Biudžetas vertinamas dvejopai
V.Augustinavičius, vertindamas valstybės kitų metų biudžetą, atkreipia dėmesį, kad fiskalinis biudžeto deficitas kitais metais nuo 4 proc. sumažės iki 3,3 proc. Tai, anot prezidento patarėjo, rodo tai, kad vyksta valstybės biudžeto balanso paieška.
Prezidento patarėjas tikina, kad ne mažiau svarbu ir apžvelgti socialinį aspektą: aukštą pajamų nelygybę ir skurdo lygį šalyje. Teigiama, kad prezidento nuomone numatytas pensijų didėjimas ir NPD didinimas yra vienas svarbiausių aspektų.
Taip pat pabrėžiama, kad biudžete yra skiriamas dėmesys mokslinių tyrimų finansavimui bei aukštesnės vertės ekonomikoje kūrimui. V.Augustinavičius sako, kad rugsėjį pasirašytas Nacionalinis švietimo susitarimas tarp partijų ir planuojamas kitų metų biudžetas yra pirmasis, kuriuo siekiama įgyvendinti šį susitarimą.
„Prezidentas buvo pakvietęs Seimo Švietimo komiteto vadovą, Vyriausybės atstovus, mokslo bendruomenę pasikalbėti apie tai, ar pakankamai yra atliepiamas švietimo susitarimas biudžete“, – teigia prezidento patarėjas. V.Augustinavičiaus tikinimu, papildomi 20 mln. eurų moksliniams tyrimams yra pozityvus pokytis.
V.Augustinavičius įsitikinęs, kad struktūriniai valstybės biudžeto pokyčiai, susiję su socialine apsauga ir valstybės saugumu, yra taip pat svarbūs: „Šiais aspektais biudžetas yra pozityvus ir svarbiausia, kad deficitas nebesiplėstų.“
„Biudžeto deficitas ir tam tikras ekonomikos skatinimas yra leidžiamas Europos Sąjungos lygmeniu, nes fiskalinė drausmė yra reglamentuota ES teisės aktais“, – aiškina Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės patarėjas. Pabrėžiama ir tai, kad egzistuoja du deficitai: fiskalinis ir socialinis.
„Šiuo atveju sprendžiami abu dalykai: mažėja socialinis deficitas, didėja pensijos, NPD, minimalus atlyginimas, didinamas kompensacijos už šildymą – matome balansą tarp dviejų siekiamų tikslų“, – komentuoja „Žinių radijo“ laidoje V.Augustinavičius.
Rizikos nesuvaldytos
Pandemijos situacijai nuolat kintant ir atsirandant vis naujų viruso modifikacijų, yra sunku pateikti prognozes, sako V.Augustinavičius. Laidos pašnekovo teigimu, Sveikatos ekspertų taryba ir mokslininkai nuolat vykdo diskusijas šia tema.
„Vertinant paramą verslui, tai patobulintame biudžete, kuris grįžo iš Vyriausybės, buvo šiek tiek padidintas finansavimas verslui ir tai yra pozityvu, bet ar to pakaks, matysim kitais metais. Pagrindinis tikslas yra išlaikyti atvirą ekonomiką, kad verslai ir žmonės galėtų užsidirbti pajamas, tuomet paramos poreikis yra mažesnis“, – pasakoja prezidento patarėjas.
Taip pat, V.Augustinavičiaus teigimu, yra tam tikrų rizikų ir savivaldybių investicijų klausimais: „Rizika yra suvaldoma atliekant kokybiškas pajamas didinančias arba išlaidas mažinančias investicijas. Prezidento siūloma konstitucinio įstatymo pataisas yra ilgai brandinta apie savivaldybių finansinį savarankiškumą, apie tai jau buvo kalbėta 2020 m. Regionų forume“, – sako V.Augustinavičius. Pasirašytas memorandumas taro politinių partijų patvirtino, kad pokyčių reikia.
V.Augustinavičius akcentuoja, kad šiemet šioje srityje bus didelės ES lėšų gavimo galimybės ir finansiniai resursai. „Kai savivaldybės investuoja, jos turi prisidėti savo indėliu – gali būti 15 proc., gali būti šiek tiek daugiau“, – tikina prezidento patarėjas.
„Esamos fiskalinės drausmės taisyklės nesukuria galimybės prisidėti savo pasiskolintomis lėšomis, o be nuosavų lėšų yra finansuojami visi ES projektai negali įvykti“, – pabrėžia V.Augustinavičius. Taip pat pastebima, kad Lietuvos vidurio ir vakarų regionai dvigubai atsilieka nuo sostinės ir dar labiau nuo kitų ES regionų išsivystymo prasme.
V.Augustinavičiaus tikinimu, investicijų potencialias yra dar neišnaudotas: „Dėl to prezidento siūloma fiskalinė įstatymo pataisa numato galimybę skolintis tiems projektams, prie kurių būtų prisidėta ir ES lėšomis.“ Tikinama, kad jei tai bus atliekama savivaldos lygmeniu, tai pakels atskirų regionų ekonomiką.
Prezidento patarėjas sako, kad šiam klausimui jau buvo organizuojamas susitikimas su visų Seimo reakcijų atstovais Prezidentūroje. V.Augustinavičiaus tikinimu, tokiam siūlymui dėl šios problemos sprendimo buvo pritarta bendrai.
Dėl šio projekto bus vykdoma viešoji konsultacija, o Seimui įstatymo pataisą prezidentas planuoja pateikti dar šioje sesijoje. Visgi prezidento patarėjas pabrėžia, kad greičiausiai diskusijos nusikels į pavasario sesiją.
Ieškoma balanso
NPD numatomas augimas kitų metų biudžete turi svarbų aspektą. Kitais metais vidutines pajamas gaunantiems žmonėms jis nepadidės, o mokesčių našta sumažės tiems, kurie uždirba mažiau negu vidutinis darbo užmokestis, pabrėžia prezidento patarėjas.
„Visi NPD parametrai yra užšaldyti asmenims, kurie pajamas gauna didesnes negu vidutinis atlyginimas, tai jiems mokestinė našta visiškai nesikeičia“, – akcentuoja V.Augustinavičius. Kadangi šiuo sprendimu yra siekiama sumažinti skurdą pažeidžiamosiose visuomenės dalyse, tai reikia daryti skubiai.
„Dėl NPD didinimo prezidentas yra labai nuoseklus – pensijas reikia didinti sparčiau nei auga darbo užmokestis. Vertinant kitų išlaidų didinimą, reikia balansuoti papildomomis mokestinėmis ir kitokiomis biudžeto pajamomis ir tas politikas reikia vykdyti, tik jos turi būti daromos subalansuotai“, – sako prezidento patarėjas.
Juolab teigiama, kad prezidentas pasisako ir dėl to, kad mokesčių sistemoje yra neteisybė pajamų didinime: jos priklauso nuo veiklos formos, o ne nuo pajamų dydžio. V.Augustinavičiaus teigimu, aukštas pajamas gaunantys asmenys galėtų mokėti ir papildomai mokestinius elementus, kurie būtų susiję su pajamų dydžiu.
Taip pat pateikiama ir pozicija dėl Lietuvos banko siūlyto visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio siūlymo ir kitų Finansų ministerijos teiktų alternatyvų. Pabrėžiama, kad NT apmokestinimas vis dar yra „giliose“ diskusijose.
„Jeigu šioje vietoje kalbame apie tai, kaip valdyti ekonomikos burbulus, tai priemonės turėtų būti orientuotos į elgsenos pokyčius“, – sako prezidento patarėjas. Laidos pašnekovo teigimu, taip yra padidinami tam tikri kapitalo rezervai. Anot V.Augustinavičiaus, taip slopinant NT rinką, svarbu atsižvelgti į tuos, kuriuos tai gali paveikti skaudžiausiai.
„Žinių radijo“ laidoje pašnekovas diskutavo ir apie automobilių taršos mokestį. Pasak V.Augustinavičiaus, prezidentas yra išsakęs nuomonę žaliųjų mokesčių atžvilgiu: automobilio taršos klausimu bei akcizo didinimo taršiems energetiniams produktams.
„Tai yra elgsenos mokesčiai, jais siekiama pakeisti tam tikrą elgseną, kad ekonomika judėtų klimatui neutralios ekonomikos link. Šioje vietoje svarbu kalbėti ne tik apie mokestines priemones, bet dar svarbiau kalbėti apie paskatas“, – akcentuoja prezidento patarėjas.
Pabrėžiama, kad prezidentas mano, jog šie žalieji mokesčiai iš biudžeto turėtų grįžti atgal visuomenei: „Taip gyventojai gauna atgal išmokas teikdami metinę pajamų deklaraciją tam, kad jie galėtų prisidėti prie taršos mažinimo ir tai netaptų skurdo didinimo įrankiu“.
V.Augustinavičiaus teigimu, principas, kuriuo teršėjas moka, išlieka, bet taip pat taip būtų padedama tiems, kurie gauna mažesnius atlyginimus.
Visgi prezidento patarėjas tikina, kad toks pakeitimas būtų trumpalaikis: „Jei natūraliose situacijose tai palengvintų žmonių gyvenimus, tai yra verta, bet tai nėra ilgalaikis sprendimas, nes pokalbis apie tai yra žymiai platesnis.“
