Pandemija keičia gyventojų įpročius
Per juos įmonė vien Lietuvoje padidino pardavimus 9,6 proc. iki 85,3 mln. litrų, o įmonės pajamos augo 6 proc., iki 150,4 mln. eurų.
Besitęsianti pandemijos situacija keičia ir žmonių vartojimų įpročius bei koreguoja rinką: fiksuojama, jog toliau traukiasi viešbučių, kavinių ir restoranų sektorius, kuriame gėrimų pardavimai mažėjo 15 proc.
Šio sektoriaus rezultatams, pasak ŠUA analitikų, įtakos turėjo masinis užsivėrimas, vykęs antrojo karantino metu. Nors vasarą buvo jaučiamas šioks toks atsigavimas, bendras metų rezultatas, prognozuojama, išliks stipriai neigiamas, net palyginti su pandemijos paveiktais 2020 m. duomenimis.
Pastebima, kad Lietuvos žmonių įpročiai per pastaruosius metus gerokai pakito, mat susitikimus ar šventes kavinėse jie vis dažniau perkelia į namus, vasarnamius ar privačias erdves. Be to, ateityje, net ir pasibaigus pandemijai, tokios tendencijos esą taip pat tik stiprės.
Tai lemia, jog sparčiai auga gėrimų pardavimai parduotuvėse, kurie augo 11,4 proc., palyginti su ankstesniais metais, o elektroninėse parduotuvėse didėjo 34 proc.
Aludariai tvirtina, jog Lietuvos alaus rinkoje per pastaruosius metus fiksuotas įdomus pokytis – beveik visiškai išnykęs stipraus alaus segmentas. Štai pernai lapkričio mėnesį uždraudus stiprų alų pilstyti į didesnę nei 0,2 litro plastiko tarą, šio alaus pardavimai krito drastiškai ir rugsėjo mėnesį, tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, užėmė vos 2 proc. alaus rinkos. Prieš metus šis rodiklis siekė net 15,4 proc. bendros alaus rinkos.
Kaip teigia ŠUA atstovai, praėjusiais metais prognozuota, kad bent 30 proc. vartotojų iškeis stiprųjį alų į degtinę ir kitas alkoholio rūšis, tačiau stebima, kad alus vis tiek išlieka tarp prioritetinių gėrimų, tik renkamasis mažesnis stiprumas. Šalyje taip pat kyla ne tik silpnesnių gėrimų, bet ir stipraus alkoholio pardavimai.
Be to, po beveik metus trukusios pauzės vėl stipriai – net 13,9 proc. – padidėjo ŠUA nealkoholinio alaus pardavimai. Kita daugiau dėmesio sulaukusi kategorija – sidras. Jo Lietuvoje įmonei parduoti pavyko 16,3 proc. daugiau, o sumuojant ir eksporto rezultatus, pardavimai paaugo net 35 proc. Geriamojo vandens kategorijos pardavimai ūgtelėjo 17 proc., o energetinių gėrimų – net 47 proc.
Nepakitęs rodiklis išliko tik stebint ŠUA nuosavų prekės ženklų eksportą – kaip ir pernai, eksportuota 11 mln. litrų gėrimų. Eksporto augimą labiausiai stabdė politinė situacija bei pasikeitusi padėtis Kinijos ir Baltarusijos rinkose, tačiau į egzotiškąją Ganą sidro eksportas padvigubėjo.
Kaip įmonei sekėsi plėtoti veiklą pandemijos metu bei kaip konkrečiai keitėsi žmonių vartojimo įpročiai, plačiau kalbėjomės su įmonių „Švyturio-Utenos alaus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovu Rolandu Viršilu.
– Gerbiamas Rolandai, kokie jūsų įmonei buvo pastarieji metai, ir kaip įvertintumėte paskutiniųjų devynių mėnesių rezultatus? Sakyčiau, kad mums tai buvo netikėtumų pilni metai. Žinoma, jų buvo ir prasidėjus pandemijai pernai, bet šie metai keisti tuo, kad susimaišė pardavimų kanalai.
Jei pardavimai parduotuvėse augo, kavinėse bei restoranuose stipriai smuko. Mūsų įmonei šie metai, galima sakyti, geri, nes sugebėjome išlaikyti augančias pozicijas, pasididinti rinkos dalis: mūsų apyvartos paaugo apie 6 proc., taigi galima teigti, kad vieno kanalo praradimus mes kompensavome kitais.Taip pat noriu pasidžiaugti, kad augo visos gėrimų, kuriais prekiaujame, kategorijos – alus, sidras, vanduo. Kitaip tariant, tiek alkoholiniai, tiek nealkoholiniai gėrimai.
Beje, naudodamasis proga gali pasidžiaugti, kad prestižiniuose „Pasaulio alaus apdovanojimuose“ pasiekėme pergalę. Geriausio pasaulyje titulas „Dortmunder“ stiliaus kategorijoje atiteko žymiausiam lietuviško alaus prekiniam ženklui – „Švyturio Ekstra“.
– Lietuvos alaus rinka pagal tarptautinės tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenis auga, tačiau pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenis – krinta. Kaip yra iš tikro? Kodėl tokie skirtingi vertinimai?
– „Nielsen“ teikia tik parduotuvių duomenis, o VMI – visus alaus pardavimus, kurie iškeliauja iš akcizinių sandėlių į rinką. Taigi skirtumai tokie, kadangi restoranų, kavinių kanalas po atsigavusio birželio–liepos mėnesio vėl stagnuoja, ir natūralu, kad neatsigauna. Mums visiems svarbu siekti atsigavimo, žinoma, saugaus, atsižvelgiant į pandeminius iššūkius.
– VMI duomenys taip pat rodo, jog alaus pardavimai krinta, o štai vyno, šampano, net stipraus alkoholio pardavimai didėja. Kodėl susiklostė tokia situacija?
– Pajuokaujant galima pasakyti, jog atrodo, kad žmonės, būdami namuose, šiek tiek daugiau išgeria. Kalbant rimtai, yra taip, kad stipresni alkoholiniai gėrimai šiek tiek laimi, ir turbūt antialkoholinės koalicijos, kokias kartais matome valdžioje, turbūt turėtų galvoti, kaip situaciją pakeisti. Žiūrint į skaičius pastebimas tam tikras mokesčių nesubalansavimas arba disbalansas, jei vienos kategorijos auga, o kitų, lengvesnių, pavyzdžiui, alaus mažėja.
– Skirtinguose pardavimo kanaluose – skirtingi skaičiai: auga e-prekyba, pardavimai didėja įprastose parduotuvėse, tačiau jie krinta kavinėse ir baruose. Ar tai reiškia, kad jau keičiasi žmonių vartojimo įpročiai?
– Taip, mes pasigerinome savo pozicijas parduotuvėse, rinkos dalį pasididinome net 40,1 proc., ir turiu pasidžiaugti, kad auga mūsų pagrindiniai prekiniai ženklai.
Visi pastebime, kad vartojimas restoranuose, kavinėse mažėja, žmonės rečiau lankosi šiose vietose, ir daugiau vartojama namuose, privačiose erdvėse. Tai vyksta natūraliai, ir pats pastebiu, kad rečiau išeinu į viešumą, daug rečiau apsilankau kavinėse.
Bet atsigaus ir šis sektorius, nes tai viena pramogų gyvenime išeiti su draugais, užkąsti ir išlenkti bokalą. Žinoma, kad ta galima padaryti ir namie, bet apskritai žmonės nori keisti erdves, prasiblaškyti, kitu atveju, nekeliautume.
– Pardavimai viešbučių, kavinių ir restoranų (HORECA) sektoriuje krito 15 proc. Ar šis sektorius atlaikytų dar vieną uždarymą? Jau dabar girdime apie naują viruso mutaciją ir plitimą.
– Neabejotinai būtų labai sunku. Mano nuomone, kadangi tai sektorius, sukuriantis daug darbo vietų ir prisidedantis prie ekonomikos, sakyčiau, kad būtų neteisingas sprendimas užsidaryti. Žinoma, kad negalime ir visiškai atsipalaiduoti – turi likti tinkamos apsaugos priemonės.
– Kokia būtų jūsų futuristinė prognozė: kaip toliau keisis žmonių įpročiai?
– Sunku nuspėti ateitį, bet, ką nuspėti greičiausiai galima, kad toliau neabejotinai augs e. prekyba tiek maisto produktais, tiek gėrimais. Kinijoje e. prekyba apksritai sudaro apie 50 proc. – ji turbūt viena labiausiai išsivysčiusių šiuo klausimu. Mes taip pat ten būsime, klausimas, kada.
– Kadangi prakalbote apie Kiniją, pakalbėkime apie eksportą. Dauguma maisto pramonės įmonių teigia, kad Kinijos rinka tapo neprieinama. Ar jūsų įmonei pavyksta išlaikyti eksportą į Kiniją?
– Situacija su Kinija šiek tiek pasikeitė, eksportas po truputį mažėja, bet jis niekada nebuvo didelis. Mūsų įmonei Kinija yra svarbi rinka, kaip ir kitos, bet didžiausios eksporto rinkos, kurios buvo, ir išliko – Gana, Togas, Dramblio Kaulo Krantas, kitos Afrikos valstybės, taip pat Rusija. Kalbant apie mūsų verslą, nedaryčiau iš musės dramblio, nes be Kinijos pasaulyje yra daug šalių, į kurias galime eksportuoti. Štai šiemet dalyvavome parodoje Vokietijoje, ir vėl atsiranda daugelis kontaktų. Tad tikiu, kad eksportas augs ir toliau.
– Dar šiek tiek apie žmonių įpročius. Jūsų įmonė – viena iš tvarumo veiksmų lyderių Lietuvoje. Ar vartotojai pastebi jūsų pastangas – ar jūsų produkciją perka todėl, kad saugote gamtą, o gal Lietuvos vartotojams vis tik svarbiausia – kaina?
– Svarbūs abu šie dalykai. Visi kalbame apie tvarumą, daugeliui tai svarbu, klausimas, ar taip visuomet elgiamės. Tiesiog kalbančiųjų procentas yra dar gerokai didesnis, o tvariai besielgiančių – mažesnis. Kita vertus, tarp gerųjų pavyzdžių galime paminėti depozito sistemą – taros grąžinimas Lietuvoje yra rekordinis, sugrįžta daugiau kaip 90 proc. taros.
Tiek aš asmeniškai, tiek mūsų įmonė nori būti tvarūs ir dėl to daro daug žingsnių, o ne tik šneka. Kažkada prieš daugelį metų biuruose pradėjome rūšiuo šiukšles, vieni pirmųjų Utenoje ant vieno iš pastato stogų įrengėme saulės elektrinę.
Jei paimate „Vichi“ butelį, turite jausti, kad butelys yra minkštokas. Gal kažkam tai nėra labai patogu, tačiau juk tai – svarbi tvarumo kaina, čia panaudota daug mažiau plastiko. Tikiu, kad vartotojai tai pastebi ir vertina. Be abejo, nuo to priklauso ir produkto kaina.
