Socialdemokratai biudžeto nepalaikys: tai sąstingio biudžetas, infliacija suris žmonių pajamų didinimą

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba Seimo frakciją įpareigojo nepalaikyti Vyriausybės teikiamo 2022 metų biudžeto projekto. Pasak socialdemokratų, valdančiųjų mėginimai svarbiausią metų dokumentą vadinti „galimybių“ ar „proveržio“ tėra klaidinančios etiketės – biudžetas vadintinas „sąstingio“.

Socialdemokratai biudžeto nepalaikys.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Socialdemokratai biudžeto nepalaikys.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
V.Blinkevičiūtė.<br>T.Bauro nuotr.
V.Blinkevičiūtė.<br>T.Bauro nuotr.
Socialdemokratai biudžeto nepalaikys.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Socialdemokratai biudžeto nepalaikys.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Socialdemokratai biudžeto nepalaikys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Socialdemokratai biudžeto nepalaikys.<br>V.Skaraičio nuotr.
Socialdemokratai biudžeto nepalaikys.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Socialdemokratai biudžeto nepalaikys.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Socialdemokratai biudžeto nepalaikys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Socialdemokratai biudžeto nepalaikys.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Dec 4, 2021, 1:09 PM

Apie tai kalbama partijos tarybos šeštadienį priimtoje rezoliucijoje.

Partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, komentuodama tarybos sprendimą, sako, kad partijos komitetai su ekspertais nuodugniai išanalizavo Seimui teikiamą dokumentą.

„Gerai, kad sutarta dėl minimalios algos didinimo. Viešo sektoriaus darbuotojų algos šiek tiek didės, nors ir nepasieks ikikrizinio lygio. Didės ir pensijos, kitos išmokos. Bet ar viso to pakanka atėjus rekordinių kainų žiemai? Infliacija jau surijo arba kitąmet suris žmonių pajamų didinimus. Biudžeto projektas yra skylėtas ir daugelio esminių problemų nesprendžia“, – teigia V.Blinkevičiūtė.

LSDP rezoliucijoje dėl 2022 metų valstybės biudžeto pabrėžiama, kad kylančios energijos (degalų, elektros, dujų), taip pat geriamojo vandens, prekių ir paslaugų kainos labiausiai veikia ir veiks pažeidžiamiausius – mažas ir vidutines pajamas – gaunančius gyventojus.

Akcentuojama, kad 2022 metų valstybės biudžeto išlaidos didėja valstybės skolos sąskaita, o ne dėl augančių mokestinių pajamų.

Socialdemokratai, pasak rezoliucijos, teigiamai vertina tai, kad biudžete:

nuo kitų metų auga atlygis darbuotojams keliant minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), taip pat yra didinamas pareiginės algos bazinis dydis viešojo sektoriaus darbuotojams, didinamos šalpos išmokos ir išplečiamas vienišo asmens išmokos mokėjimas, galiausiai didinamas neapmokestinamųjų pajamų (NPD) dydis, indeksuojamos ir didinamos senatvės pensijos;

Vyriausybė atsižvelgė į švietimo sektoriaus profesinių sąjungų reikalavimus didinti švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimus nuo sausio 1 dienos;

formuojant biudžetą rodomas dėmesys žaliajam atsinaujinimui ir skaitmenizacijos iššūkiams.

Ir pabrėžia šiuos esminius trūkumus:

biudžetas niekaip neprisidės prie socialinės nelygybės ir regionų atskirties mažinimo;

biudžetas nesprendžia esminių problemų švietimo, aplinkosaugos, susisiekimo srityse;

biudžetas neprisideda prie energetinio skurdo mažinimo – jis Lietuvoje yra vienas didžiausių, jei lygintume su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis;

Vyriausybės sprendimas energijos kainų (dujų ir elektros) brangimą išdėlioti per penkerius metus problemas tik atitolina – skolų kaštai ir palūkanos anksčiau ar vėliau guls ant vartotojų pečių;

su biudžetu neteikiami jokie mokestiniai pakeitimai, dėl kurių Lietuvos mokestinė sistema taptų sąžiningesne ir teisingesne dirbantiems ir darbo užmokestį gaunantiems žmonėms;

nėra įgyvendinamos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijos mokestinėje srityje perkelti mokestinę naštą nuo darbo pajamų (šios dabar apmokestinamos labiausiai) link didelio turto ir kapitalo apmokestinimo, aplinkosauginių mokesčių;

Vyriausybė, formuodama biudžetą, nevykdo parlamentinių partijų Susitarimo dėl švietimo politikos 2021-2030 metams, nes mokslui ir tyrimams skiriama ne tiek, kiek sutarta, asignavimų; numačiusi lėšas „Tūkstantmečio mokyklų“ programai Vyriausybė lig šiol nepateikia informacijos, kokie bus šios programos dalyvių atrankos kriterijai ir rodikliai;

beveik 1 mlrd. eurų, numatytų 2021–2030 m. nacionaliniame pažangos plane, bus paskirstyti be parlamentinės kontrolės ir priežiūros – taip sudaromos prielaidos galimam neskaidrumui;

nors biudžete ir numatytas didesnis finansavimas savivaldai, toliau palaikoma per griežta jų skolinimosi kontrolė galiojant išskirtinėms aplinkybėms, kuomet, pavyzdžiui, centrinei valdžiai fiskalinės drausmės taisyklės – netaikomos;

savivaldai neužtikrinamas didesnis finansinis savarankiškumas, sudaromos mažesnės investicinės galimybės socialinės, aplinkosauginės ir kelių infrastruktūros tvariai plėtrai;

Vyriausybė nesinaudoja galimybe gauti papildomą finansinę paramą iš ES ekonomikos atsigavimo ir atsparumo priemonės (RRF) lėšų, kur, naudojantis pigiomis kreditinėmis RRF skolinimosi programomis, Lietuvai skirtas beveik 3 mlrd. eurų limitas.

„Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamas 2022 metų biudžetas, nors ir prisideda prie dalies valstybės problemų sprendimo, laikytinas ne „galimybių“ ar „proveržio“, kaip jį pristato valdantieji, o sąstingio biudžetu.

Infliacija, atsižvelgiant į kitų metų prognozes, bus spartesnė nei žmonių pajamų augimas, tad biudžete siūlomi sprendimai švelninant energijos kainų augimą bei siūlymai, susiję su gyventojų pajamomis, yra pavėluoti, nepakankami ir netoliaregiški“, – teigiama LSDP rezoliucijoje.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.