Pavyzdingai laikomasi tvarkos
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) skelbia, jog per 11 šių metų mėnesių fiksavo vos 3 pažeidimus, kai įmonės darbo skelbimuose nenurodė siūlomo darbo užmokesčio. Vertinant pagal pažeidimų kiekį, tai yra bene tvarkingiausiai įgyvendinamas Darbo kodekso straipsnis.
„Reikalavimas skelbti siūlomą darbo užmokestį darbo skelbimuose įsigaliojo beveik prieš 2,5 metų. Nors iš pradžių girdėjosi nepatenkintų darbdavių skundų, jog tai pažeidžia vienokius ar kitokius jų interesus, tačiau šiuo metu, galima sakyti, šio reikalavimo laikomasi pavyzdingai“, – tikino VDI Darbo teisės skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius.
2019 m., nuo liepos 27 d., kai įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, reikalaujantys darbo skelbimuose nurodyti darbo užmokestį, buvo fiksuoti 8 pažeidimai, 2020-aisiais – 22, o šiemet per 11 mėnesių fiksuoti vos 3 pažeidimai.
„Iš pradžių, kai tik įsigaliojo pakeitimai, siuntėme prevencinius laiškus, perspėdami, kad įmonės pasitaisytų – nes tai buvo naujovė. Suprantame, jog kartais tokie pažeidimai nėra padaromi piktybiškai, tad fiksavę šio Darbo kodekso reikalavimo nevykdymą visų pirma leidome pataisyti skelbimą. Baudos šiemet dėl reikalavimo nesilaikymo dar neteko skirti“, – apibendrino Š.Orlavičius.
VDI kartais pasiekia informacija, kai skelbime nurodyta darbo užmokesčio suma realybėje yra mažesnė. VDI Darbo teisės skyriaus vedėjas pažymi, kad darbdavys privalo skelbime nurodyti teisingą informaciją apie siūlomo bazinio darbo užmokesčio dydį ir (arba) dydžio intervalą. „Jei darbo skelbime nurodyta suma neatitiktų realybės, darbuotojas tiesiog galėtų nesudaryti tokios darbo sutarties, nes toks siūlomas darbo užmokestis netenkintų darbuotojų sąlygų“, – pridūrė Š.Orlavičius.
Darbo skelbimas yra pakankama priežastis ginčytis dėl klaidingai skelbime nurodyto darbo užmokesčio. Pasak VDI Darbo teisės skyriaus vedėjo, jei darbuotojas yra įsitikinęs, kad patyrė žalą dėl to, jog darbdavys jį netinkamai informavo ir buvo darbdavio suklaidintas, turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją. „Tokiu atveju, darbuotojas galėtų prašyti žalos atlyginimo“, – akcentavo Š.Orlavičius.
Specialistas akcentavo, jog būna jaunų įmonių, kurių atstovai ne visuomet žino visus reikalavimus, todėl kai kurie pažeidimai įvyksta dėl neapsižiūrėjimo ar nežinojimo. „Mes tikrai neskubame rašyti protokolų, o visų pirma paaiškiname situaciją ir informuojame, kad darbo užmokestis privalo būti nurodytas darbo skelbime, jei to nepaisoma, taikomos administracinio nusižengimo priemonės“, – pabrėžė pašnekovas.
VDI Darbo teisės skyriaus vedėjas teigia, jog kiek sudėtingesnė situacija su socialiniais tinklais ar svetainėmis, registruotomis užsienyje. Jose taip pat galima talpinti darbo skelbimus, vis dėlto ne visuomet nurodomi konkretūs atlygiai.
„Mes stebime ir socialinius tinklus, juose esančias grupes, kokie ten įkeliami darbo skelbimai. Jei matome trūkumų, nedelsiant reaguojame, komentuojame ar susisiekiame su skelbimus skelbiančiais darbdaviais. Dažniausiai tuomet greitai pasitaisoma, o jei ne – galima taikyti sankcijas, surašyti reikalavimus ar protokolus. Tačiau visų pirma įspėjame.
Kai kurie asmenys patys atsiunčia skelbimų nuorodas ar nuotraukas, kuriose matyti nenurodomi darbo užmokesčiai, tuomet taip pat reaguojame. Nepaisant to, kad mes išsiunčiame laišką apie Lietuvoje galiojančius reikalavimus, ne visuomet pavyksta gauti atsakymų iš užsienio portalų. Tuo metu daugelis mūsų šalyje registruotų skelbimų portalų turi sukūrę privalomus įvesti atlyginimo laukelius“, – kalbėjo Š.Orlavičius.
Įvertino naudą
Pasak darbo teisės specialisto, nors kai kam reikalavimas skelbti darbo užmokestį gali pasirodyti perteklinis, VDI specialistai jam įsigaliojus pastebėjo ne vieną teigiamą tendenciją.
„Kalbant apie plačiąją visuomenę, darbo rinkos sistema tapo aiškesnė, darbo ieškantis žmogus nesusidomės įmonėmis, kurios siūlo lūkesčius neatitinkančio užmokesčio.
Kiek teko girdėti iš darbdavių, siekiant sulaukti daugiau susidomėjusių skelbimu ir pačiu darbu, jie net pradėjo labiau konkuruoti darbo užmokesčio dydžiais. Ir ne tik skelbime, bet ir jau dirbantiems žmonėms, siekiant lygiateisiškumo“, – tikino Š.Orlavičius.
Tačiau, specialisto teigimu, didžiausią įtaką šis Darbo kodekso pakeitimas turėjo prevencijai prieš diskriminaciją darbe. „Vieša paslaptis, jog tam tikroms grupėms anksčiau būdavo siūlomas mažesnis darbo užmokestis. Kai atlyginimas paskelbiamas viešai, darbo skelbime, piktnaudžiauti daug sudėtingiau“, – aiškina Š.Orlavičius.
2019 metų liepos 27 dieną įsigaliojęs Darbo kodekso 25 straipsnio pakeitimas nurodo, jog „Darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus“.
