Nerimauja, kad kitąmet iš pasiskolintų pinigų kaimuose klos trečią sluoksnį trinkelių – tai tik dar labiau išpūs infliaciją

Lietuvos banko (LB) duomenimis, šiais metais vidutinė metinė infliacija gali siekti 4,5 proc., o kitų metų prognozė padvigubinta. Manoma, kad skaičiai kils iki 5,1 proc., tačiau antroje metų pusėje – kris. Vis dėlto su tokiomis prognozėmis sutinka ne visi.

Šiais metais vidutinė metinė infliacija gali siekti 4,5 proc.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Šiais metais vidutinė metinė infliacija gali siekti 4,5 proc.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Šiais metais vidutinė metinė infliacija gali siekti 4,5 proc.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Šiais metais vidutinė metinė infliacija gali siekti 4,5 proc.<br>I.Danieliūtės nuotr.
S.Besagirskas.<br>V.Balkūno nuotr.
S.Besagirskas.<br>V.Balkūno nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
G.Šimkus.<br>T.Bauro nuotr.
G.Šimkus.<br>T.Bauro nuotr.
T.Povilauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
T.Povilauskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Dec 20, 2021, 6:12 PM

Infliacija kitąmet bus lėtesnė, bet tai – nieko gero

„Stiprius infliacijos procesus matau kaip dar vieną pandeminę grimasą“, – pirmadienį ekonomikos skaičius komentavo LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Šiais metais vidutinė metinė infliacija, LB skaičiavimu, sieks 4,5 proc., o „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas paminėjo, jog metinė infliacija gruodį, palyginti su 2020 m. gruodžiu, gali priartėti ir prie 10 proc. Pagrindinė to priežastis – vis dar aukštumose besilaikančios energetinių išteklių kainos.

„Neturime pamiršti ir vidinių aspektų – Lietuvos ekonomika greitai atsigavo nuo COVID-19, atitinkamai atsigauna ir darbo rinka, taip pat kyla atlyginimai ir jų augimas stipriai prisidės prie infliacijos augimo Lietuvoje“, – portalui lrytas.lt sakė A.Izgorodinas.

Anot jo, kitąmet infliacija sieks apie 3–4 proc. Ji bus lėtesnė nei šiemet ir stipriai sumažės antrą pusmetį.

Infliacija bus lėtesnė ne dėl to, kad ekonomika kris, o dėl to, kad kitų metų kainas lyginsime su šių metų kainomis. Bet nematau čia nieko gero, nes lėtesnė infliacija reiškia, kad kainos vis tiek bus didesnės nei šiemet, tik jų augimo tempas bus lėtesnis“, – paminėjo pašnekovas.

Kad infliacija sumažės kitų metų antroje pusėje, pritaria ir G.Šimkus, tačiau jo prognozės kiek pesimistiškesnės. Kitąmet LB valdybos pirmininkas tikisi 5,1 proc., nors anksčiau sakyta, kad 2022 m. vidutinė metinė infliacija bus dvigubai mažesnė ir sieks 2,6 proc.

G.Šimkaus teigimu, korekcijas lėmė ne tik pakilusios ir aukštumose užsilaikiusios energijos išteklių kainos. Įtakos turėjo ir kiti veiksniai: numatomi didesni akcizai, augančios naftos ir maistų kainos, užsitęsusi įtampa žaliavų rinkose ir tiekimo grandinėse.

Tačiau nereiškia, kad numatyti skaičiai nesikeis. „Rizikų balanso kontekste yra didesnė tikimybė, kad infliacija gali būti peržiūrėta į didesnę pusę“, – teigė G.Šimkus. Pasak jo, jei pandeminė situacija prastėtų, tikėtina, kad kainų augimas kiek prisloptų.

SEB banko ekonomisto Tado Povilausko prognozuojamas 2022 m. vidutinės infliacijos skaičius dar didesnis – 5,4 proc. Anot jo, jeigu pasiteisins lūkesčiai ir nuo pavasario energetinių išteklių, žaliavų kainos pradės sparčiai ristis žemyn, tai reikštų, kad kitų metų gruodį metinė infliacija šalyje turėtų būti arti 0 proc.

„Kadangi Lietuvos bankas prognozuoja truputį mažesnę negu SEB vidutinę metinę infliaciją, tai veikiausiai jų modelyje kitų metų gruodį apskritai gali būti metinės defliacijos skaičius“, – feisbuke rašė T.Povilauskas.

„Tačiau ekonomikos plėtros ir infliacijos keliai kitąmet gali vėl būti kitokie, negu tikimės dabar. Ir gali atsitikti taip, kad Lietuvos bankas bei mes nuvertiname 2022 m. infliaciją ir vidutinė metinė infliacija Lietuvoje bus ne 5,1 ar 5,4 proc., o gerokai didesnė“, – neslėpė ekonomistas.

Valdžia taškys pinigus bet kur?

Vis dėlto „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjęs Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas laikėsi kitokios nuomonės. Anot jo, kaip tik infliacija 2022 m. pirmąjį pusmetį bus ramesnė, bet antrąjį – šoks į viršų, o prie to prisidės ir valdžios sprendimai.

„Dabar Lietuva turi, berods, 15 mlrd. eurų struktūrinių fondų lėšų, kurias turėjo pradėti naudoti nuo šių metų sausio 1 d. Dėl neva puikaus mūsų ministerijų darbo jos net nepradėtos naudoti, bet manau, kad kitų metų pabaigoje jos bus pradėtos įlieti į rinką. Tada turėsime tas lėšas įsisavinti per trumpesnį laikotarpį nei įprastai.

Vadinasi, bus metama daug pinigų, greičiausiai – bet kur, kad tik jų nereikėtų grąžinti atgal į Briuselį. Kai kas juokauja, kad kaimuose klosime antrą ir trečią sluoksnį trinkelių.

Trečiąjį metų ketvirtį struktūrinių fondų pinigai pasieks rinkas, vadinasi, bus pradedama avansu investuoti, leisti pinigus. Tad infliacija bus didelė, ypač kitų metų pabaigoje. Tikrai būsime infliacijos rekordininkai arba vieni iš rekordininkų ES dar kurį laiką“, – kalbėjo S.Besagirskas.

Pasak jo, padėtį taisytų, jei šie pinigai būtų skiriami verslui tikslingai, pavyzdžiui, veiklų robotizavimui, Pramonei 4.0 ar kam nors kitam, kas kurtų pridėtinę vertę ateityje. Tačiau dabar didžioji dalis pinigų skirti „pravalgymui“, tai reiškia, kad jie skirti tiems verslo subjektams, kurie nepasižymi didele pridėtine verte.

„Pavyzdžiui, labai dideli pinigai buvo išmokėti nevyriausybiniam sektoriui ir atlyginimų kėlimui valstybiniam sektoriui. Nenoriu nieko blogo sakyti apie valdžią, bet jei valdininkė Marytė ar valdininkas Jonukas gavo didesnį atlyginimą, kyla klausimas, kur jį išleis. Greičiausiai jį išleis asmeninei gerovei. Duok Dieve, kad jie dar būstą pasigerintų, tada pinigai liktų Lietuvoje, nes galbūt perkamos lietuviškos statybinės medžiagos ar pinigai skiriami lietuvio darbuotojo atlyginimui sumokėti.

Bet jei jie perka užsienietišką rūbą ar produktą, pinigai iškeliauja iš Lietuvos ir negeneruoja pridėtinės vertės, ir nekuria prielaidų, kad iš tų pinigų bus sukuriama daugiau pinigų“, – pasakojo verslininkų atstovas.

Infliacija ateityje gali atsiliepti neigiamai

Iš viso rinkoje stinga 30 tūkst. darbuotojų. Tai – 1,5 karto daugiau nei prieš metus. Ypač trūksta aukštesnės kvalifikacijos specialistų. Būtent dėl didelio darbuotojų trūkumo šiemet atlyginimai kilo apie 10 proc., tačiau LB kitiems metams prognozuoja kiek mažesnį – 8 proc. – darbo užmokesčio augimą.

Vis dėlto, anot S.Besagirsko, brangstant prekėms ir paslaugoms spaudimas kelti darbo užmokestį darbuotojams, kad jie ir toliau galėtų gyventi taip, kaip gyveno iki šiol, išlieka didelis. Tačiau tokiu atveju verslo kuriama pridėti vertė taip greitai nebeauga, nes tenka mažinti vidinius resursus, pelnus ir investicijas, norint pasiūlyti adekvatų atlyginimą ir taip išlaikyti darbuotojus.

Pabranginti prekes ir taip kompensuoti atlyginimų didinimą irgi nebūtų išeitis. „Jeigu veikiame vidaus rinkoje, pabranginti produkciją įmanoma, pavyzdžiui, tai matome būsto rinkoje. Tačiau jeigu eksportuojame, ta kaina yra tokia, kokia ji yra, jos nelabai galime keisti.

Jeigu Lenkijos ar Latvijos gamintojas siūlo mažesnę kainą, tada mūsų prekių niekas nepirks. Mes neturime tokių unikalių produktų, kuriuos gamintų tik lietuviai, kad galėtume pasakyti: mes padvigubiname kainą, nenorite – nepirkite, bet iš tiesų žinotume, kad visi toliau pirktų“, – paaiškino S.Besagirskas.

Nors šiemet atlyginimų kėlimas buvo rekordinis, tačiau, pasak S.Besagirsko, netvarus. Valstybė, pasiskolinusi pinigų, įliejo juos į rinką, tačiau šiuo metu jie „pravalgomi“, o ne investuojami į ilgalaikes perspektyvas.

„Šiandien tai neatrodo skausminga, bet ilgu laikotarpiu tai kirs per mūsų konkurencingumą. Šiandieninė infliacija ateityje gali atsiliepti labai neigiamai“, – patikino jis.

Šiuo metu degalai Lietuvoje – apie 40 proc. brangesni nei prieš metus, šildymas – apie 44 proc. Paslaugų kainos per metus padidėjo 7 proc. Pasak G.Šimkaus, tai susiję su itin sparčiu darbo užmokesčio didėjimu, o kainos kitąmet ir toliau kils.

LB teigimu, vienos iš labiausiai brangsiančių bus būsto priežiūros bei maitinimo paslaugos.

Lietuvoje lapkritį, palyginti su spaliu, buvo 0,9 proc. mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja vienuoliktą mėnesį iš eilės, pranešė naujienų agentūra BNS.

Statistikos departamentas skelbia, kad metinė infliacija lapkritį, palyginti su 2020 metų lapkričio mėnesiu, siekė 9,2 proc., o vidutinė metinė infliacija – 3,8 proc. (spalį – atitinkamai 8 proc. ir 3,1 proc.).

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.