Įvertino, kaip lietuviai gyvens kitais metais: štai kada viskas liausis brangę ir kaip keisis atlyginimai

„Infliacija ilgainiui turėtų „išsikvėpti“, – savo prognoze dalijosi turto valdymo įmonės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė „Lietuvos ryto“ laidoje „Nauja diena“. Šiemet svarstymams pateiktas valstybės biudžetas bei padidėjusios infliacijos situacija šalyje, pasak ekspertės, kitų metų pradžioje atneš pozityvių naujienų ir greičiausiai pasieksime tikimosi balanso išlaidų ir pajamų klausimais.

Vyriausybė šiuo metu naudojasi Europos Komisijos (EK) sudarytomis sąlygomis nesilaikyti fiskalinės drausmės taisyklių.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vyriausybė šiuo metu naudojasi Europos Komisijos (EK) sudarytomis sąlygomis nesilaikyti fiskalinės drausmės taisyklių.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Indrė Genytė-Pikčienė Luminor<br>T.Bauro nuotr.
Indrė Genytė-Pikčienė Luminor<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybė šiuo metu naudojasi Europos Komisijos (EK) sudarytomis sąlygomis nesilaikyti fiskalinės drausmės taisyklių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vyriausybė šiuo metu naudojasi Europos Komisijos (EK) sudarytomis sąlygomis nesilaikyti fiskalinės drausmės taisyklių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vyriausybė šiuo metu naudojasi Europos Komisijos (EK) sudarytomis sąlygomis nesilaikyti fiskalinės drausmės taisyklių.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybė šiuo metu naudojasi Europos Komisijos (EK) sudarytomis sąlygomis nesilaikyti fiskalinės drausmės taisyklių.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybė šiuo metu naudojasi Europos Komisijos (EK) sudarytomis sąlygomis nesilaikyti fiskalinės drausmės taisyklių.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybė šiuo metu naudojasi Europos Komisijos (EK) sudarytomis sąlygomis nesilaikyti fiskalinės drausmės taisyklių.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Dec 13, 2021, 11:11 AM

Biudžeto balansas – būtinas

„Šiemet svarstymams pateiktas Vyriausybės sudarytas biudžetas nekėlė labai daug diskusijų ir klausimų, nes jis atitinka susiklosčiusią makroekonominę situaciją“, – savo pastebėjimus pateikė I.Genytė-Pikčienė. Ekonomistės tikinimu, įsibėgėjusi infliacija ir kainų augimas grįžta į dar nematytas aukštumas, o tokiomis aplinkybėmis yra įprasta, kad pagrindinis biudžeto tikslas yra atitikti tokią dinamiką.

Ekspertė įsitikinusi, kad toks valstybės biudžetas esamą problematiką atitinka: keliami atlyginimai tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos sektoriuje, tiek pačių tarnautojų bei statutinių pareigūnų.

„Matome, kad pažeidžiamiausiems ir žemiausias pajamas uždirbantiems žmonėms taip pat pasitarnaus ir užtikrins, kad nemažėtų jų perkamoji galia, nes bus padidinta 14 proc. mėnesinė minimali alga ir NPD“, – apie valstybės biudžeto naudą pasakojo ekonomistė.

Pasak ekspertės, tai reiškia, kad žemiausias pajamas gaunančių žmonių įsibėgėjusi infliacija nepaveiks. Ekonomistės teigimu, biudžeto rodikliai, kurie yra svarbūs apsisaugant nuo kainų augimo, jau buvo įgyvendinti. „Pasipriešinimo, tikėtina, kad tikrai nesulauks net ir tarp opozicijoje esančių politikų“, – taip valstybės biudžetą vertino I.Genytė-Pikčienė.

„Po pirminio biudžeto pateikimo visada seka „pageidavimų koncertas“ Seime, bet šiemet stebėjome gana griežtą reakciją į tuos pageidavimus, nes biudžeto balanso tikslas turi būti ir didelė dalis pageidavimų buvo atmesti“, – dėstė ekonomistė.

Ji akcentavo ir tai, kad Vyriausybė šiuo metu naudojasi Europos Komisijos (EK) sudarytomis sąlygomis nesilaikyti fiskalinės drausmės taisyklių. I.Genytės-Pikčienės teigimu, šių taisyklių pokyčiams kitais metais turi ruoštis ir Lietuva.

Ekspertė pabrėžia, kad valstybei turėti daugiau išlaidų nei pajamų yra netvarus sprendimas. Biudžeto planuojamas deficitas išliko kiek daugiau nei 3 proc.

„Vyriausybė naudojasi ta galimybe turėti daugiau išlaidų, negu yra surenkama pajamų, todėl, vertinant ateinančius metus, ta pati infliacija, kurią stebime dabar, padės į biudžetą sunešti daugiau pajamų pridėtinės vertės mokesčio“, – pasakoja I.Genytė-Pikčienė. Taip pat teigiama, kad ateinančiais metais prognozuojamas ir spartus atlyginimų augimas.

Pasak ekonomistės, būtent tai prisidės prie palankaus gyventojų pajamų mokesčio (PVM) surinkimo. Visgi pabrėžiama, kad kitais metais reikės atidžiai stebėti biudžeto balansą: „Lietuvai, kaip tokiai mažai ekonomikai, reikėtų jo laikytis.“

„Prognozuojama, kad infliacija savo piką, aukščiausią lygį metinio prieaugio prasme, pasieks ateinančių metų pradžioje, nes praėjusių metų pirmais mėnesiai nepastebėjome kainų įsibėgėjimo“, – tikina I.Genytė-Pikčienė. Šiuo atveju, anot ekspertės, žema palyginamoji bazė nustos veikti būtent kitų metų pradžioje.

„Infliacija ilgainiui turėtų „išsikvėpti“, – savo prognoze dalijasi ekonomistė. Pabrėžiama ir tai, kad atlyginimų kilimas yra įspūdingas ir didžiausias per pastarąjį laikotarpį, todėl žmonių perkamosios galios infliacija „nesuvalgys“.

Trūkumų neišvengiama

„Trūkumai slypi struktūrinėje dalyje, kalbant apie valstybės sektoriaus išlaidas“, – dėstė I.Genytė-Pikčienė. Pasak ekspertės, yra laukiama, kada bus imtasi efektyvesnių išlaidų suvaldymo sprendimų bei kada bus įvykdyta švietimo reforma.

Ekonomistė šiai problemai pateikė ir vieną priežasčių: „Akivaizdu, kad šiuo metu yra daug degančių problemų valstybėje, tokių kaip besitęsianti pandemija, turime ir geopolitinių židinių.“ Būtent laiko trūkumas, anot ekspertės, yra vienas pagrindinių aspektų, tačiau prie šio klausimo dar tikimasi grįžti ateityje.

„Kaip žinome, biudžetas susidaro ne tik iš pajamų, bet ir iš išlaidų pusės. Jeigu kitais metais Finansų ministerija žada pokyčius mokesčių srityje, tai labai norėtųsi, kad efektyvumo linkme būtų padaryti pokyčiai ir biudžeto išlaidų pusėje“, – pareiškia I.Genytė-Pikčienė.

Juolab svarbu, kad deficitas nesiplėstų, nes tai didina valstybės skolą, o Lietuvai tokios „kupros“ nereikia, tikina ekspertė. I.Genytė-Pikčienė pabrėžia ir tai, kad tokius sprendimus šiuo metu palengvina EK fiskalinės drausmės taisyklės, kurios kitais metais jau turėtų nebegalioti. Būtent tada, anot ekonomistės, deficitą turėsime formuoti atsargiau.

„Stebint Finansų ministerijos projekciją ir fiskalinių rodiklių prognozes ateinantiems trejiems metams, panašu, kad deficitas neturėtų kilti, nes atsižvelgiama į fiskalinius rodiklius ribojančias taisykles“, – tikino I.Genytė-Pikčienė.

Laidoje „Nauja diena“ akcentuota ir tai, kad valstybė savo sukauptų skolų neatiduoda – jos yra refinansuojamos naujomis skolomis, nes atiduoti skolas ar jas išnaikinti nėra tikslo. Visgi šiuo metu, pasak ekspertės, yra žemų palūkanų normų aplinka.

Vis dėlto teigiama, kad Lietuvos valdžios skolos santykis yra saugus ir vienas mažiausių eurozonoje. Tai, pasak I.Genytės-Pikčienės, yra geros žinios ir netgi per pandemiją tai leido išvengti didelio skolos prieaugio.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.