Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
– Euras krenta ne tik JAV dolerio, bet ir svaro sterlingų, Norvegijos kronos, Šveicarijos franko, netgi Rusijos rublio atžvilgiu. Kodėl taip yra?
– Pagrindinė priežastis – lūkesčiai, kad artimiausiais metais palūkanos euro zonoje bus didinamos, yra kuklesnės, lyginant su kitų šalių lūkesčiais. Pavyzdžiui, iš JAV centrinio banko tikimasi, kad jis bent du kartus didins bazinę palūkanų normą. Tuo tarpu euro zonoje bent mes nesitikime, kad kitais metais bus kokių pokyčių su bazine palūkanų norma. 2023 m. – galbūt, bet mažai tikėtina. O ten, kur palūkanų lūkesčiai didesni, valiuta stiprėja.
Kalbant ir apie ekonominę situaciją reikia paminėti, kad JAV, lyginant su Europa, gerokai toliau pažengusi, turint omeny atsigavimą nuo pandemijos pradžios. Europa šiai minutei šiek tiek atsilieka.
– Ar verta pulti savo santaupas investuoti perkant JAV dolerius?
– Ne, o ypač gyventojams spekuliuoti šiuo metu, kai daugiau nei 1,5 m. turime pandeminę situaciją, kai svyravimai nemaži. Užtenka prisiminti, kas darėsi penktadienį, kai euras pakankamai nemažai, gal 1 proc., sustiprėjo, lyginant su JAV doleriu.
Žmonės išsigando, kad naujoji atmaina gali sulėtinti ekonomikos atsigavimą ir galbūt centriniai bankai vėl lėčiau didins palūkanas tiek JAV, tiek Jungtinėje Karalystėje. Esant tokioms aplinkybėms gana sudėtinga spekuliuoti.
Tačiau manome, kad JAV doleris euro atžvilgiu dar turėtų stiprėti. Kitais metais euro kursas gali būti ir 1,1 JAV dolerio už eurą. Bet, jei žiūrėtume į 2023 m., pagal mūsų pagrindinį scenarijų euras pradės stiprėti.
– Ką reiškia Lietuvai ir kiekvienam lietuviui, gaunančiam pinigus eurais, šiuo metu silpnėjanti euro zonos valiuta?
– Kalbant apie gyventojus, efektas greičiausiai pasimato per mūsų importuojamas prekes ir jų galutines kainas. Greičiausiai tai matyti – visa tarptautinė degalų rinka yra dolerinė. Tai, kad per metus euras susilpnėjo 5 proc., reiškia, kad tokia yra įtaka ir degalų kainai degalinėse. Per metus benzinas pabrangęs 41 proc. Euro įtaka tame – 5 proc.
Tokiu metu, kai brangsta visos žaliavos ir dar doleris, tai – infliaciją skatinantis dalykas. Mums, kaip vartotojams, tai nėra gerai. Jei JAV doleris euro atžvilgiu dar pastiprės, tai dar gali pridėti infliacijos.
Kita vertus, šio veiksnio įtaka infliacijai – santykinai maža. Gyventojams ir verslui svarbiau, kur juda žaliavų rinkos.
Mes daugiau importuojame iš euro zonos, tačiau kai kalbame apie energetinius išteklius, prekes iš Kinijos – tai jau dolerinės rinkos. Kita vertus, išlošiame ten, kad silpnesnis euras didina mūsų eksporto konkurencingumą ne euro zonos rinkose. O už euro zonos ribų parduodame virš 40 proc. produkcijos.
Geriausias pavyzdys čia būtų grūdų rinka. Esame akivaizdžiai grūdus eksportuojanti valstybė, o grūdų rinka – taip pat dolerinė. Šiuo atveju mūsų ūkininkai iš to pelnosi. Žinoma, ir pačių grūdų kaina per metus padidėjusi, bet keli procentai ateina iš stipresnio JAV dolerio.
– Kalbant apie emigrantus, tai sumenkusi euro vertė tikriausiai irgi gali išeiti į naudą: jei dirba Jungtinėje Karalystėje ar Norvegijoje ir pinigus siunčia į Lietuvą, euras šių šalių valiutų atžvilgiu tampa silpnesnis – pajamos ten auga.
– Taip, tačiau nežinau, kokios svarbos šis veiksnys. Jungtinės Karalystės atveju dar prieš metus, kai vyko „Brexit“ drama, vienas euras kainavo apie 90 pensų, dabar – 85 pensai. Kas tuo metu neišsikeitė, tas yra uždirbęs. Svaras sterlingų sustiprėjęs, tačiau įtampa auganti – žinome Šiaurės Airijos nesutarimus. Tuo atveju, jei įtampa kils, o politinė rizika didės, gali būti, kad svarų sterlingui tai nebus geros žinios.
– Ar tiesa, kad tai, kas vyksta JAV, gali būti lakmuso popierėlis to, kas mūsų laukia Europoje? JAV kitais metais numatomi trys bazinių palūkanų didinimai.
– Kad Europos Centrinis Bankas 2022 m. padidins bazinę palūkanų normą – labai maža tikimybė.
JAV centrinis bankas ir JAV ekonomika rodo, kas bus toliau euro zonoje. Manau, kad svarbu į tai žiūrėti.
ECB bus sunku atsispirti, ypač jei daugelis didžiųjų šalių pradės kelti bazinę palūkanų normą, nes mažosios tą jau pradėjo daryti – lenkai per du mėnesius palūkanas padidinę nuo nulio iki 1,25 proc. Čia reikia paminėti ir vengrus, čekus – jie jau įsibėgėjo su palūkanų didinimu.
Mes, lietuviai, galime džiaugtis, kad esame euro zonoje, kur yra pietinės šalys – joms bazinių palūkanų didinimas būtų skausmingas.
– Ar smukęs Lenkijos zlotas gali turėti poveikį Lietuvos ekonomikai?
– Jis daro teigiamą įtaką mūsų perkamajai galiai Lenkijoje. Šiuo metu judėjimas į Lenkiją kiek sumažėjęs, todėl įtakos tokie svyravimai nebepadaro. Priežastys, dėl ko zlotas nuvertėjęs, nėra geros: investuotojų požiūris į Lenkiją atsargesnis, ko mes galbūt nejaučiame. Įvykiai Baltarusijos pasienyje kerta per Lenkijos zlotą. Mes esame euro zonoje, esame maži, todėl tai, kas vyksta mūsų pasienyje, eurui įtakos nedaro.
Prisiminkime Lenkijos nesutarimus su ES. Tai, kad ES Lenkijai yra užšaldžiusi Europos ekonomikos gaivinimo plano pinigus, taip pat daro neigiamą įtaką požiūriui į Lenkiją. Lenkijos centrinis bankas palūkanų normas jau didina. Yra komentarų, kad centrinis bankas mano, kad zlotui toliau pigti nederėtų.
Čia labiau veikia politika, o ne bazinių palūkanų veiksniai.
– Turkijos lira euro atžvilgiu krenta net 60 proc. Ar mums tai gera naujiena, ar čia lazda su dviem galais?
– Kaip suprantu, turkai mėgsta JAV dolerį ir jie kainas, ypač turistams, greitai perverčia pagal JAV dolerio ir Turkijos liros kainų santykį. Jei keliautojai perka parduotuvėse – vienareikšmiškai mūsų perkamoji galia stipriai padidėjusi. Tačiau turizmo sektorius Turkijoje gana dolerizuotas – jei susilpnėja Turkijos lira, jis atitinkamai keičia kainodarą.
