Vandens tiekėjai imasi milijoninių investicijų (1)

Trisdešimt Plungės namų ūkių šiomis dienomis prisijungė prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, kurių čia niekuomet nebuvo. Dar 100 plungiškių šių patogumų sulauks per mėnesį. Tai – Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) administruojamo vandentvarkos projekto dalis.

Vandentiekio ir nuotekų tinklais Plungėje galės naudotis dar 130 namų ūkių.
Vandentiekio ir nuotekų tinklais Plungėje galės naudotis dar 130 namų ūkių.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 25, 2021, 9:00 AM, atnaujinta Nov 25, 2021, 9:00 AM

Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros projektas iki 2023 metų rugsėjo pabaigos iš viso bus įgyvendintas 36 skirtingose Lietuvos vietovėse.

VIPA 2019 metų vasarį pasirašė trišalę sutartį su Finansų bei Aplinkos ministerijomis ir buvo įsteigtas Vandentvarkos fondas. Jam skirta 30 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšų. Jomis nutarta teikti lengvatines paskolas geriamojo vandens tinklų rekonstrukcijai ir plėtrai bei nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcijai.

Dar 22,5 mln. eurų buvo skirta iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.2-VIPA-T-024 priemonės „Nuotekų surinkimo tinklų plėtra“ grąžinamosioms subsidijoms, kuriomis gali būti finansuojama tik nuotekų surinkimo tinklų plėtra.

Vandentvarkos projektai finansuojami derinant du finansavimo šaltinius-subsidiją ir paskolą pagal nustatytas proporcijas.

Susidomėjo daugiau nei 20 įmonių

Lietuvos vandentiekio įmonės nuo 2019 metų buvo kviečiamos teikti paraiškas dėl finansavimo gavimo. 2021 metų sausio 1 d. trečią kartą buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas iki balandžio 1 d. Kvietimas sulaukė daug dėmesio – paraiškų buvo gauta daugiau, nei buvo suplanuota lėšų.

VIPA Regioninės plėtros skyriaus vadovė Vaida Lauruševičienė patikino, kad visos paraiškas pateikusios įmonės finansavimą vis tiek gaus: „Aplinkos ministerija deda pastangas, kad trūkstamos lėšos būtų rastos.“

Investicijoms tikslingai buvo parinktos vietovės, kuriose yra per 2 tūkst. gyventojų, kad būtų kuo greičiau ištaisyti Europos Komisijos (EK) nustatyti pažeidimai dėl nuotekų tinklų trūkumo Lietuvoje ir kuo daugiau gyventojų būtų suteikta galimybė naudotis vandentiekio ir nuotekų sistemomis.

Didžiausius projektus, siekiančius po kelis milijonus eurų, įgyvendina didieji Lietuvos miestai. Juose daugiausia dėmesio skiriama kylantiems naujiems kvartalams ir sodininkų bendrijoms.

Pastarosiose, tampančiose kone atskirais miesto rajonais, visus metus be normalaus vandentiekio ir nuotekų pašalinimo tinklų gyvena po kelis tūkstančius gyventojų.

Atidžiai skaičiavo pinigus

Ar reikės vandens tiekimo įmonėms grąžinti iš Europos Sąjungos fondų skirtas subsidijas?

„Jeigu užbaigus projektą per metus prie naujų nuotekų tinklų nebus prijungta tiek gyventojų, kiek buvo suplanuota finansavimo sutartyje, už kiekvieną neprijungtą namų ūkį įmonė privalės grąžinti po nustatytą lėšų sumą. Jeigu prie tinklų bus prijungta tiek gyventojų, kiek buvo numatyta, suteiktos subsidijos grąžinti nereikės“, – pasakojo V.Lauruševičienė.

Tokiu būdu skatinamas vandentvarkos įmonės ir gyventojų tarpusavio bendradarbiavimas planuojant tiek nuotekų tinklų, tiek vandentiekio tinklų plėtrą. Galimas finansavimo dydis tiesiogiai priklauso nuo norinčių prisijungti namų ūkių skaičiaus, tai padeda investuoti tikslingai ir pateisinti gyventojų lūkesčius. Teikdamos paraiškas vandentvarkos įmonės privalėjo pateikti ir pasirašytas preliminarias sutartis su gyventojais dėl prisijungimo.

„Tai toks veiklos modelis, kai vamzdžiai tiesiami tikslingai – ir preliminariai žinant vartotojų skaičių, o ne tik tam, kad būtų panaudotos lėšos.

Šiuo atveju įmonės turėjo atlikti namų darbus – suskaičiuoti norinčiuosius paslaugos, kad vėliau turėtų kuo mažiau finansinių nuostolių“, – paaiškino V.Lauruševi-čienė.

Ji pabrėžė, kad ne visos paraiškas pateikusios įmonės atitiko projekto sąlygas, kurios šįkart buvo labai griežtos.

„Investicinio projekto finansavimą sudarė lengvatinė paskola ir subsidija, todėl vandentvarkos įmonės labai atsakingai vertino savo galimybes, finansinius pajėgumus grąžinti paskolą“, – sakė V.Lauruševičienė.

Visi projektai turi būti įgyvendinti iki 2023 metų rugsėjo 30 dienos.

Pirmieji – plungiškiai

Pirmieji Lietuvoje Vandentvarkos fondo projektą „Nuotekų surinkimo tinklų plėtra Plungės mieste“ jau įgyvendino įmonė „Plungės vandenys“.

Vandentiekiu ir nuotekų tinklais Plungėje galės naudotis dar 130 gyventojų, įsikūrusių J.Pabrėžos, Rožių, Bebrų, Tulpių gatvėse ir Aronijų, Vyšnių, Serbentų skersgatviuose.

Pasak įmonės „Plungės vandenys“ direktoriaus Alvydo Jasevičiaus, šios gatvės yra sodininkų bendrijose ir čia niekada nebuvo šių kasdienių patogumų.

Plungėje, kaip ir kituose šalies miestuose, sodininkų bendrijos irgi virsta gyvenamaisiais kvartalais, kuriuose žmonės gyvena ištisus metus.

Ar nebuvo žmonių pasipriešinimo sužinojus, kad teks jungtis prie vandentiekio tinklų? Juk už patogumus teks mokėti papildomus mokesčius.

„Anaiptol, šiose gatvėse gyvenantys žmonės jau seniai norėjo vandentiekio ir kanalizacijos, todėl kai tik atsirado galimybė, iš karto visi sutiko.

Žinoma, prieš pradėdami apie pusės milijono eurų vertės projektą mes apsidraudėme – apsilankėme pas žmones ir pasirašėme išankstines sutartis, kad jie tikrai jungsis prie vandens tinklų. Prieštaraujančiųjų nebuvo.

Kita vertus, Plungėje vanduo, palyginti su tokio pat dydžio miestais, ne toks jau ir brangus – 1,72 euro be PVM už kubinį metrą“, – sakė A.Jasevičius.

Iš viso sodininkų bendrijoje buvo nutiesta 1 km 149 metrai nuotekų tinklų.

A.Jasevičius pabrėžia, kad žmonės šiais laikais tampa sąmoningesni, nori tausoti gamtą ir, jei yra galimybė, renkasi aukščiausios kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas, užuot naudojęsi lauko tualetais ir nuolat teršę aplinką.

Prižiūrės ir toliau

Įmonė „Plungės vandenys“ įgyvendinus projektą bus atsakinga už naujai nutiestų nuotekų tinklų eksploataciją ir priežiūrą.

Įmonės gaunamos pajamos už nuotekų tvarkymo paslaugas, pagal sudarytas sutartis su abonentais, užtikrins projekto finansinį tęstinumą ir padengs lėšų poreikį, reikalingą įrengtos infrastruktūros priežiūrai ir remontui.

Taip pat bus užtikrintas tęstinumas aplinkosaugine prasme, nes gyvenamoji aplinka ir paviršiniai vandenys bus apsaugoti nuo žalingo nuotekų poveikio.

Tokiu būdu „Plungės vandenys“ pasieks pagrindinį projekto tikslą – bus padidintas nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas gyventojams ir sistemos efektyvumas Plungės mieste.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.