Simonas Gentvilas: praleidome stiprų įvartį į savo vartus

Dėl sankcionuotos baltarusiškų trąšų gamintojos „Belaruskalij“ skandalo ir vykdyto avansinio mokėjimo valstybės valdomai įmonei „Lietuvos geležinkeliai“ susisiekimo ir užsienio reikalų ministrai jau yra pareiškę, kad jie yra pasiruošę trauktis iš pareigų. Apie šią aktualiją diskutavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė Rasa Budbergytė „Lietuvos ryto“ laidoje „24/7“.

Baltarusiškos trąšos sudaro apie 5-6 šimtus milijonų pajamų Lietuvos nacionalinėje ekonomikoje per metus.<br>lrytas.lt koliažas
Baltarusiškos trąšos sudaro apie 5-6 šimtus milijonų pajamų Lietuvos nacionalinėje ekonomikoje per metus.<br>lrytas.lt koliažas
Baltarusiškos trąšos sudaro apie 5-6 šimtus milijonų pajamų Lietuvos nacionalinėje ekonomikoje per metus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Baltarusiškos trąšos sudaro apie 5-6 šimtus milijonų pajamų Lietuvos nacionalinėje ekonomikoje per metus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Baltarusiškos trąšos sudaro apie 5-6 šimtus milijonų pajamų Lietuvos nacionalinėje ekonomikoje per metus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Baltarusiškos trąšos sudaro apie 5-6 šimtus milijonų pajamų Lietuvos nacionalinėje ekonomikoje per metus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Baltarusiškos trąšos sudaro apie 5-6 šimtus milijonų pajamų Lietuvos nacionalinėje ekonomikoje per metus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Baltarusiškos trąšos sudaro apie 5-6 šimtus milijonų pajamų Lietuvos nacionalinėje ekonomikoje per metus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Baltarusiškos trąšos sudaro apie 5-6 šimtus milijonų pajamų Lietuvos nacionalinėje ekonomikoje per metus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Baltarusiškos trąšos sudaro apie 5-6 šimtus milijonų pajamų Lietuvos nacionalinėje ekonomikoje per metus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
S.Gentvilas.<br>T.Bauro nuotr.
S.Gentvilas.<br>T.Bauro nuotr.
Baltarusiškos trąšos sudaro apie 5-6 šimtus milijonų pajamų Lietuvos nacionalinėje ekonomikoje per metus.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Baltarusiškos trąšos sudaro apie 5-6 šimtus milijonų pajamų Lietuvos nacionalinėje ekonomikoje per metus.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Dec 14, 2021, 6:02 PM, atnaujinta Dec 14, 2021, 6:32 PM

Informacijos negavo

„Aš irgi daug ko nekomentuosiu, nes daug ko nežinau. Šiandien turbūt visas dėmesys nukreiptas į tai, kad trąšų tranzitas būtų sustabdytas ir mūsų valstybinės įmonės neveiktų prieš mūsų nuoseklią vertybinę užsienio politiką“, – akcentavo aplinkos ministras.

S.Gentvilas dėstė, kad valstybės valdomų įmonių valdybos sprendimai dėl sankcijų yra nevieši, todėl koalicijos partneriai taip pat norėjo sužinoti daugiau apie šios situacijos niuansus, kurie kartais Vyriausybės posėdžiuose aptarinėjami nėra.

„Sensacijos reikia ieškoti ne naktiniame posėdyje“, – praėjusios savaitės ketvirtadienio skubų valdančiosios koalicijos vadovų posėdį komentavo politikas. Jis pabrėžė, kad formalūs sprendimai yra priimami viešai, tačiau yra ir neviešų posėdžių.

„Tikrai yra jautrūs dalykai, tokie, kurie liečia mūsų užsienio partnerius ir galbūt kažkokias konfidencialias sutartis, tai reikia žinoti, kuo šiuo metu valstybė rizikuoja“, – sakė aplinkos ministras. S.Gentvilas teigė, kad apie susiklosčiusią situaciją dėl atlikto avansinio mokėjimo jau buvo kalbėta prieš pačią gruodžio 8 d. Anot politiko, toks pokalbis vyko vasarą, kai Minske buvo nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas.

„Kalbėjomės dar prieš JAV įvedant sankcijas, formalių ar neformalių posėdžių metu, mano atmintis neprisimena“, – pasakojo aplinkos ministras. Jis pripažino ir tai, kad nei M.Skuodis, nei G.Landsbergis „jokiame formate tokio klausimo nekėlė“.

S.Gentvilas patvirtino, kad iki praėjusios savaitės tikrai nieko nežinota – tai patvirtino ir premjerė. Aplinkos ministro teigimu, kiekvienas ministras dirba savo srityje ir tvarkosi su savo iššūkiais. „Šiuo atveju, tai yra susisiekimo sistemos, užsienio politikos sprendimai, ir nebūtinai aplinkos ministras turi būti įtrauktas į tokius sprendimus“, – sakė S.Gentvilas.

Pagal turimą naujausią informaciją S.Gentvilas tikino: „Mūsų valstybės įmonės veikia labai pragmatiškai.“ „Klausimas yra, kas nesuteikė informacijos ir kas priėmė sprendimus. Tą darė mūsų valstybinės įmonės už mūsų nugarų“, – komentavo politikas.

Tuo metu buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė apie susiklosčiusius santykius su „Belaruskalij“ įmone ir skandalą dėl avansinių mokėjimų „Lietuvos geležinkeliams“ apibūdino teigdama, kad Vyriausybė žodžiais moka labai gražiai mylėti ir deklaruoti vertybines morales politikoje, o iš tiesų nepadaro tam tikrų darbų ir todėl mes turime situaciją, kad, ko gero, du ministrai susės pasišnekėti apie šitą dalyką“.

Politikė taip pat priminė, kad M.Skuodis vyko į JAV ir vienas iš vizito tikslų su JAV iždo departamento atstovais išsiaiškinti, kaip turi būti taikomos JAV ar tarptautinės sankcijos Baltarusijos režimo atžvilgiu“, – pasakojo R.Budbergytė.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė taip pat pritaria ir tam, kad aplinkos ministras į tokio tipo sprendimus neturi būti įtrauktas. Vis dėlto pabrėžiama, kad jei S.Gentvilas nieko nežinojo, reiškia, kad Vyriausybė pasitarimų šiuo klausimu neturėjo. Visgi politikė įsitikinusi, kad atsakomybės negalima nusikratyti vien pasakant, kad jokia informacija nebuvo perduota.

Krizė – it šaltas dušas politikams

„Manau, kad mano kolegos pakankamai prisiėmė atsakomybės, dabar klausimas opozicijai. Vertybiškai žiūrint, mes, kaip koalicija, pripažįstame: klaida milžiniška, bet mes buvome nuoseklūs, tačiau praleidome stiprų įvartį į savo vartus dėl valstybinių įmonių, bet sakome, kad tikslas yra nutraukti trąšų tranzitą“, – „Lietuvos ryto“ laidoje poziciją išsakė politikas.

S.Gentvilo teigimu, tokio teiginio iš opozicijos nebuvo girdima. Visgi R.Budbergytė su šiuo teiginiu nesutinka: „Neigiu, kad socialdemokratai kur nors pasakė, kad pritariama tokiai politikai, kurią vykdo valstybės įmonės ar ministrai, kad nepasiruošus įgyvendinti sankcijų, mes leidžiame trąšoms judėti ir tai yra labai gerai. Ne, brangieji, taip nėra.“

Vis dėlto S.Gentvilas įsitikinęs, kad jei apie avansus „Lietuvos geležinkeliams“ buvo žinoma anksčiau, turėjo būti informuota ir premjerė.

„Natūralu, kad informacija buvo nuslėpta. Krizė mus užklupo, nes mes ėmėmės užsienio politikos, o mūsų valstybinės įmonės darė „real politik“. Aš sutinku, jeigu „Ignitis“ yra akcijų biržoje arba „Klaipėdos nafta“, bet čia yra šimtaprocentinės valstybinės įmonės“, – tikino aplinkos ministras.

R.Budbergytės nuomonė atsakomybės klausimu kiek kitokia: „Kalbant apie politinę atsakomybę, man yra visiškai aišku, kad prezidentas aiškiai suformulavo, kad ministrai jau turėjo padėti pareiškimus ant stalo.“ Taip pat pridūrė, kad šiuo klausimu jau yra pasisakiusi ir socialdemokratų partijos pirmininkė.

„Aš manau, kad ir nepriklausomus narius ir valdybas paskiria ne Dievas o paskiria tie, kurie yra suinteresuoti, kad valstybės įmonių valdymas vyktų patikimai“, – pastebėjimą išsakė R.Budbergytė. Parlamentarės teigimu, pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys Romas Švedas, tikrai nėra toks asmuo, kuriuo pasitikėti negalima.

Valstybinių įmonių vadovų profesionalumą gina ir S.Gentvilas: „Tiek Mantas Bartuška, tiek Algis Latakas, jie tikrai yra profesionalūs vadovai“. Visgi paklaustas, ar „Lietuvos geležinkelių“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovų tikinimais pasitiki, atsakė, kad nežinodamas detalių, tai nuspręsti yra sunku.

Aplinkos ministro teigimu, yra vis dar klausimas, ar buvo laiku informuoti įmonių steigėjai ir akcininkai ir kaip bei kada buvo informuotos valdybos.

Politikas pabrėžė, kad šiuo metu yra laukiama daugiau informacijos iš susisiekimo ministro. Vis dėlto pritarta, kad klaidos buvo padarytos ir jas reikia ištaisyti Vyriausybės priimamais sprendimais: „Čia yra stiprus, šaltas, ledinis dušas mums visiems.“

Juolab buvusi finansų ministrė akcentavo, kad sunku patikėti, jog Vyriausybėje nebuvo aptarinėjama, kas atsitiks ir kaip nutraukti sutartį su „Belaruskalij“. „Aš įsivaizduoju, kad tai turėjo būti aptarta ir iš Teisingumo ministerijos pusės. Jeigu to neįvyko, tai yra blogas funkcionavimas Vyriausybės struktūrų, nes kuo daugiau žinybiškumo, tuo daugiau teisingų sprendimų“, – situaciją komentavo R.Budbergytė ir akcentavo, kad komanda turi dirbti darniai.

Pasekmės jau buvo aptartos

Pasak S.Gentvilo, apie sutarties nutraukimą su baltarusiškų trąšų gamintoja ir tokio veiksmo pasekmes buvo kalbėta tik Vyriausybės koridoriuose. „Pavyzdžiui, mes vasarą turėjome sprendimus dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto terminalo nuomos mokesčių ir netekus trečdalio krovos, yra fiksuotos pajamos, kurias Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui reikia padengti, „Lietuvos geležinkeliams“ taip pat.

Aplinkos ministras skaičiavo, kad buvo kalbama apie 50-60 mln. eurų nuostolių. Tai, anot politiko, reikštų, kad brangtų paslaugos, susijusios su geležinkelių sektoriaus. Juolab pabrėžė, kad šiuo metu jau ir taip „plyšinėja“ logistikos sektorius.

„Klaipėdos uostas yra pastatytas aptarnavimui Baltarusijos ir Rytų rinkoms ir Klaipėdos uostas didžiąja dalimi surištas su rytais“, – pateikė pavyzdį ministras, ir pridūrė, kad tokie „nutrūkimai“ yra itin skausmingi.

„Čia yra žemės drebėjimas logistikos sektoriuje, ir čia klaidų tikrai pasitaiko“, – padėtį su baltarusiška trąšų gamintoja „Belaruskalij“ apibūdina politikas.

R.Budbergytė dabartinę situaciją įvardijo kaip kupiną melo ir netikrumo, bet visgi tikino, kad galbūt, tai yra arčiau visos tiesos nepasakymui iki galo. Juolab parlamentarė nesuprato, kaip gali būti, kad „Lietuvos geležinkeliai“ sakė, kad informavo užsienio reikalų ministeriją informavo dėl avansinių mokėjimų „Belaruskalij“ įmonei, tačiau užsienio reikalų ministras tikino, kad nežino.

Vis dėlto aplinkos ministras, kalbėdamas apie pastarosios sutarties nutraukimo pasekmes, atkreipė dėmesį, kad šiuo metu turime kalbėti apie tūkstančius, kurie dabar sėdi Baltarusijos kalėjimuose.

„Mes turime matyti, kad Baltarusija yra paskutinė diktatūra Europoje ir kažkas tai bando monetarizuoti. Kaina viso šito nėra didelė mūsų ekonomikai“, – pasakojo S.Gentvilas. Politikas taip pat pasidalijo ir skaičiavimais: vienas pervežtas krovinys ir perkrautas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste Lietuvos įmonėms suteikia apie 50-60 eurų.

Anot politiko, baltarusiškos trąšos sudaro apie 5-6 šimtus milijonų pajamų Lietuvos nacionalinėje ekonomikoje per metus. Skaičiuojama, kad nuo tokio 10 mln. tonų srauto būtų netekta apie 100-150 mln. eurų pajamų. S.Gentvilas išskyrė ir tai, kad Lietuvoje logistikos sektorius yra didelis, o Klaipėda bus vienas tų miestų, kurie labiausiai pajus nuostolius.

R.Budbergytė, paklausta dėl opozicijos požiūrio į sutarties nutraukimą su „Belaruskalij“, atsakė, jog kol kas politikai apie tai nėra pagalvoję. Visgi, jei dėl siūlymo nebus jokių abejonių, socialdemokratų partijos narė patikino, kad patvirtins trąšų tranzito nutraukimą.

Juolab svarbu ir tai, ar Vyriausybės siūlymas pasieks Seimą. Tokiu atveju, sprendimo radimas ir įgyvendinimas užtruks, teigė R.Budbergytė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.