„Pirmiausiai tai mane stebina pareiškimas dėl to, kad Lietuva prieš partnerius patiria kažkokius reputacinius nuostolius. Nežinau iš kur prezidentas turi tokią informaciją, nes, mano žiniomis, vakar mūsų sąjungininkai dar kartą padėkojo mums už tvirtą laikyseną Baltarusijos atžvilgiu ir demokratijos ir teisės viršenybės principų laikymąsi“, – teigė konservatorių frakcijos seniūnė.
Apskritai konservatorė G.Nausėdos išsakytą kritiką Vyriausybei dėl to, kad baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą nesustojo, nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų „Belaruskalij“, įvertino kaip dviprasmišką.
R.Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, ji turinti informacijos, kad prezidentas vasarą, Europos Sąjungai diskutuojant dėl griežtesnių sankcijų „Belaruskalij“, laikėsi kiek kitokios pozicijos.
„Prezidento pozicija stebina ir vėl... Nors gal ir galima pasidžiaugti, kad dabar ir vėl pasikeitė Prezidentūros pozicija dėl „Belaruskalij“ – dėl sankcijų trąšoms. Kaip suprantu, prezidentas palaiko tokias sankcijas, tačiau dar vasarą, kuomet ES sankcijų kontekste buvo svarstomas „Belaruskalij“ klausimas, tai Prezidentūra siūlė netaikyti sankcijų trąšoms ir „Belaruskalij“ apskritai.
Tuomet buvo priimtas sprendimas, ir Vyriausybė principingai stovėjo už tai, kad ES lygiu būtų įtrauktas ir „Belaruskalij“. Tai būtų leidę šiandien neturėti tokios situacijos. Deja, pora ES šalių vetavo šį pasiūlymą“, – svarstė politikė.
„Mano žiniomis, noras iš Prezidentūros neįtraukinėti trąšų klausimo „Belaruskalij“ buvo“, – tikino R.Morkūnaitė–Mikulėnienė.
Prezidentūra atmeta politikės teiginius kaip klaidinamus
Visgi Prezidentūra Eltai tvirtino, kad politikės žodžiai neatspindi realybės. Ji primena, kad Europos Sąjungai rengiant sankcijas septyniems Baltarusijos ekonomikos sektoriams, tarp jų ir prekybai kalio trąšomis, G.Nausėda palaikė Europos Sąjungos susitarimą dėl sektorinių sankcijų Baltarusijai, nepaisant to, ar jis apims Lietuvai jautrų trąšų eksportą, ar ne.
„Aš manau, kad tai yra pakankamai stiprios sankcijos. Aš manau, kad sankcijos yra savalaikės, sankcijos yra adekvačios, o jeigu pasirodys, kad to yra per maža, mes visada turėsime galimybę dar kartą susitikti ir apsvarstyti naują sankcijų paketą. Negalime taikyti sankcijų ir galvoti, kad šitos sankcijos niekaip mūsų nepalies. Taip, jos paliečia, bet tiktai dėl to jos tampa skausmingos ir režimui“, – tuomet EVT kuluaruose sakė G.Nausėda.
Konservatorė suabejojo, ar reikia ministrų politinės atsakomybės
Konservatorių frakcijos seniūnė abejojo ir tuo, ar verta ieškoti politinės atsakomybės iš Ingridos Šimonytės vadovaujamų ministrų, kurie dar ketvirtadienį paskelbė dėl susiklosčiusios situacijos esantys pasiruošę atsistatydinti.
„Aš asmeniškai manau, kad politinės atsakomybės klausimas nepakeistų situacijos, nes kažkas vis tiek turės spręsti tuos klausimus. Kol kas nėra pavykę rasti teisingiausio kelio, kaip išeiti iš šios situacijos. Tačiau aš neabejoju, kad jis bus rastas, įsivertinus ir galimybes, ir rizikas, ir kitus dalykus“, – teigė politikė.
Prezidentas išsakė poziciją dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sukritikavo Vyriausybę dėl likusio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. Jis teigė, kad apie pasiruošimą trauktis paskelbę ministrai kitose šalyse jau būtų pasitraukę, o ne lauktų premjerės įvertinimo.
„Manau, kad padaryta didelė žala. Pirmiausia padaryta didelė žala valstybės reputacijai. Deklaruodami, kad laikomės vertybinės užsienio politikos, negalime sukelti nė menkiausių abejonių partneriams, kad jos iš tikrųjų laikomės. Tai yra deklaracijos ir mūsų konkretūs veiksmai turi atitikti“, – teigė G.Nausėda.
„Tai, kas buvo iki šiol padaryta, mano nuomone, ne visiškai atitinka politinės atsakomybės principą, jeigu teigiama, kad ministrai yra pasirengę atsistatydinti, tai Vakarų praktikoje jie tai ir daro. Jie pateikia atsistatydinimo pareiškimą, ir tada jau kitos institucijos priima atitinkamus sprendimus“, – taip pat pabrėžė šalies vadovas.
Paklaustas, ar dar pasitiki ministrais Gabrieliu Landsbergiu ir Mariumi Skuodžiu ir visa Vyriausybe, prezidentas akcentavo, kad būtina įvertinti kilusią situaciją. Vis tik, pasak jo, laiko pasiruošti sankcijų įvedimui ir minimizuoti nuostolius buvo užtektinai.
„Mes privalome įvertinti šią situaciją, kuri kilo. Kaip jūs puikiai žinote, situacija rutuliojosi nuo rugpjūčio mėnesio, mes turėjome keturis mėnesius laiko, kad galėtume pasiruošti, įvertinti visas aplinkybes, minimizuoti nuostolius, tartis su sąjungininkais, bet visa tai daroma tik dabar. Klausimas: kodėl? Kodėl buvo praleista tiek laiko ir nepadaryti tie veiksmai, kuriuos dabar tenka daryti paskubomis. Tai atsakymas būtų atitinkamas“, – kritikavo šalies vadovas.
„Juk bazinis dalykas yra labai paprastas – sankcijos buvo įvestos kaip atsakas į hibridinę ataką, kuri yra Baltarusijos režimo vykdoma prieš Lietuvą. Tai yra hibridinė ataka prieš Lietuvą, ir mes negalime sukelti jokių dviprasmybių savo veiksmais ir elgtis nenuosekliai“, – pabrėžė G.Nausėda.
ELTA primena, kad apie pasiryžimą trauktis yra užsiminę du ministrai – užsienio reikalų Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo Marius Skuodis. Sprendimus dėl ministrų likimo premjerė Ingrida Šimonytė žada pristatyti kitos savaitės pradžioje.
Šie pareiškimai išsakyti po to, kai, trečiadienį įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, jų tranzitas per Lietuvą nesustojo. „Belaruskalij“ dar lapkritį atlikus avansinį mokėjimą Lietuvos geležinkeliams už paslaugas, šių lėšų gali pakakti pervežimams gruodį, sausį ir vasarį.
