„Žvelgiant iš teisinės pusės, konsultacijų su partneriais, ir užsienio, deja, situacija yra tokia kokia yra – Lietuva neturi praktikos įgyvendinti tokio tipo sankcijų, ypač tokios apimties sutartims su tokiomis pasekmėmis. Turiu omeny ne praradimus, o galimus ieškinius, jų dydį, ir dėl to šitoje vietoje negalime sau leisti priimti greitų sprendimų, neapgalvotų ir impulsyvių. Bet faktas kad jie (ieškiniai – BNS) bus“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė M. Skuodis.
Pasak ministro, teisininkams išnagrinėjus sutartį su „Belaruskalij“ ir joje numatytus įsipareigojimus paaiškėjo, kad atsakomybė už jos nutraukimą ir galimas finansines pasekmes tenka „Lietuvos geležinkelių“ valdybai.
„Ministras negali įpareigoti „Lietuvos geležinkelių“ padaryti vieną žingsnį – nutraukti sutartį. Galiu pasakyti, bet valdyba geležinkelių už sprendimų pasekmes, finansines pasekmes, galimą žalą, ieškinius – ji prisiima atsakomybę praktiškai asmeniniu turtu“, – kalbėjo M. Skuodis.
Ne vadybininko ar direktoriaus apsisprendimas
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis susiklosčiusią situaciją portalui lrytas.lt komentavo taip:
„Sankcijos – politinis sprendimas. Tai – ne administracinis, biurokratinis ar įmonės vadovybės sprendimas. Tai – politinis apsisprendimas.
Jei kalbėtume apie privačią įmonę, tai būtų akcininko sprendimas, šiuo atveju, kai kalbame apie valstybės valdomą sektorių, tai yra akcininkų – valstybės politikų – sprendimas. Tikriausiai ko labiausiai dabar ir reikia – labai aiškaus politikų komunikavimo, kaip jie mato situaciją.“
Anot pašnekovo, „Belkalij“ trąšų tranzito klausimas nuo pat to laiko, kai Lietuva pradėjo reikšti poziciją apie įvykius Baltarusijoje, buvo svarbiausias ekonominis klausimas. „Tai nėra užmirštas nežinomas klausimas. Jame visada reikėjo ir dabar reikia politikų apsisprendimo.
Tai – grynai politinės lyderystės klausimas, kaip žvelgiame į šią konkrečią problemą“, – komentavo A.Romanovskis.
Jis žino nemažai privačių įmonių, kurios sankcijas paprasčiausiai įgyvendina, nes supranta, kad sankcijos – ypač amerikiečių – tarsi giljotina tiems, kurie jų nesilaiko.
Konfederacijos vadovas pasakojo, kad, įvedus sankcijos BELAZ'ui, nė vienas privatus verslas prie šio gamintojo automobilio nenorėjo nė prisiliesti. Net ir Rusijos verslas.
„Privačiam verslui viskas aišku. Dabar mes kalbame apie jautriausią temą. Valstybė yra akcininkas ir valstybė reguliuoja bei priima sprendimus. Tai – ne vadybininko, direktoriaus ar dar kieno apsisprendimas elgtis vienaip ar kitaip. Man atrodo, kad būtų naivu tikėtis, kad tokio lygio ir sudėtingumo klausimą gali išspręsti įmonė savo lygmeniu“, – svarstė pašnekovas.
Jo teigimu, kad kalio trąšų tranzito klausimas mūsų politinėje darbotvarkėje visada buvo aukštai. „Tai nebuvo grynai komercinis ar grynai administracinis klausimas. Jis buvo politinėje darbotvarkėje ir dabar ten yra. Šiuo atveju politikai turi priimti sprendimą ir nuspręsti, kaip jie mato situaciją: ar tai – mūsų vertybinės užsienio politikos dalis, ar jie į tai žiūri kaip į grynai ekonominį klausimą. Ir niekas kitas, o tik mes turime priimti sprendimą“, – kalbėjo A.Romanovskis.
Gresia nuostoliai
„Pažeidus sutartį gresia dideli nuostoliai. Jie gali siekti šimtus milijonų eurų“, – Seimo liberalų frakcijoje ketvirtadienį teigė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška.
Jis pabrėžė, kad sutartį vienašališkai galima nutraukti, tik jei valstybės institucijos priimtų tokį sprendimą.
„Mums reikalingas valstybės institucijų teisinis sprendimas, kad sutartį su „Belaruskalij“ galėtume sustabdyti. Šis klausimas yra valstybės rankose“, – sakė jis.
M. Bartuška pakartojo, kad JAV sankcijos „Belaruskalij“ teisiškai nėra pagrindas „Lietuvos geležinkeliams“ nutraukti ar kitaip sustabdyti operacijas.
2018 metų pavasarį pasirašyta „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartis galioja iki 2023 metų pabaigos. Iš baltarusiškų kalio trąšų gabenimo geležinkeliai kasmet gauna apie 60 mln. eurų pajamų. M. Bartuška anksčiau yra sakęs, kad pagal sutartį apie jos nutraukimą turi būti pranešta prieš 12 mėnesių.
Bandė pinigus grąžinti
Komentuodamas „Belaruskalij“ lapkritį atliktus papildomus „netipinius“ avansinius mokėjimus M. Bartuška ketvirtadienį teigė, kad Baltarusijos įmonė pinigus pervedė nesuderinusi su geležinkeliais. Pasak jo, įmonė bandė pinigus grąžinti „Belaruskalij, tačiau nesėkmingai.
„Dar spalį, kadangi buvo aišku, kad gali kilti rizikų dėl bankinių pavedimų, mes pareikalavome „Belaruskalij“ pereiti prie avansinių apmokėjimų, kad neturėtume situacijos, kad atliekame paslaugas, o kažkuriuo metu vėliau apmokėjimai užstringa. Jau už lapkritį klientas buvo priverstas mokėti avansus. Tačiau lapkritį („Belaruskalij“ – BNS) padarė ir papildomus avansus. Tai vyko jo iniciatyva, be jokio papildomo suderinimo“, – aiškino M. Bartuška.
„Tiesiog į banką gavome papildomus avansus. Kaip žinia, bankinės transakcijos vyksta automatiškai, nėra įmonėje kažkokio mygtuko, priimti ar nepriimti. Tos lėšos tiesiog įkrito“, – pridūrė jis.
Papildomi avansai, pasak „Lietuvos geležinkelių“ vadovo, sumokėti antroje lapkričio pusėje: „Datų mintinai nežinau, bet tą informaciją turime“.
Parlamentaro Armino Lydekos paklaustas, ar „Lietuvos geležinkeliams“ nekilo noras grąžinti šiuos avansus, M. Bartuška teigė, kad toks siekis buvo.
„Buvo sprendimas netgi juos grąžinti, bet bankas pervedimą atmetė, kol kas ieškome kitų būdų, kaip tuos netipinius avansus grąžinti“, – pranešė M. Bartuška.
Eugenijus Gentvilas teiravosi, ar įmonės valdyba buvo priėmusi sprendimą dėl šių neplaninių mokėjimų ir pinigų naudojimo po gruodžio 8-osios.
„Jeigu akcininkai ir valdyba nedalyvavo sprendime dėl avansų naudojimo, kas tada priėmė jį?“ – klausė Seimo narys.
„Avansas įkrito automatiškai, tada rizikas, kaip elgtis, aptarėme ir valdyboje (...) Jeigu yra pinigai, įsipareigojimus reikia vykdyti“, – teigė M. Bartuška.
M. Bartuška tikino, kad JAV paskelbus apie būsimas sankcijas „Belaruskalij“, jis situaciją ne kartą aptarė su valstybės pareigūnais: „Susitikimų yra buvę“.
„Tai klausimas pačioms institucijoms. Ta informacija, kokią turime, buvo nuolat dalinamasi, patys klausėme aiškumo, kaip elgtis, kaip bus“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas, paklaustas, su kuo vyko pokalbiai.
M. Bartuška dar kartą patvirtino, kad visą informaciją pateikė Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijomis.
M. Skuodis pranešė, jog valstybė gali imtis žingsnių, kad patirtų kuo mažesnes finansines pasekmes: „Šitoje vietoje yra mano didžiausia atsakomybė“.
„Kalbu ne apie pajamų praradimą, kai trąšos nustoja (važiuoti – BNS). Kalba apie tai, kad mūsų įmonės turi tam tikrus kontraktinius įsipareigojimus ir nesilaikant yra labai didelės pasekmės, ir šitoje vietoje ir pačios įmonės negali daryti tokio žingsnio, kuris galėtų privesti įmonę į tokią situaciją, kuri galbūt grėstų ir bankrotu“, – sakė susisiekimo ministras.
Jis pakartojo lapkričio pabaigoje buvęs informuotas apie avansinį „Belaruskalij“ mokėjimą geležinkeliams už paslaugas po gruodžio 8 dienos, kai įsigaliojo JAV sankcijos.
„Tuomet ėmėmės labai rimto teisinio vertinimo, kokie žingsniai, ką galima padaryti. Deja, gavome tokius atsakymus, kad ir atsidūrėme tokioje situacijoje“, – aiškino M. Skuodis.
G. Paluckas: tai vertybinės užsienio politikos bankrotas
Opozicinės Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas šalies vertybinės užsienio politikos bankroto iliustracija laiko faktą, kad Baltarusijos valstybinės chemijos įmonės „Belaruskalij“ produkcija vis dar keliauja per Lietuvą. Pasak jo, klausimo dėl sankcijų įvedimo kėlimas tarptautiniu lygmeniu, patiems nesiimant atitinkamų veiksmų, tiesiog iliustruoja Ministrų Kabineto dviveidiškumą.
„Tai yra vertybinės užsienio politikos bankrotas. Tai yra akivaizdu. Nes jeigu valstybė priima kažkokius sprendimus, kreipiasi į Europą ir pasaulį kviesdama solidarumui dėl sankcijų Baltarusijoje ir po to pati mėgina išvengti tų sankcijų ekonominio poveikio, tai yra mažų mažiausiai nesolidarus ir nesąžiningas veikimas“, – ketvirtadienį Seime atsakydamas į žurnalistų klausimus teigė G. Paluckas.
Socialdemokratas atmeta galimybę, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė mokėjimus iš Baltarusijos įmonės priėmė be Vyriausybės žinios.
„Aš tikrai netikiu, kad niekas su niekuo nederino ir geležinkelių vadas paėmė ir savarankiškai, savavališkai kažką padarė. Tai yra neformalus institucijų apsitarimas ir derinimas. Tai yra tokio dviveidiško veikimo vaisius“, – įsitikinęs jis.
Parlamentaro nuomone, dėl susiklosčiusios situacijos atsakomybę pirmiausiai turėtų prisiimti premjerė Ingrida Šimonytė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Man akivaizdu, kas yra kaltas dėl susiklosčiusios situacijos – užsienio politikos pagrindinis vadas ir Vyriausybės vadovė. Tuo tarpu visi kiti yra tik tai grandinės dalys. Būtų labai nesąžininga ir neteisinga tą atsakomybę permesti tiems, kurie savarankiškai ar savavališkai tokių sprendimų tikrai nepriiminėja“, – tvirtino G. Paluckas.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: Vyriausybės vykdoma politika pasitikime
Tačiau valdančiosios Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad frakcija Vyriausybės vykdoma politika pasitiki. Jos teigimu, teisinis problemos sprendimo kelias galbūt ir nėra teisingiausias, tačiau laikydamasi teisės viršenybės Vyriausybė elgiasi teisingai.
„Vyriausybės vykdoma politika pasitikime. Vyriausybė veikia pagal teisės viršenybės principus ir tarptautinius įsipareigojimus. Ar tai visada visus valstybėje gali pradžiuginti ir sakyti, kad štai yra teisingas sprendimas, yra vienas klausimas Bet kad tai yra teisėti sprendimai – tai yra faktas“, – žurnalistams sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
V. Čmilytė-Nielsen: turime žiūrėti, kokie sprendimai gali būti padaryti dabar
Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen laikosi pozicijos, kad pasiruošti sankcijų įvedimui tiesiog galėjo nepakakti laiko.
„Ministras vakar komentuodamas minėjo, kad ne visi sprendimai gali būti daromi taip greitai, matyt, ir pati įmonė nesureagavo laiku“, – žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Mes turėtume žiūrėti, kokie sprendimai gali būti daromi dabar. Tikrai žinau, kad Vyriausybė tam skiria didelį dėmesį“, – pridūrė ji.
Vis tik Seimo pirmininkė pabrėžė, kad būtina imtis veiksmų, jog susiklosčiusi situacija niekam nesukeltų abejonių griežta Lietuvos laikysena dėl sankcijų Baltarusijai.
„Lietuvos pozicija sankcijų atžvilgiu niekam neturi kelti klausimų. Kaip suprantu, Vyriausybėje imamasi sprendimų, kurie artimiausiu metu užtikrins, kad dėl to tiesiog nebūtų jokių abejonių“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
G. Surplys: LVŽS aiškinsis, kodėl sankcijoms nebuvo pasiruošta
Prieš ketvirtadienio Seimo posėdį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Giedrius Surplys žurnalistams apgailestavo turįs skelbti Lietuvos vertybinės politikos bankrotą.
„LŽVS turi su giliu liūdesiu konstatuoti vertybinės politikos bankrotą. Man įdomu, kad vyriausybė keturis mėnesius kovojo už demokratiją Kinijoje ir visame pasaulyje, o šiandien bėga paskui Lukašenkos trąšų traukinį“, – konstatavo G. Surplys.
Anot jo, nestabdydama trąšų tranzito, Lietuva pamynė artimų partnerių ir Baltarusijos opozicijos ginamas demokratines vertybes.
„Pirmiausia traktuojame tai kaip didelę nepagarbą Lietuvos strateginiam partneriui JAV. Antras dalykas,tai yra spjūvis į veidą Baltarusijos žmonėms, kurie kovoja už demokratiją ir mes taip pasirodome“, – teigė politikas.
Parlamentaro įsitikinimu, valdančiųjų iki šiol vykdyta demokratinių vertybių puoselėjimo politika pasirodė esanti veidmainiška.
„Situacija yra tragikomiška, kadangi deklaravome labai vertybinę politiką, o pasirodė, kad esame žmonės, žaidžiantys už nugaros. Tenka atsiprašyti Lietuvos strateginių partnerių, JAV, kad situacija šiandien tokia, kad bėgame paskui Lukašenkos traukinį“, – LVŽS poziciją apibendrino G. Surplys.
LVŽS parlamentaras atskleidė, kad jo partija raštu kreipsis į „Lietuvos geležinkelius“ ir prašys įrodyti, kad bendrovė apie gautą avansą informavo Užsienio reikalų (URM) ir Susisiekimo ministerijas, o valdantieji žinojo apie esamą situaciją ir nieko nedarė. Taip pat LVŽS kreipsis į URM su prašymu pasiaiškinti, kodėl Vyriausybė nepasiruošė JAV sankcijų įsigaliojimui.
Politikas taip pat pasiūlė Vyriausybei „labai rimtai pasvarstyti“ apie užsienio reikalų ir susisiekimo ministrų atstatydinimą.
