Bet kažkodėl tokie bandymai jau nuo seno apauga skandalais. Birželį kilo sumaištis parlamentarui M.Maldeikiui pranešus, kad jo kolegos M.Puidoko padėjėjas siūlė 50 tūkst. eurų kyšį už poveikį kitiems Seimo nariams.
Teko įsikišti Specialiųjų tyrimų tarnybai, įtarimai pateikti M.Puidoko padėjėjui K.Motiečiui ir verslininkui S.Kacui. Pastarasis yra lošimų bendrovės „Tete-a-tete“ akcininkas, jau senokai pagarsėjęs nešvariais žaidimais.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nustatė, kad jis, neįsiregistravęs kaip lobistas, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą mėgindamas siūlyti jo įmonei naudingas įstatymo pataisas.
Lobistinės veiklos įstatymą, kaip nustatė VTEK, dar anksčiau pažeidė ir advokatas L.Sesickas, nenurodęs, kad atstovauja Nacionalinei lošimų ir žaidimų verslo asociacijai. Tikrai negali būti sutapimas, kad tas pats S.Kacas yra vienas šios organizacijos steigėjų ir bent anksčiau buvo laikomas stipriausia jos figūra.
Įkliuvus M.Puidoko padėjėjui įstatymo pataisų svarstymas Seime trumpam stabtelėjo, tačiau netrukus vėl pajudėjo, kai pirmuoju smuiku ėmė griežti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius M.Majauskas.
Šis komitetas iš pradžių pasiūlė nuo kitų metų liepos nustatyti nuotolinių ir antžeminių lošimų įmonėms 18, o loterijų – 15 proc. mokestį. Neseniai jis pats kartelę panūdo kilstelėti dar aukščiau – atitinkamai iki 20 ir 18 proc.
Beje, svarstant šias pataisas iš suinteresuotų verslo atstovų kažkodėl buvo pakviesta tik S.Kaco anksčiau vadovauta organizacija. Teisės pasakyti nuomonę negavo nei didžiausias azartinių lošimų įmones vienijanti Lietuvos lošimų verslo asociacija, nei Lietuvos loterijų asociacija.
Pastarosios atstovai pasipiktino tokiu Seimo elgesiu ir pavadino tai vasarą prasidėjusios istorijos tąsa. Todėl Lietuvos loterijų asociacija kreipėsi į STT prašydama surinktus duomenis pridėti prie šios tarnybos ir Generalinės prokuratūros pradėto tyrimo.
Vis dėlto gal apmokestinimo sistema iš tiesų netobula? Kaip pažiūrėsi. Kalbant apie azartinius lošimus, bingo, totalizatorių bei lažybų organizatoriai turi sumokėti 18 proc., o nuotolinių lošimų – 15 proc. statomų sumų, iš kurių jau išskaičiuoti laimėjimai. A ir B kategorijos automatams bei lošimų stalams taikomas mėnesinis mokestis, kuris svyruoja nuo 130 iki 2300 eurų.
Loterijų rengėjai moka į biudžetą 5 proc. išplatintų bilietų vertės ir dar 8 proc. skiria tiesiogiai paramos gavėjams.
Atrodytų, pastarieji apmokestinami mažiau. Tačiau skaičiai rodo ką kita: jiems nuo išplatintų bilietų lieka apie 32 proc. lėšų, kurių reikia loterijoms rengti, tiražams organizuoti, darbuotojams išlaikyti ir pan.
Todėl praėjusiais metais, įskaitant paramą, loterijų rengėjai iš viso sumokėjo 13,8 mln. eurų. Azartinių lošimų organizatoriai, kurių grynosios pajamos buvo dukart didesnės, – tik 12 mln. eurų. Tolygiai didinant apmokestinimą nelygybė vis tiek išliktų pastarųjų naudai, to ir siekia kai kurie veikėjai, norintys sukompromituoti kur kas mažiau už kortų lošimus ar žaidimų automatus kenksmingas loterijas.
Kita vertus, jei loterijų rengėjai, kaip siūloma projekte, visus mokesčius atseikėtų tiesiai į biudžetą, neskirdami jų tikslinei paramai, vargu ar šios gavėjai sulauktų tokių pat sumų kaip iki šiol. Tokiu atveju, pavyzdžiui, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), kurį dosniai finansuoja „Olifėja“, turėtų kasmet tikėtis politikų malonės.
Visiškai suprantamas LTOK prezidentės D.Gudzinevičiūtės nerimas, kad Seimui palaiminus didesnius mokesčius loterijoms bus nustekentas šalies sportas.
Matyt, ne veltui į Seimą ir Vyriausybę kreipėsi trys stambiausios verslo organizacijos – Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija ir asociacija „Investors’ Forum“. Jos prašo ekspertinio vertinimo bei Vyriausybės išvados, kurios purtosi Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.
„Iš esmės keičiant loterijų sektoriaus apmokestinimą būtina užtikrinti skaidrias derinimo procedūras, nepamirštant verslo, kurį toks staigus mokesčių padidinimas net 40 procentų palies labiausiai“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos vadovė E.Radišauskienė.
Bet įsibėgėjęs M.Majauskas, regis, neketina sustoti. Neseniai jis išaiškino, kad jei loterijų rengėjams mokesčių padidinti nepavyks, tuomet būtų galima svarstyti apie valstybės monopolį šioje srityje. Anot politiko, toks modelis esą egzistuoja daugelyje valstybių.
Tačiau tai – tik pusė tiesos. Didžioji dalis valstybinių loterijų veikia ilgus dešimtmečius, kai kur – išvien su privačiu verslu. Bet niekur iš civilizuotų šalių šiais laikais nėra įvestas monopolis – to siekia tik Rusijos valdžia, norinti perimti loterijų verslą iš privataus kapitalo.
Ne veltui investuotojai dėl tokių M.Majausko kalbų ima baugiai dairytis, kas dedasi valstybėje.
„Tai yra beprecedentis mokesčių didinimas per rekordiškai trumpą laiką. Kelia nerimą karštligiškas skubėjimas, nesiskaitymas su socialiniais partneriais. Jei šiandien kalbame apie loterijų verslą, rytoj jau galime kalbėti apie bet kurį kitą“, – įspėjo Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas D.Arlauskas.
