„Visą dieną Parlamente stebėjome liūdną spektaklį: vienas po kito „buldozeriu“ buvo atmetinėjami mūsų ir kitų opozicinių frakcijų pasiūlymai bent kiek pakoreguoti Ingridos Šimonytės biudžetą, kad jis būtų socialiai jautresnis ir palankesnis žmonėms.
Valdančiųjų balsais patvirtintas biudžetas – varganas visomis prasmėmis. Rekordinių kainų žiema, vis grėsmingiau įsisiūbuojanti infliacija be pėdsako ištrins visus plačiai išreklamuotus algų ir išmokų padidinimus, kuriuos sukrapštė I. Šimonytės komanda“, – sako Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
Lietuvos socialdemokratų partijos rezoliucijoje dėl 2022 m. valstybės biudžeto pabrėžiama, kad kylančios energijos (degalų, elektros, dujų), taip pat geriamojo vandens, prekių ir paslaugų kainos skaudžiausiai smogė pažeidžiamiausiems – mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.
„Priimtas biudžetas niekaip neprisidės prie socialinės nelygybės mažinimo. Vyriausybės sprendimas energijos kainų – dujų ir elektros – brangimą išdėlioti per penkerius metus problemas tik atitolina: skolų kaštai ir palūkanos anksčiau ar vėliau guls ant vartotojų pečių.
Dabartinė valdžia nenori nuimti mokestinės naštos nuo darbo pajamų ir tinkamai apmokestinti didelio turto bei kapitalo.
Regionų atskirtis irgi nemažės. O ir savivaldai ir toliau neleidžiama savarankiškai tvarkytis finansų, skolintis, investuoti į vietos infrastruktūrą.
Formuodama biudžetą, Vyriausybė nesilaikė parlamentinių partijų Susitarimo dėl švietimo politikos 2021–2030 metams – mokslui ir tyrimams skiriama daug mažiau asignavimų, nei buvo sutarta.
Valdančiųjų planai naikinti mokyklas, ligonines ir viešąsias paslaugas dabartinės krizės aplinkybėmis atrodo protu nesuvokiami.
Beveik 1 mlrd. eurų, numatytų 2021–2030 m. nacionaliniame pažangos plane, bus paskirstyti be parlamentinės kontrolės ir priežiūros“, – pažymi Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas G. Paluckas.
Darbo partijos frakcija priėmimo stadijoje biudžeto nepalaikė, tačiau ne viskas, pasak Darbo partijos frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo, šiame biudžete yra blogai. Esą ne vieną idėją valdantieji pasiskolino ir iš Darbo partijos programos, tačiau įgyvendindami jas pasižiūrėjo siaurai ir į dalį „darbiečių“ pasiūlymų neatsižvelgė.
„Dar pavasario sesijoje Seimui siūlėme Darbo kodekse įtvirtinti, kad minimalus mėnesinis užmokestis būtų ne mažesnis kaip 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tačiau šį pasiūlymą pavasarį valdantieji atmetė, o rudens sesijoje tokį projektą jau registravo patys. Todėl jau kitąmet minimali alga sieks 730 eurų.
Tokia pat situacija susiklostė ir su kitu Darbo partijos pavasarį pateiktu siūlymu dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo: valdantieji jį atmetė, tačiau dabar, beveik nieko nepakeitę, jie patys tai siūlo, tik – mažiausiai uždirbantiems.
Visgi matome ir teigiamų dalykų: pasiūlymai dėl vienišo asmens išmokos pagaliau šiame biudžete visiškai įgyvendinami, pati išmoka didės. Didės ir pensijos, todėl mažiausias pensijas gavusieji senjorai turėtų matyti pokyčius savo bankų paskyrose. Tas pats numatoma ir su mažiausias pajamas gaunančiais dirbančiaisiais, kurių sąskaitose dėl NPD didėjimo liks daugiau pinigų. Tačiau kiek už tuos pinigus realiai žmonės galės įsigyti prekių ir paslaugų, labai priklausys nuo tolimesnės infliacijos“, – sako parlamentaras.
