„Atkreipiu dėmesį, kad JAV dažnu atveju, ypač priimant naujausius sankcijų paketus Europoje, atliepdavo juos praktiškai identiškais paketais Amerikoje. Šiuo atveju turime ryškų išsiskyrimą dėl to, kad Europa yra įvedusi sankcijas tam tikriems trąšų produktams, kurie negali atvykti į ES, o JAV – visam juridiniam asmeniui“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė jis.
„Būtų gerai, kad tos sankcijos būtų sinchronizuotos, tuomet daug kitų klausimų būtų išspręsti“, – tvirtino ministras.
Jis pakartojo, kad dabartinės amerikiečių sankcijos Lietuvai nesukuria teisinių pasekmių.
G.Landsbergis tvirtino, kad Vyriausybė dar ieško būtų, kaip suvaldyti kylančias ir teisines, ir finansines rizikos.
Gruodžio 8 dieną įsigaliojus JAV sankcijoms Baltarusijos trąšų gamintojai „Belaruskalij“, trąšų tranzitas per Lietuvą nesustojo, nes įmonė dar lapkritį atliko avansinius mokėjimus „Lietuvos geležinkeliams“.
Susiję straipsniai
Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.
Antradienio vakarą „Lietuvos geležinkelių“ valdyba su valstybės valdomos įmonių grupės vadovu Mantu Bartuška sutarė, kad šis atsistatydins po pereinamojo laikotarpio, taip siekiant sumažinti reputacines rizikas.
Stebina pareiškimai
G.Landsbergis sako esąs nustebęs dėl „Lietuvos geležinkelių“ projekcijų „Belaruskalij“ trąšų tranzitą tęsti iki balandžio 1 d., tačiau pažymėjo, kad patirtą žalą Lietuvos ir bendrovės reputacijai valdyba įvardijo teisingai.
„Mane stebina tokie pasakymai. Tiesą sakant, galbūt neturiu pakankamai dalykinės informacijos, kuria jie remiasi, bet tai, kas vakar buvo pasakyta, buvo pasakyta teisingai dėl reputacinės žalos, kurią įmonė jau patyrė“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį kalbėjo G.Landsbergis.
Pasak jo, valdyba neturėtų visos kaltės dėl pamintos reputacijos suversti geležinkelių vadovybei ir jos netrukus postą paliksiančiam direktoriui Mantui Bartuškai, tačiau patys imtis veiksmų, kad situacija būtų suvaldyta.
„Dalis reputacinės žalos tenka ir pačiai valdybai. Jie turi pagalvoti, kaip tą žalą minimizuoti. Ne tik atleidžiant direktorių, bet ir kokių sprendimų turėtų imtis valdyba, kad ta žala ateityje būtų minimizuota, įvertinant tolesnį transportavimą, ir tokius teiginius (kad trąšų tranzitas sustos balandžio 1 d. – ELTA)“, – sakė ministras.
„Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas antradienį sakė, kad labiausiai tikėtina data, kada Baltarusijos kalio trąšų gamintojos „Belaruskalij“ trąšos nebekeliaus per Lietuvą, yra kitų metų balandžio 1 d.
Pasak jo, jei iki to laiko būtų priimtos ES sankcijos arba Susisiekimo ministerijos inicijuotas įstatymas stabdyti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą, galutinė trąšų gabenimo Lietuvos teritorija nutraukimo data galėtų būti paankstinta. K.Šliužas taip pat pažymėjo, kad tranzitą galima nutraukti anksčiau, jei pavyktų rasti teisinių priežasčių, kodėl „Lietuvos geležinkeliai“ ar „Belaruskalij“ nebegali vykdyti iki 2023 metų galiojančios sutarties įsipareigojimų.
Antradienį vykusiame „Lietuvos geležinkelių“ valdybos posėdyje bendru sutarimu buvo nutarta po pereinamojo laikotarpio atleisti dabartinį direktorių M.Bartušką, kuris dar turės parengti „efektyvų ir skaidrų veiksmų planą, kaip situacija bus valdoma toliau“. Posėdyje taip pat buvo sutarta, kad geležinkeliai ligi šiol orientavosi į finansines rizikas, tačiau reputacinės žalos išvengti nepavyko.
M. Bartuškos teigimu, Baltarusijos bendrovė „Lietuvos geležinkeliams“ pervedė avansinį mokėjimą už trąšų tranzitą už lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio.
Skaičiuojama, kad iki šiol „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Cargo“ per metus vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių už maždaug 60 mln. eurų.