Laimėjusi aukcioną pateko į kebeknę – degalinių plėtrą planavusi „Emsi“ kovoja su vėjo malūnais

Degalinių tinklo plėtrą planavusi „Emsi“ priversta kovoti su vėjo malūnais. Prieš ketverius metus įsigijusi likviduojamos bendrovės „Vakuolė“ kreditorinį reikalavimą ji iki šiol už parduotą turtą negavo nė euro.

Už 635 tūkst. eurų „Vakuolės“ turto įsigijęs degalinių tinklas „Emsi“ jau ketverius metus negali juo naudotis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Už 635 tūkst. eurų „Vakuolės“ turto įsigijęs degalinių tinklas „Emsi“ jau ketverius metus negali juo naudotis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Dėl „Vakuolei“ priklausančio pastato – saugyklos, esančios Palemone, vyksta teismai dėl esą prasto privažiavimo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dėl „Vakuolei“ priklausančio pastato – saugyklos, esančios Palemone, vyksta teismai dėl esą prasto privažiavimo.<br>M.Patašiaus nuotr.
Už 635 tūkst. eurų „Vakuolės“ turto įsigijęs degalinių tinklas „Emsi“ jau ketverius metus negali juo naudotis.<br>T.Bauro nuotr.
Už 635 tūkst. eurų „Vakuolės“ turto įsigijęs degalinių tinklas „Emsi“ jau ketverius metus negali juo naudotis.<br>T.Bauro nuotr.
Prieš ketverius metus įsigijusi likviduojamos bendrovės „Vakuolė“ kreditorinį reikalavimą ji iki šiol už parduotą turtą negavo nė euro.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prieš ketverius metus įsigijusi likviduojamos bendrovės „Vakuolė“ kreditorinį reikalavimą ji iki šiol už parduotą turtą negavo nė euro.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Dec 5, 2021, 10:40 AM

„Visko buvo“, – „Emsi“ degalinių tinklo bendraturtis Antanas Matuiza trumpam pritilo paklaustas, ar per ketverius metus jis nesulaukė pasiūlymų parduoti tai, ką 2017 metais įsigijo bankrutuojančio Ūkio banko skelbtame aukcione.

„Lietuvos rytas“ užvakar rašė apie tai, į kokią raizgalynę įkliuvo „Emsi“ bendrovė, Ūkio banko bankroto administratoriaus paskelbtame aukcione nusipirkusi „Vakuolės“ kreditorinį reikalavimą.

Keletą degalinių ir žemės sklypų turėjusi „Vakuolė“ savo kreditoriams liko skolinga maždaug 12,3 mln. eurų.

Emsi“ už kreditorinį reikalavimą, sudariusį 7,2 mln. eurų, aukcione pasiūlė didžiausią kainą – 635 tūkstančius eurų. Ir taip tapo didžiausiu „Vakuolės“ kreditoriumi, turinčiu 58 proc. balsų.

Sulaukė keisto spaudimo

Taigi ar per tuos ketverius įtampos ir nervų karo metus „Emsi“ vadovai nemąstė apie tai, kad gal geriau būtų parduoti tuos „Vakuolės“ kreditorinius reikalavimus?

„Neketinome ir neketiname to daryti. Tačiau pasiūlymų juos nupirkti buvo“, – ir A.Matuiza priminė pirmąją situaciją – sutartį, kurią kone iš karto po aukciono pateikė „Vakuolės“ nemokumo administratorius Erikas Sinickis.

„Tame sutarties projekte buvo siūloma „perdalinti turtą“.

Esą „Emsi“ tepasiima du sklypus su degalinėmis, kurie varžytynėse turės būti parduoti ne pigiau kaip už 1,3 mln. eurų. O štai likusį 6 mln. eurų kreditorinį reikalavimą turėtume parduoti už tūkstantį eurų „Vakuolės“ kreditoriui D.J.

Kartu su ta sutartimi buvo pateiktas ir kitoks pasiūlymas, kurį išpildžius esą mums niekas nebetrukdys perimti bendrovės „Vakuolė“ turto.

Tačiau viską įsigijome teisėtai. Kodėl staiga turėjome pasirašinėti kažkokias sutartis? Ir dar kartą nežinia už ką mokėti pinigus?“ – prieš ketverius metus nutikusią istoriją prisiminė A.Matuiza.

Vėliau, 2019-ųjų vasarą, „Emsi“ buvo sulaukusi bendrovės „Wealthgrow“ pasiūlymo pirkti reikalavimo teises į „Vakuolę“.

Pasikapsčiusi giliau „Emsi“ aptiko, kad tarp šios įmonės vadovo ir E.Sinickio ne tiktai bankroto procesuose, bet ir kituose verslo reikaluose yra sąsajų.

„Šių metų vasarą mane buvo susiradęs ir vienas politikas – buvęs Seimo narys.

Sakė, jog pas jį „buvo žmonės“ ir paprašė, kad su manimi pasikalbėtų apie kreditorinio reikalavimo pardavimą. Esą jei to nepadarysiu – „bus problemų“, – prisiminė A.Matuiza.

Maždaug prieš porą savaičių jis sulaukė keisto įspėjimo iš gerai pažįstamo žmogaus – ūkininko, kuris ties Jurbarku turi keletą degalinių.

„Jis mane pradėjo įtikinėti, kad turime parduodi kreditorinį reikalavimą už tokią pinigų sumą, už kokią jį nusipirkome aukcione.

Jeigu to nepadarysime, „Emsi“ apskritai negaus jokių pinigų už „Vakuolės“ turtą, geriausiu atveju – 50 tūkstančių eurų“, – sakė A.Matuiza.

Užklupo teismų maratonas

Atstūmusi pirmąjį „subtilų“ pasiūlymą trauktis iš bankrutuojančios „Vakuolės“ reikalų „Emsi“ 2017-ųjų rudenį atsidūrė teisme – D.J. Vilniaus apygardos teismui apskundė kreditorinio reikalavimo tarp Ūkio banko ir „Emsi“ pirkimo–pardavimo sutartį.

Po teismus tas ieškinys klaidžiojo dvejus metus – iki 2019-ųjų rudens.

Bylos ratui apsisukus Apeliacinis teismas priėmė sprendimą, kad aukcionas vyko teisingai, o Aukščiausiasis teismas kasacinio skundo nepriėmė.

Tuo pat metu pati „Emsi“ teismuose pradėjo aiškintis, ar „Vakuolės“ bankroto byloje E.Sinickis, tarpininkaudamas D.J., nebuvo suinteresuotas ir šališkas.

2017 metų pabaigoje ji paprašė teismo atstatydinti bankroto administratorių ir paskirti naują – „Emsi“ jo veiksmų neteisėtumą siejo ir su pareigų nevykdymu, ir su šališkumu.

Šioje byloje Kauno apygardos teismas 2018-ųjų sausį konstatavo, kad E.Sinickis veikė interesų konflikto sąlygomis, ir patenkino „Emsi“ prašymą pakeisti administratorių.

Tačiau nutiko keistas dalykas – teismas apie bylą nepranešė vienam „Vakuolės“ kreditorių.

Dėl tokios klaidos nutartis buvo panaikinta, o tą patį bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą nagrinėjęs kitas to paties teismo teisėjas nutarė, kad E.Sinickio šališkumas ir suinteresuotumas nebuvo įrodyti.

„Galbūt padarėme klaidą, kad pačioje pradžioje nesikreipėme į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Juk D.J. nėra tikrasis „Vakuolės“ kreditorius.

Jis supirko ketvirtį bendrovės „Vakuolė“ skolų, sudariusių apie 3 mln. eurų.

Jei tada būtume kreipęsi į STT, galbūt būtų paaiškėję, kokiu būdu jis tai padarė“, – pridūrė A.Matuiza.

Kaltę vertė karantinui

Kone visas „Vakuolės“ turtas šįmet buvo parduotas – gruodį yra numatytos paskutinės Kaune, Draugystės gatvėje, veikiančios degalinės varžytynės.

Šiuo metu dėl Palemono gatvėje esančio pastato – saugyklos (ji taip pat įkeista „Emsi“) vyksta teismas, kurį pradėjo bankroto administratorius dėl esą geresnio privažiavimo.

„Iš tiesų privažiuoti prie to pastato nesudėtinga, tad mums kyla įtarimų, kad tokiu būdu atitolinamas jo pardavimo laikas“, – paaiškino A.Matuiza.

Nemokumo administratoriui jis turi nemažai priekaištų.

Mat kone trejus metus „Vakuolės“ nekilnojamojo turto varžytynės apskritai nebuvo skelbiamos, 2019-ųjų spalio mėnesį priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas parduoti turtą galutinai dar neįvykdytas.

„E.Sinickis iš pradžių laukė, kol baigsis pirmasis karantinas, esą tada pirkėjai galės apžiūrėti ir žemės sklypus, ir degalines.

Bet baigėsi ir antrasis karantinas, o aukcionai nebuvo skelbiami – buvo ieškoma visokių priekabių, kad tik jie nevyktų.

O gal „Emsi“ ims ir tokio spaudimo neištvers?“ – kartėlio neslėpė A.Matuiza.

O kad „Vakuolės“ turtas šįmet rudeniop buvo pradėtas pardavinėti, hipotekos turėtoja „Emsi“ apie tai sužinojo paskutinė.

„Pasirodo, žemės sklypas su statiniais Kušliškėse, Suvalkijos gatvėje (Kalvarijos seniūnija), iš varžytynių buvo parduotas rugpjūtį.

Negavome nei pinigų, nei finansinės ataskaitos, kaip ir kam juos paskirstė administratorius“, – sakė A.Matuiza.

Anot jo, pagal anksčiau galiojusius teisės aktus bankrutavusios įmonės likvidavimas turėjo būti baigtas per dvejus metus, pagal dabartinius – per vienus.

Tuo metu „Vakuolės“ turtą „Top Consult“ pardavinėja jau septynerius metus ir vis dar nematyti finišo tiesiosios.

Prieš gerus du mėnesius „Emsi“ paprašė teismo, kad jis įpareigotų nemokumo administratorių išmokėti lėšas už jau parduotą turtą ir kreditoriams pateiktų finansinius dokumentus.

„Bankroto administratorių buvome apskundę Nemokumo valdymo tarnybai. Ji buvo skyrusi nuobaudą – įspėjimą, tačiau situacija nepasikeitė“, – užsiminė A.Matuiza.

635

Už tiek tūkstančių eurų „Vakuolės“ turto įsigijęs degalinių tinklas „Emsi“ jau ketverius metus negali juo naudotis.

Administratorius pirštu rodo į teismus

„Lietuvos rytas“ paprašė su „Vakuolės“ bankroto byla ir „Emsi“ pirkiniu susijusią situaciją pakomentuoti ir bankroto administratorių E.Sinickį. Pateikiame jo komentarą:

„Kreditorius „Emsi“ įsigijo iš bankrutuojančio Ūkio banko 7,229 mln. eurų kreditorinį reikalavimą, kuris sudaro 58,75 proc. visų „Vakuolės“ kreditorinių reikalavimų. „Vakuolės“ bankroto procedūros yra vykdomos griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Nors kreditorius „Emsi“ ne kartą įvairiuose teisminiuose proceso bandė įrodyti „Vakuolės“ bankroto procedūrų pažeidimus, jokie pažeidimai nebuvo nustatyti.

Priešingai, buvo nustatytos aplinkybės, leidžiančios teigti, kad „Vakuolės“ bankroto procedūrų eigai turi įtakos tai, jog pagrindinis kreditorius „Emsi“ nesąžiningai naudojasi turima balsų dauguma. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas 2018-09-18 nutartyje pažymėjo: „<...>kreditorė „Emsi“ jokių pasiūlymų, prieštaravimų bankroto administratorei ar teismui dėl įmonės likvidavimo termino pratęsimo nėra pateikusi.

Teismas vertina, jog „Emsi“ neturėjo pagrindo nesutikti su bankroto administratorės pateiktu projektu, tai yra turimų balsų dauguma naudojosi nesąžiningai.“ Atkreipiame dėmesį, kad įstatyme yra nustatyta pareiga nemokumo administratoriui apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus, kurie prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir kreditorių interesams. Pažymėtina, kad nemokumo administratorius pagrįstai skundė „Vakuolės“ kreditorių susirinkimo nutarimus.

Tai patvirtina Kauno apygardos teismo 2018-04-04, 2018-09-18, 2019-02-21, 2020-06-10 nutartys, kuriomis buvo panaikinti atitinkami „Vakuolės“ kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti kreditoriaus „Emsi“ balsų dauguma. Teismas vertino ir tai, kad „Emsi“ teiginiai apie informacijos neteikimą kreditoriams, „Vakuolės“ bankroto procedūros vilkinimą, siūlymą „Emsi“ perleisti reikalavimą ir kiti neatitinka tikrovės.“

Neseniai pasikeitė teisės aktai

2020 m. sausį įsigaliojo Juridinių asmenų nemokumo įstatymas. Iki jo įmonių bankroto procesą reglamentavo kitas teisės aktas – Įmonių bankroto įstatymas.

Įmonių bankroto įstatymas bankrotą apibrėžė kaip teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą įmonės nemokumo būseną, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą.

Pagal Įmonių bankroto įstatymą bankroto administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, pirkti įmonės turtą, atstovauti pirkėjui jį perkant.

Analogiški reikalavimai administratoriui nustatyti ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo straipsnyje „Paskirto nemokumo administratoriaus nešališkumas“.

Taip pat šiame įstatyme yra įtvirtinti nemokumo proceso principai, pavyzdžiui, efektyvumo principas. Pagal jį nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį.

Pagal šį įstatymą, administratorius bankroto byloje turi būti nešališkas, negali turėti teisinio suinteresuotumo ir turi atlikti bankroto procedūras reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus veiksmus, per pagrįstai trumpiausią laikotarpį parduoti juridinio asmens turtą, tenkinti kreditorių reikalavimus ir išregistruoti juridinį asmenį.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.