Kitų metų biudžetą vadina „išgyvenimo“, bet dar labiau ragina ruoštis 2023 m.: kas Lietuvos gyventojų laukia tuomet

Po pirmo 2022 m. valstybės biudžeto projekto svarstymo šis buvo grąžintas Vyriausybei, tačiau tiek politikai, tiek ekonomistai daug kritikos žodžių nerado: biudžetas yra geras tiek, kiek šiuo metu gali būti. Pasak ekonomistų, tai pats nuobodžiausias biudžeto priėmimas per daugelį metų. Visgi buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė patikino, jog buvo praleista tinkama proga įvykdyti mokestines reformas.

Tiek politikai, tiek ekonomistai daug kritikos žodžių nerado: biudžetas yra geras tiek, kiek šiuo metu gali būti.<br>Lrytas.lt koliažas.
Tiek politikai, tiek ekonomistai daug kritikos žodžių nerado: biudžetas yra geras tiek, kiek šiuo metu gali būti.<br>Lrytas.lt koliažas.
Tiek politikai, tiek ekonomistai daug kritikos žodžių nerado: biudžetas yra geras tiek, kiek šiuo metu gali būti.<br>T.Bauro nuotr.
Tiek politikai, tiek ekonomistai daug kritikos žodžių nerado: biudžetas yra geras tiek, kiek šiuo metu gali būti.<br>T.Bauro nuotr.
Tiek politikai, tiek ekonomistai daug kritikos žodžių nerado: biudžetas yra geras tiek, kiek šiuo metu gali būti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Tiek politikai, tiek ekonomistai daug kritikos žodžių nerado: biudžetas yra geras tiek, kiek šiuo metu gali būti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Tiek politikai, tiek ekonomistai daug kritikos žodžių nerado: biudžetas yra geras tiek, kiek šiuo metu gali būti.<br>V.Skaraičio nuotr.
Tiek politikai, tiek ekonomistai daug kritikos žodžių nerado: biudžetas yra geras tiek, kiek šiuo metu gali būti.<br>V.Skaraičio nuotr.
Tiek politikai, tiek ekonomistai daug kritikos žodžių nerado: biudžetas yra geras tiek, kiek šiuo metu gali būti.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Tiek politikai, tiek ekonomistai daug kritikos žodžių nerado: biudžetas yra geras tiek, kiek šiuo metu gali būti.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Tiek politikai, tiek ekonomistai daug kritikos žodžių nerado: biudžetas yra geras tiek, kiek šiuo metu gali būti.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Tiek politikai, tiek ekonomistai daug kritikos žodžių nerado: biudžetas yra geras tiek, kiek šiuo metu gali būti.<br>I.Danieliūtės nuotr.
E.Gentvilas.<br>V.Skaraičio nuotr.
E.Gentvilas.<br>V.Skaraičio nuotr.
T.Povilauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
T.Povilauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
R.Budbergytė.<br>T.Bauro nuotr.
R.Budbergytė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Dec 2, 2021, 10:48 AM, atnaujinta Dec 2, 2021, 10:56 AM

Iššvaistė progą įvykdyti mokestines reformas

Biudžetas atitinka situaciją, kurioje šiuo metu yra Lietuva. Tą reikia pripažinti, – portalui lrytas.lt sakė socialdemokratė R.Budbergytė. – O situacija tokia, kad dabar netaikoma fiskalinė drausmė, tad nereikia laikytis išlaidų ribojimo taisyklės. Tai leidžia valdantiesiems formuoti biudžetą didinant pensijas, minimalią mėnesio algą (MMA), neapmokestinamą pajamų dydį (NPD), bet neturint tvarių šaltinių.“

„Gana ženkli suma yra nepadengta tvariais šaltiniais, nes valdantieji nepateikė būdų, kaip padidinti mokestines pajamas. Planuojame, kad mūsų ekonomika, bendrasis vidaus produktas (BVP) augs taip, kaip augo iki šiol, o dar iš visur ateina labai daug pinigų: Europos, rinkų, kuriose skolinamės pigiai. Žodžiu, žaidžiame laisvai atrištomis rankomis, o viešieji finansai yra nestabilūs, tai labai didelis minusas“, – kalbėjo politikė.

Planuojama, kad biudžeto deficitas sieks 3,1 proc. nuo BVP, tad greičiausiai norint padengti visus algų ir pensijų padidėjimus teks skolintis. „O pasiskolinti bus labai lengva“, – teigė socialdemokratė.

Tačiau 2023 ir 2024 m. biudžetai gyventojų gali nenudžiuginti. Kaip svarstė R.Budbergytė, pandemija tuo metu jau gali būti nuslopusi, tad tiek Europos Sąjungoje (ES), tiek Lietuvoje baigsis išskirtinių aplinkybių taikymas ir vėl teks laikytis itin griežtos išlaidų ribojimo taisyklės.

„Tada reikės turėti, iš kur paimti tuos pinigėlius, kuriais ir toliau teks mokėti tas pačias pensijas, padidintas algas“, – sakė ji.

Ji įsitikinusi, jog Vyriausybė pavasarį teiks mokestinės pertvarkos projektą, kuriame gali būti padidinti darbo jėgos, kapitalo, pajamų, turto apmokestinimai. Tačiau, anot R.Budbergytės, Vyriausybei pateikus tokius kontraversiškus projektus, Seimas neretai juos tiesiog tyliai paguldo į stalčių.

Jei Seimui pristigtų drąsos dėl mokestinių reformų, ji Vyriausybei siūlys teikti biudžeto patikslinimą.

„Nes paleisti biudžetą egzistuoti su tokiais ilgalaikiais netvariais finansiniais įsipareigojimais reiškia turėti nestabilius finansus, o to Lietuva sau niekada neleido ir negali leisti. Tada gali augti valstybės skola, keistis palūkanų dydžiai.

Mes turime gyventi pagal išgales. Taip, žmonėms turime duoti pinigų, bet ir reikia galvoti, kokiais būdais tai kompensuoti“, – kalbėjo R.Budbergytė.

Jos teigimu, iki kitų rinkimų dar toli, tad politikams nereikia elgtis populistiškai ir galvoti, kaip į jų sprendimus sureaguos rinkėjai. Visgi dabar buvusi puiki proga įvykdyti mokestines reformas buvo iššvaistyta, sakė politikė.

Tačiau kitais metais to išvengti nepavyks: „Ekonomikos augimas nebebus toks spartus, tokių stebuklų jau niekas nebesitiki. Norėsime to ar nenorėsime, vis tiek turėsime didinti mokestines pajamas per mokesčius. Juk tiek prezidentas, tiek Seimas, tiek Vyriausybė sutaria, kad, jei norime kalbėti apie gerovės valstybės kūrimą, reikia daugiau perskirstymo, ar tai būtų socialinė apsauga, ar kitos viešosios paslaugos.“

Jos teigimu, reikėtų pasvarstyti ir apie itin daug turimų lengvatų. Jas sumažinus būtų galima surinkti bent apie 1 mlrd. eurų.

Tai ne atlyginimų ir pensijų, o išgyvenimo biudžetas

Nuo kitų metų MMA sieks 730, NPD – 460 eurų, pensijos vidutiniškai augs apie 51 eurą. Visgi, anot R.Budbergytės, kitąmet gyventojai nelabai pajus padidėjusių pajamų, nes jas tiesiog „suvalgys“ infliacija. Tačiau valdantieji privalėjo didinti tiek pensijas, tiek minimalias algas, kitaip žmonės būtų neišgyvenę.

„Šis biudžetas yra ne atlyginimų ir pensijų, kaip sako Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas, ir ne galimybių, kaip sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Šiuo biudžetu žmonėms suteikiamos galimybės ne padaryti proveržį, transformuotis, prisitaikyti darbo rinkoje, o tiesiog išgyventi. Tai išgyvenimo biudžetas“, – įvardijo R.Budbergytė.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas taip pat laikėsi nuomonės, jog biudžetas yra geras tiek, kiek šiuo metu gali būti. Nors pripažino, kad vis dar yra šis bei tas, ką norėtųsi finansuoti, tačiau kaip visada galimybių pritrūksta.

Nepaisant to, jis pripažino: „Manau, kad visa mūsų frakcija balsuos ir palaikys šį biudžetą.“

„Supuolė palankios aplinkybės – ekonomika auga, Europos Komisija truputį atlaisvino varžtus 2022 m. fiskalinės drausmės požiūriu, tad Lietuva pasinaudojo šiomis galimybės, yra ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) pinigai. Gyvensime gerai“, – portalui lrytas.lt sakė jis.

Tačiau jis neslėpė, kad, nors kitiems metams naujų drastiškų mokesčių nenumatyta, 2023 m. jų bus.

Kiek galėjo – tiek padarė

Pozityviai į biudžetą žvelgia ir banko SEB ekonomistas Tadas Povilauskas: „Kiek Vyriausybė galėjo, tiek padarė.“

Kai kurie biudžetą vadina pernelyg optimistiniu, tačiau, anot T.Povilausko, iš keturių pagrindinių pinigų į biudžetą surinkimo šaltinių (pridėtinio vertės mokesčio (PVM), gyventojų pajamų mokesčio (GPM), akcizų ir pelno mokesčio) optimistiškai atrodo tik vienas iš jų – pelno mokestis. Tikrai galima kelti klausimą, kodėl tikimasi kitais metais pelno mokesčio surinkti daugiau.

Tačiau finansų analitiko Mariaus Dubnikovo nuomone, biudžeto surinkimas netaps problema, nes šis biudžetas yra skatinamas infliacijos.

„Kai kainos didėja, surinkti pinigus, pavyzdžiui, PVM mokestį, taip pat darosi lengviau. O padidėjus kainai, auga ir pajamos. Biudžeto surinkimas nebus problema, o jei trūks vieno kito piniginio vieneto, galėsime jį pasiskolinti, nes šiuo metu Lietuva skolinasi už neigiamas palūkanų normas.

Lietuva yra atvira ekonomika, ji puikiai gyvuos tol, kol gyvuos Europos ekonomikos, o kol kas didelė audra nenusimato. Ji kaupiasi, nes turime infliaciją, yra ir kitų ekonominių iššūkių, bet kol kas aplinka Lietuvai yra gera ir biudžetą turėtume surinkti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė M.Dubnikovas.

Opozicija biudžetą kritikuoja, bet tai – jos darbas

Opozicija kritikuoja, kad šiemet buvo skirti 2 mlrd. eurų pandemijai suvaldyti, tačiau kitąmet biudžete tam numatyti tik 300 mln. eurų. Visgi T.Povilauskas pabrėžė, jog tvirtinant 2021 m. biudžetą jau buvo gyventa su didžiuliais apribojimais, tad žinota, kad finansinės pagalbos prireiks visiems, o šiuo metu situacija visai kitokia.

Karantino ir griežtesnių ribojimų rizika išlieka, tačiau ekonomistas viliasi, kad to pavyks išvengti, tad ir didesnių subsidijų verslams gelbėti neprireiks. O opozicijos kritikavimą jis laiko tik šių politikų darbu: „Opozicija ir turi kritikuoti.“

Tačiau palyginus Lietuvos biudžeto deficitą – 3,1 proc. nuo BVP – su kitomis šalimis, ekonomistas pripažino, kad jis atrodo kiek didokas. Visgi jo sumažinti kol kas nėra kaip. Tada kiltų klausimas: kam reikėtų susispausti kitais metais?

„Deficitas atsiranda iš dviejų dalių: žvelgiant į ekonomikos augimą pensijos didinamos sparčiau, nei jos turėtų augti, be to, sparčiai auga ir valstybės tarnautojų, švietimo, sveikatos sektoriaus darbuotojų algos. Šiems darbuotojams sudėtinga nekelti algų.

Jaudintis nereikia, tai ekonomiką skatinantis biudžetas, jis geras ir gyventojams. Deficito dydis nėra dramatiškai didelis, Europos Komisija irgi neturi didelių priekaištų. Ji pati prisimena prieš dešimtmetį padarytas klaidas ir rekomenduoja taip greitai paramos ekonomikai neatitraukti“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo T.Povilauskas.

M.Dubnikovas ragino kol kas nesijaudinti ir dėl valstybės skolos. „Šie metai yra tie, kuriais su skola dar galime papiktnaudžiauti, gerąja prasme“, – teigė jis.

Lietuvos skolos lygis, palyginti su ekonomika, yra net žemesnis nei Vokietijos ar kitų išsivysčiusių šalių, tad, kylant infliacijai, brangstant dujoms, naftai, šildymui, maisto prekėms ir paslaugoms, nesinaudoti galimybe ir vienerius metus nedidinti žmonių pajamų būtų klaidinga, pripažino ekspertas.

„Algų pakėlimas leis amortizuoti finansinius iššūkius, kuriuos matysime 2022 m. Iš vienos pusės – tai geras sprendimas, iš kitos pusės – tenka nuvilti tuos, kurie turi lūkesčių dėl labai padidėjusių pajamų. Taip, skaičiai atrodo įspūdingi, pensijų augimas 50 eurų yra įspūdingas, bet greičiausiai tos padidėjusios pajamos bus „suvalgytos“ šildymo ir maisto produktų kainų augimo“, – R.Budbergytę paantrino M.Dubnikovas.

Šių metų biudžetas – pats nuobodžiausias

Apibendrindamas mintis M.Dubnikovas patikino, kad šiemet prie biudžeto nėra kaip prikibti. Apie tai kalbėjo ir T.Povilauskas.

„Šio biudžeto priėmimas per daugelį metų Lietuvoje yra pats nuobodžiausias. Diskusijų viešoje erdvėje nedaug, dominuoja kitos problemos. Pokyčių nėra daug, ypač mokestinių, jų praktiškai iš viso nėra. Tad šiemet ir biudžeto priėmimas yra lengvas.

Bet 2023 m. biudžeto tikslas bus visai kitoks ir kur kas įdomesnis, nes teks vykdyti pažadus ir keisti mokesčius, ateis ir nauji mokesčiai. Tai viešojoje erdvėje pareikalaus daugiau darbo ir su opozicija, ir su gyventojais“, – sakė T.Povilauskas.

Kaip jau buvo skelbta, kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatomas biudžeto deficitas sieks 3,1 proc. nuo šalies BVP.

2022 metais į biudžetą Finansų ministerija planuoja surinkti 13,86 mlrd., įskaitant 2,76 mln. eurų ES lėšas, o išleisti – 16,48 mlrd. eurų.

Daugiausiai – 4,9 mlrd. eurų – planuojama surinkti iš PVM. Dar 2,34 mlrd. – iš GPM. Iš akcizų tikimasi surinkti 1,69 mlrd. eurų, o iš pelno mokesčio – 1,25 mlrd. Dar 2,76 mlrd. eurų lėšų numatoma iš ES ir kitos tarptautinės paramos šaltinių.

Išlaidų kitų metų biudžete numatoma 133,8 mln. eurų mažiau negu šiemet, kadangi mažėja COVID-19 padariniams šalinti skirtų lėšų suma.

Didžiausia 4,58 mlrd. eurų suma numatoma socialinei apsaugai. Ekonomikai planuojama skirti 3,34 mlrd., o švietimui – 2,1 mlrd. eurų. Bendrosioms valstybės paslaugoms numatoma 1,79 mlrd., o sveikatos apsaugai – 1,56 mlrd. eurų išlaidų. Krašto apsaugai numatyta 1,3 mlrd. eurų.

Galutinis balsavimas dėl biudžeto priėmimo turėtų vykti gruodžio 9 d.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.