„Buvome susirinkę visų opozicinių frakcijų seniūnai. Dabar ir frakcijose aptarėme dėl mūsų išėjimo iš biudžeto svarstymo“, – „Eltai“ teigė ji, pridurdama, kad dėl to gali kilti kliūčių tvirtinant ateinančių metų biudžetą.
„Seimo salėje nėra net iliuzijos, kad jis gali būti priimamas, nes nėra dalyvaujančio 71 Seimo nario“, – pažymėjo politikė.
Valstietė piktinosi tuo, kad priimant svarbiausią metų valstybės dokumentą balsavime dėl Seimo narių pasiūlymų nedalyvavo valdančiųjų frakcijų nariai.
„Vyresni Seimo nariai sakė neatsimeną, kad per biudžeto priėmimą dauguma visiškai nedalyvautų biudžeto priėmime, nepaisant to, kad tiems siūlymams Vyriausybė ir nepritarė. Mes buvome šokiruoti, kai Biudžeto ir finansų komitetas net nesvarstęs viską atidavė Vyriausybei. Tai neįprasta praktika“, – teigė ji.
„Dabar jie pasodino finansų ministrę, Seimo pirmininkė pirmininkauja, opozicija palikta ir jiems visai neįdomu“, – piktinosi valstietė.
„Tai šiek tiek ir įžeidimas, ir nepagarba šiam dokumentui. Visgi juk tai svarbiausias valstybės dokumentas“, – pridūrė A.Norkienė.
Seimui antradienio rytą priimant kitų metų valstybės biudžetą, opozicijos frakcijų parlamentarai paliko posėdžių salę taip protestuodami, kad balsavime dėl Seimo narių pasiūlymų biudžetui nedalyvauja valdančiųjų frakcijų nariai.
Rytinio Seimo posėdžio metu parlamentas balsuoja, ar pritarti po antrojo biudžeto svarstymo pateiktiems Seimo narių pasiūlymams. Visgi jame dalyvauja tik opozicijos parlamentarai – dėl pasiūlymų balsuoja tik apie pusšimtį parlamentarų, tad balsų palaikyti pasiūlymus, kuriems nepritarė Vyriausybė, nepakanka.
Opozicijos parlamentarai nesuprato, kaip svarbiausias metų valstybės dokumentas gali būti tvirtinamas nedalyvaujant valdantiesiems, siūlė nutraukti posėdį ir sulaukti, kol į Seimo salę grįš valdantieji.
Jiems išėjus, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen padarė 10 min. techninę pertrauką. Po pertraukos posėdis buvo pratęstas, tačiau parlamentarų salėje nepadaugėjo – balsavime dalyvauja vos apie keliasdešimt Seimo narių.
Antradienį Seimas paskutinį kartą balsuos dėl 2022 m. valstybės biudžeto projekto. Planuojama, kad kitų metų valstybės išlaidos sieks 16,63 mlrd. eurų, o pajamos – 14,38 mlrd. eurų.
Patikslintame biudžeto projekte numatytas didesnis biudžeto deficitas – nuo 3,1 proc. prognozuojamas deficitas šoktels iki 3,3 proc.
Ministerijos skaičiavimais, 2023 m. biudžeto deficitas sumažės iki 1,1 proc., o 2024 m. dar smuks iki 0,5 proc. Valstybės skola 2022 m. pabaigoje sudarys 44,8 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto.
