vilniuje“, – aiškino I.Žilienė.
„Ekopartnerio“ vadovas neslėpė, kad VERT reaguoja pernelyg lėtai. „Mes siūlome keisti tvarką jau nuo Naujųjų metų.
Juk įmonėms reikia pajamų, kurių jos turi užsidirbti šildymo sezono metu, kad sukauptų lėšų kitam. Būtini greiti sprendimai, nes tokiomis sąlygomis kito šildymo sezono kai kas gali ir nebesulaukti“, – teigė R.Rutka.
Siūlo skubiai keisti tvarką
Daliai nepriklausomų šilumos gamintojų Kaune skundžiantis sudėtinga finansine padėtimi ir reguliavimo spragomis, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) artimiausiu metu turėtų inicijuoti naują šilumos supirkimo tvarką.
Seimo Ekonomikos komitetas lapkričio 24 d. rekomendavo reguliuotojui skubiai parengti pakeitimus bei iki gruodžio 1 dienos informuoti komitetą.
Komiteto narys konservatorius Andrius Kupčinskas sako, kad Kaune rinka nesureguliuota, o atliekų degintojai gauna, jo žodžiais, tam tikrą subsidiją. Jo manymu, pakeitimų reikia, siekiant išvengti problemų Vilniuje ar kituose miestuose, pranešė naujienų agentūra BNS.
„Atsižvelgiant į tai ir norėtume kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą ir rekomenduoti skubos tvarka parengti šilumos supirkimo tvarkos reikalingus pakeitimus, nes tokia situacija gali greitu laiku susiklostyti ir Vilniuje“, – sakė A.Kupčinskas.
VERT pirmininkas Renatas Pocius teigė, kad problema nėra lengvai išsprendžiama, tam gali prireikti ir politinių sprendimų. Pasak jo, pirmadienį su nepriklausomų šilumos gamintojų, šilumos tiekėjų atstovais diskutuota apie Šilumos tarybos siūlymus.
„Ten tikrai yra dar kur padirbėti, nes kai kurie siūlymai apskritai nesprendžia problemos, kai kurie pakankamai kompleksiški. Čia diskusijų klausimas. Ir manau, kad mes dar ne kartą turėsime susitikti ir pagalvoti, kaip tą problemą išspręsti“, – sakė R.Pocius.
Komiteto narys Jonas Pinskus mano, kad kol VERT nepradės prižiūrėti atliekų rinkos, problema nebus išspręsta.
„Įsivaizduoju, kol VERT darbuotojai nepradės dirbti su aplinkosaugininkais, su atliekomis, nieko nesureguliuosime, nes praktiškai visos tos katilinės patiria didžiulę konkurenciją kogeneracinių elektrinių, kurios praktiškai gauna žaliavą už dyką arba primoka jiems, o visos kitos turi pirkti“, – kalbėjo J.Pinskus.
„Šiaip tos atliekų deginimo gamyklos ir sujaukia visą rinką“ , – pridūrė parlamentaras.
R.Pocius pažymėjo, kad kol kas reguliuotojui nėra suteikti įgaliojimai reguliuoti atliekų rinką.
Ekonomikos komitetas praėjusią savaitę svarstė konkurencijos šilumos ūkyje situaciją.
A.Kupčinskas tuomet sakė, kad Kaune susiklosčiusi keista situacija, kuri gal palanki gyventojams, „bet visiškai į „ožio ragą“ suvarys visus gamintojus, išskyrus turbūt du – „Kauno energiją“ ir „Fortum“ (dabar „Gren“) kogeneracinę jėgainę.
Šilumos gamintojos „Ekopartneris“ vadovas Romualdas Rutka praėjusią savaitę sakė, kad Kaune šilumos kainos neadekvačiai mažos, ir nors jomis džiaugiasi vartotojai, bendrovė dėl to negali dirbti tvariai.
Pasak jo, reguliuojami nepriklausomi gamintojai net nepasiekia patvirtinto reguliuojamų pajamų lygio. R.Rutkos teigimu, šilumos gamintojai mieste konkuruoja įvairiai: vieni gauna pajamų ne tik iš šilumos, bet ir elektros, kiti, deginantys atliekas, – iš vadinamojo vartų mokesčio.
