Sprogo dujų kainų ir artėjančių sankcijų kokteilis – baltarusiškų trąšų importo skaičiai gerina rekordus

Šių metų rugsėjį palyginti su pernai metų rugsėju įspūdingai šoko trąšų iš Baltarusijos importas į Lietuvą. Fiksuotas net 78 proc. augimas – importuota trąšų už 9,8 mln. eurų, kai prieš metus – už 5,5 mln. eurų. Skaičiuojant tonomis, rugsėjį būta 17 proc. augimo.

Belaruskalij,Lietuvos geležinkeliai,trąšos,vagonai<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Belaruskalij,Lietuvos geležinkeliai,trąšos,vagonai<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Belaruskalij,Lietuvos geležinkeliai,trąšos,vagonai<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Belaruskalij,Lietuvos geležinkeliai,trąšos,vagonai<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Indrė Genytė-Pikčienė Luminor<br>T.Bauro nuotr.
Indrė Genytė-Pikčienė Luminor<br>T.Bauro nuotr.
Rusijos vyriausybė nusprendė pasinaudoti visomis įmanomomis priemonėmis, kad garantuotų ūkininkams sklandžią pavasario sėją.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Rusijos vyriausybė nusprendė pasinaudoti visomis įmanomomis priemonėmis, kad garantuotų ūkininkams sklandžią pavasario sėją.<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Nov 30, 2021, 4:10 PM, atnaujinta Dec 1, 2021, 6:19 AM

„Įdomu dar ir tai, kad, jei pažiūrėtume istorinius kiekvieno rugsėjo duomenis, šių metų rugsėjis pagal trąšų importą iš Baltarusijos buvo pats didžiausias nuo 2004 m. Be to, šiais metais tik rugpjūtį metinis trąšų iš Baltarusijos importo pokytis buvo neigiamas“, – vardijo komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Iš šių skaičių jis daro kelias išvadas. Viena vertus, iš dalies baltarusiškų trąšų importas vyksta natūraliai: birželį įvestos Europos Komisijos (EK) sankcijos labai švelnios. Jos netaikomos pagrindinėms trąšų formulėms – EK įvedė sankcijas ne visoms trąšų kategorijoms, o tiktai daliai. Vadinasi, dalis trąšų juda normaliu režimu. Antra, EK įvedė sankcijas tik toms sutartims, kurios pasirašytos po birželio 25 d. Tai reiškia, kad senesnės sutartys vykdomos įprastai.

„O svarbiausia – manau, kad rinka ruošiasi JAV sankcijoms, kurios įsigalios gruodį. Kol gali, įmonės importuoja trąšas didesniais kiekiais, kad užpildytų sandėlius“, – portalui lrytas.lt kalbėjo A.Izgorodinas.

Gruodį įsigaliosiančios JAV sankcijos iš esmės pritaikytos finansų sektoriui – jos draudžia aptarnauti transakcijas. Ekonomistas svarstė, kad labai tikėtina, jog visa Europa, kol sankcijos galios, trąšų negalės importuoti. Be to, trąšų kaina Europoje pakilusi, dėl didelių dujų kainų sustojusios kelios azoto trąšas gaminančios gamyklos. Tad kalio trąšos joms turėtų būti pakaitalas.

Rinka tą supranta, o įmonės naudojasi proga, kol liko laiko iki sankcijų, kiek įmanoma daugiau trąšų įsigyti.

Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė išaugusiais importo skaičiais nesistebi – juk sankcijos buvo priimtos tik naujoms sutartims. Ji sutiko ir su A.Izgorodino mintimi, kad tai atspindi ir tam tikrą pasiruošimą gruodžiui. „Kita vertus, žaliavų rinkose, o ypač – ir pačių trąšų, susidaro trūkumai, stipriai auga sąnaudos jas gaminant, todėl kiekviena pasiūla naudinga. Tas taip pat katalizuoja apimtis. Kita vertus, prekybos srautai pateikiami to meto kainomis – išaugusį skaičių nemaža dalimi lemia ir kainos komponentė“, – komentavo ekonomistė.

Stambi žaidėja, bet yra alternatyvų

Prognozuodama, ko laukti po gruodžio, ji didelės įtampos neįžvelgia. Nors Baltarusija – stambi žaidėja, tačiau jai esama alternatyvų. Be to, pasaulis dėl pandemijos poveikio jau pripratęs prie reikšmingų disbalansų, trūkumų, kainų šokų. „Baltarusija mums nieko naujo nebepateiks. Taip, tai bus dar vienas veiksnys, bet yra visa puokštė kitų priežasčių. Įtampa trąšų rinkose jau dabar jaučiama ir ji tęsis“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.

A.Izgorodinas svarstė, kad vargiai baltarusiškos trąšos, jas nukreipus per Rusijos uostus, liks konkurencingos Europos trąšų rinkoje. Eliminavus baltarusišką žaidėją rinkos dalį veikiausiai užims kitų šalių trąšų gamintojai.

Baltarusija – labai stambus žaidėjas, trečias pagal dydį kalio trąšų gamintojas pasaulyje, tenkinantis apie ketvirtadalį ES trąšų paklausos. Jei Baltarusija eliminuojama iš trąšų rinkos, tris keturis mėnesius trąšų pasiūla liks nedidelė, po to rinka prisitaikys“, – prognozavo A.Izgorodinas.

Apskritai, jo teigimu, trąšų kaina euro zonos ekonomikai – rizikingas aspektas: čia kyla infliacija. Jei trąšų kaina liks didelė, ji persikels į maistą, o maistas sudaro pakankamai didelę euro zonos vartotojų išlaidų struktūroje. Tokiu atveju infliacijai turėsime dvigubą spaudimą: dujų ir šildymo kainos bei maisto kainos.

Srauto kompensuoti greitai nepavyks

„Lietuvos geležinkelių“ atstovė Kotryna Dzikaraitė portalui lrytas.lt perdavė, kad bendrovės „LTG Cargo“ gabenamų „Belaruskalij“ trąšų rugsėjį gabenta 1 mln. 32 tūkst. tonų. Daugiau kaip 1 mln. tonų buvo gabenta ir kitais mėnesiais: 2020 m. gegužę (1 mln. 33 tūkst. tonų), liepą (1 mln. 31 tūkst. tonų), spalį (1 mln. 72 tūkst. tonų), taip pat šių metų sausį (1 mln. 16 tūkst. tonų), gegužę (1 mln. 9 tūkst. tonų). Vidutiniškai per ketvirtį pervežama apie 3 mln. tonų trąšų.

„Bendrovės „LTG Cargo“ gabenamų „Belaruskalij“ trąšų apimtys buvo stabilios, t. y. pirmąjį šių metų ketvirtį – 2,9 mln. tonų, antrąjį – 2,8 mln. tonų, trečiąjį – 2,9 mln. tonų.

Turimos krovinių gabenimo apimčių analizės rodo, kad krovinių gabenimas tonomis svyruoja nežymiai – didesni kiekiai įprastai gabenami kelis kartus per metus. Bendrovės gaunamos pajamos už krovinių gabenimą taip pat yra stabilios.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad „Belaruskalij“ gabenamos trąšos sudaro didžiąją dalį visų gabenamų trąšų. Dalis kitų bendrovės klientų taip pat gabena trąšas, tačiau šie kroviniai sudaro vos kelis procentus visų trąšų gabenimo apimčių“, – komentavo K.Dzikaraitė.

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste didžioji dalis baltarusiškų krovinių yra eksportui skirtos trąšos.

Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas portalui lrytas.lt perdavė, kad esminių pokyčių Baltarusiškos kilmės trąšų krovoje šiai dienai nematyti. Jis lygino praėjusių metų 9 mėnesius su šių metų devyniais mėnesiais. Bendrai per šį laikotarpį matyti 4 proc. arba 330 tūkst. trąšų krovos augimas. Tiek pernai, tiek šiemet per 9 mėnesius perkrauta šiek tiek daugiau nei 8 mln. tonų trąšų.

„Baltarusiškų trąšų krovinio srautas Klaipėdos uoste užima didžiąją tranzitinių krovinių dalį, tad netekus baltarusiškų krovinių nuostolį tikrai patirsime tiek mes, kaip valstybės įmonė, tiek uoste veikiančios įmonės, turinčios krovinių iš Baltarusijos. Neigiama įtaka būtų didelė, o tokio krovinio srauto, kuris dabar yra tranzitinis, jo greitai kompensuoti nepavyks, tad pagalbos reikės tiek uoste veikiančioms įmonėms, tiek galbūt ir Uosto direkcijai“, – teigė A.Latakas.

Įvedė kvotas eksportui ir nustatė kainas

Dar vienas veiksnys, iš dalies galintis labiau pakelti trąšų kainas – Rusijos sprendimas nustatyti trąšų eksporto kvotas.

Kaip pranešė kommersant.ru, Rusijos vyriausybė nusprendė pasinaudoti visomis įmanomomis priemonėmis, kad garantuotų ūkininkams sklandžią pavasario sėją. Įmonės, kurioms jau nurodytos trąšų eksporto kvotos, vidaus rinkai privalo nustatyti ir kainas, lygias vidutinėms, buvusioms šių metų gegužės–liepos mėnesiais. Tokios kainos galios iki kitų metų gegužės. Be to, gamintojams privalu pasirašyti tiekimo sutartis su mažiausiai 16 regionų.

„Kommersant“ šaltiniai chemijos rinkoje teigė, kad ūkininkai, baimindamiesi tolesnio kainų kilimo, jau pasiekusio kelių metų aukštumas, trąšas planuoja pirkti šių metų gale, nors įprastai tai turėtų būti 2022 m. pavasarį.

Lapkričio pradžioje Rusijos Vyriausybė įvedė trąšų eksporto kvotą šešiems mėnesiams – nuo ​​2021 metų gruodžio 1 dienos iki 2022 metų gegužės pabaigos. Kvotomis neleista gamintojams padidinti eksporto, palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, vidaus rinkoje sumažinant parduodamų trąšų kiekius. Sunerimta, kad verslas gali to imtis, nes kainos užsienyje žymiai didesnės nei Rusijoje, o viena to priežasčių – smarkiai išaugusios dujų kainos, tiesiogiai veikiančios azoto trąšų savikainą. „Kommersant“ pašnekovų teigimu, chemijos įmonės tikėjosi, kad įvedus eksporto kvotas nebus kainų ribojimo vidaus rinkoje.

Svarstydama, ar Rusijoje pagamintos trąšos galėtų būti alternatyva baltarusiškoms, I.Genytė-Pikčienė teigė, kad čia reikėtų žvelgti globaliau ir nuspręsti, su kuo norėsime turėti ir stiprinti ekonominius santykius. „Tiek Baltarusija, tiek Rusija mums – ekonomiškai gana rizikingos partnerės, tad natūralu, kad saugu būtų ieškoti kanalų kitose rinkose“, – sakė pašnekovė.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.