Kurio tinklo parduotuvėse galima apsipirkti pigiausiai? Atsakymas į šį klausimą ypač rūpi vartotojams. Todėl jie graibsto paviešintą informaciją apie prekių kainas.
Vienas būdas jomis pasidomėti – tai nuo žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės laikų – nuo 2016-ųjų svetainėje produktukainos.lt kas savaitę skelbiami būtinųjų maisto produktų kainų pokyčiai.
Ten pat kas savaitę skelbiama ir informacija apie tam tikrų produktų kainas penkiuose tinkluose – „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“ ir „Lidl“.
Kitas būdas – tai rinkos tyrimų agentūros „SeeNext“ kas mėnesį atliekami slaptųjų pirkėjų tyrimai. „Kur apsipirkti norint sutaupyti?“ – atsakymą į šį klausimą spaudos pranešimuose susiranda patys vartotojai.
Veiklai – penkeri metai
Slaptojo pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra „SeeNext“ prekių kainų monitoringą pradėjo daryti maždaug tuo pat metu, kai į Lietuvą atėjo „Lidl“ tinklas, – 2016-aisiais. Į pigiausių prekių krepšelį penkių tinklų parduotuvėse buvo kraunama 26–30 pirkinių.
„Visą tą laiką pagal slaptųjų pirkėjų duomenis naujasis tinklas būdavo pigiausias. Žinoma, kad būdavome nepatenkinti – kartkartėmis agentūros paklausdavome, kokius produktus tyrėjai paima iš mūsų parduotuvių lentynų.
Pagal kainų stebėsenos taisykles turi būti palyginamos pigiausių produktų kainos. Tačiau mūsų parduotuvėse dažniausiai būdavo parenkami tikrai ne pigiausi produktai.
Pykdavome, kad tyrėjai nurodydavo neteisingas kainas, bet agentūra nereaguodavo. Galop mums trūko kantrybė. Buvo akivaizdu, kad kainos surašomos neteisingai, ir aš tik galiu įtarti, kad iš to buvo gaunama naudos“, – kalbėjo D.Dundulis.
Šiemet spalį „Norfos mažmena“ surašė pareiškimą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) prašydama ištirti, ar „SeeNext“ kainų palyginimas, palankus vienam tinklui, neprasilenkia su Reklamos įstatymo reikalavimais.
Ir kas gi įvyko? Lapkritį pigiausių prekių krepšelio pirkimuose nebeliko „Lidl“, o „Norfa“ tapo vieta, kur taupantiems galima apsipirkti pigiausiai. „Ar nekeistas sutapimas?“ – ironijos neslėpė D.Dundulis.
Išnarstė sausio tyrimą
Taigi „Norfos mažmena“ šiemet ėmė aiškintis, kur ir kodėl klupinėja „SeeNext“. Po pirmojo šiemet atlikto slaptojo pirkėjo tyrimo „Norfa“ paprašė agentūros, kad ji pateiktų sausį joje supirktų prekių kvitus ir paaiškintų, kokią metodiką ji naudojanti kainoms palyginti.
Ugnį pakurstė ir tai, kad Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) puslapyje produktukainos.lt skelbiamos įvairių prekių kainos didžiuosiuose prekybos centruose nesutapdavo su tomis, kurias nurodydavo agentūra.
Anot D.Dundulio, išanalizavus agentūros pateiktus kvitus paaiškėjo, kad slaptojo pirkėjo tyrimui buvo parinkti ne pigiausi „Norfos“ produktai.
„Tai buvo žaidimas kainomis – parenkamos ne pigiausios, bet esą panašiausios prekės. Be to, skelbiant žinią vartotojams nebuvo pateikiama ir tų kainų palyginimo metodika.
Pavyzdžiui, kai viename tinkle pigiausias vanduo yra išpilstytas į 1,5 l butelius, o kitame tinkle – į 2 litrų, tuomet kainą reikia perskaičiuoti pagal mažesnės pakuotės kainą, bet agentūra ne visada tai padarydavo. Taip neobjektyviai atliekant tyrimą mūsų tinklo prekių krepšeliai vis būdavo brangiausi, nors, perskaičiavus kainas pagal analogiškus mato vienetus, rokiruotė būtų buvusi kitokia.
Atrodydavo, kad tie rinkos tyrimai buvo daromi tendencingai. Jeigu norima pasiekti, kad tinklas būtų pigiausias, prekių kainos būdavo perskaičiuojamos pagal mato vienetus, jeigu palankiau to nepadaryti – neperskaičiuojama. Taigi produktų, o kartu ir jų pakuočių, parinkimas nuolat buvo parankus vienam mūsų konkurentų“, – kalbėjo D.Dundulis.
Pasak jo, iš pradžių agentūra sutiko su „Norfos“ pastabomis dėl netinkamai tyrimui pasirenkamų prekių. Bet po to situacija nepasikeitė – ji ir toliau liko palanki vienam tinklui, o „Norfos“ prašymai pateikti tolesnių tyrimų metu sukauptus prekių kvitus atsitrenkdavo į sieną.
Neapsikentusi „Norfos mažmena“ spalį kreipėsi į VVTAT prašydama įvertinti, ar „SeeNext“ atliekamų tyrimų duomenys nėra vartotojus klaidinanti reklama.
„Šios agentūros tyrimų tikslas – palyginti ir įvertinti penkių prekybos tinklų pigiausių prekių krepšelių kainas. Šie duomenys yra reikšmingi vartotojams, nusprendžiantiems, kur apsipirkti“, – prašyme teigė bendrovė.
„Neobjektyvu, kai nuolat teigiama, kad konkurentai „yra patys geriausi“. Konkurencija turi būti objektyvi, antraip peršasi išvada, kad tyrėjai neišvengia tam tikros įtakos“, – sakė D.Dundulis.
Nutarė nepradėti tyrimo
„Viena mūsų tarnybos užduočių – vertinti galimus teisės aktų pažeidimus ir, jų pastebėjus, imtis atitinkamų priemonių siekiant, kad vartotojai nebūtų klaidinami.
Į tai ir buvo atsižvelgiama vertinant gautame bendrovės „Norfos mažmena“ skunde nurodytas aplinkybes. Tarnyba nusprendė nepradėti tyrimo dėl galimo pažeidimo, tačiau pateikė agentūrai „SeeNext“ rekomendacijas dėl aiškesnio informacijos teikimo rengiant pranešimus spaudai“, – teigė VVTAT atstovė Dalia Malinauskienė.
Anot jos, VVTAT kiekvieną pateiktą prašymą dėl galimo pažeidimo nagrinėja vertindama visas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.
„Taigi ir šiuo atveju vertinami pateikti įrodymai bei atitikimas Reklamos įstatyme numatytiems kriterijams, kurių vienas – ar reklamos pateikimo būdas bei forma yra tokie, kad vartotojas gali suvokti numanomą reklamos teiginį.
Jeigu vartotojams yra pateikiama išsami informacija apie slapto pirkėjo tyrimą, tyrimo metodiką bei rezultatus, laikytina, kad vidutinis vartotojas geba tinkamai įvertinti tokio tyrimo rezultatus ir remdamasis jais priimti sprendimą“, – aiškino D.Malinauskienė.
Kas pasikeitė lapkritį?
„SeeNext“ duomenimis, lapkričio 17 d. apsilankyta ir atliktas prekių kainų palyginimo tyrimas Vilniaus ir Kauno keturių didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse: „Maxima“ (XX), „Rimi“ („Hyper“), „Iki“ bei „Norfa“ (XL).
Čia norėta įsigyti po specialiai atrinktą prekių krepšelį, kurį sudarė šešiolika žinomų prekių ženklų produktų.
„Nustatyta, kad sudaryto analogiškų prekių krepšelio kaina skirtinguose prekybos tinkluose svyravo beveik pusketvirto euro: vienur už pasirinktų prekių krepšelį reikėjo sumokėti 50,46 euro, o kitur jo kaina siekė netgi 53,84 euro.
Šio tyrimo metu pigiausiai minėtas prekių krepšelis buvo įsigytas prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvėse abiejuose didmiesčiuose, o už brangiausiai kainavusį prekių krepšelį buvo sumokėta „Iki“ prekybos tinklo parduotuvėse Vilniuje ir Kaune“, – apie lapkričio viduryje atliktą tyrimą rašė „SeeNext“.
„Palyginus skirtingų kategorijų prekes išryškėjo keli prekybos lyderiai, galintys pasiūlyti tam tikras prekes pigiau nei jų konkurentai.
Pavyzdžiui, bakalėjos produktų pigiausiai galima įsigyti „Norfos“ prekybos tinkle – už 12,9 euro, o brangiausiai jie kainavo „Rimi“ prekybos tinkle – 14,67 euro, tad skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios šios kategorijos prekių kainos buvo lygus 1,77 euro“, – teigė agentūra.
Taigi per naujausią tyrimą „Norfa“ tapo tinklu, kuriame per visą penkerių metų monitoringo istoriją apsipirkti galima pigiausiai. Pagal kainų stebėsenos taisykles turi būti palyginamos pigiausių produktų kainos.
Skiriasi kainų vertinimo metodika
„SeeNext“ bendraturtis Tomas Daukša:
„Agentūros atliekamų prekių kainų palyginimo tikslas yra nustatyti, kuriame prekybos tinkle yra mažiausia pasirinkto pirkinių krepšelio kaina. Tyrimo informacinėje metodikoje numatyta, kaip jis turi būti vertinamas, – prie kiekvieno produkto yra nurodytos jo savybės, pavyzdžiui, riebumas, pakuotės tipas, kiekis gramais, koncentracija ir kita.
Bendrovė „Norfos mažmena“ iš esmės yra nepatenkinta atliekamų tyrimų metodika – tuo, kad „SeeNext“ nevertina kitokiose pakuotėse esančių produktų ir to nenumato tyrimų metodikoje.
Anot tinklo, tyrimuose reikia vadovautis kiekvienos prekės grupės 1 kg ar 1 l kainos kriterijumi, neatsižvelgiant į pakuotę, bet toks pageidavimas nesuderinamas su tyrimų metodika ir iškreiptų tyrimo rezultatus, juos padarytų neobjektyvius.
Galutinei prekės kainai įtakos turi prekės pakuotė bei supakuoto produkto kiekis. Pavyzdžiui, kuo daugiau bulvių supakuota pakuotėje, tuo ji pigesnė. Atitinkamai prekybos centre pjaustomas sūris iš bendros didmeninio kiekio pakuotės dėl prekės pakavimo ypatybių kainuoja pigiau.
Mūsų atliekamos slaptojo pirkėjo ir rinkos tyrimo paslaugos išsiskiria dėl metodikos, kuri pašalina netikslumus, galinčius atsirasti palyginant skirtingas prekių pakuotes ir jų kiekius. Slaptieji pirkėjai įsigyja produktų – yra vertinama galutinė jų kaina, užfiksuota kasos kvituose. Todėl kainų tyrimas atliekamas tik lyginant tos pačios kategorijos, pakuotės, tūrio prekes.
ŽŪIKVC atliekamų tyrimų metodika skiriasi nuo „SeeNext“. Centras skaičiavimus atlieka išvesdamas lentynose užfiksuotų trijų tos pačios kategorijos produktų kainų aritmetinį vidurkį, vertinant 1 kg svoriui. Mes palyginame tik vieną konkretų produktą, kurio savybės identiškos.
Suprantame, kad atliekami tyrimai yra jautraus pobūdžio visiems prekybos tinklams, tačiau mes nesiekiame neigiamai paveikti klientus kurio nors prekybos tinklo atžvilgiu.
Prekybos tinklo „Lidl“ neįtraukėme į „Žinomų prekių ženklų produktų krepšelio kainų palyginimą“, nes „Lidl“ tinkle šiuo metu sudėtingiau rasti žinomų prekių ženklų produktų, todėl tektų išimti tam tikrus produktus iš numatyto prekių krepšelio. Tačiau prekybos tinklas „Lidl“ standartiškai išlieka reguliariame kainų tyrime.“
