Paklaustas apie tai, kodėl apskritai yra reikalingas toks tyrimas, Eugenijus Gentvilas teigė, kad dar yra likę daugybė neatsakytų klausimų.
„Dar ir šiandien sklando daugybė neatsakytų klausimų, atsiranda versijos, kurios, mano manymu, yra iš vieno šaltinio. Pavyzdžiui yra Lietuvos geležinkelių sudaryta įvykių chronologija, kurioje niekur, jokiu kampu nesimato prezidentūros dalyvavimo.
Galima daryti išvadas, kad prezidentūra buvo arba visiškai nusišalinusi 4 mėnesius nuo tranzito klausimo sprendimo, arba yra tiesiog nerodoma prezidentūros vaidmuo ar dalyvavimas. Man pačiam asmeniškai yra visokių klausimų“, – sakė Seimo narys.
Nors Seimo opozicija buvo surinkusi apie 50 parašų tam, kad būtų sudaryta parlamentinio tyrimo komisija, tačiau Seimo narys į tokį siūlymą atsiliepė neigiamai. Anot jo, dažniausiai tai baigiasi politikavimu, todėl ir ėmėsi siūlyti klausimą spręsti komitetuose.
„Aš esu prieš tokio parlamentinio tyrimo modelį, nes žinau kuo tai baigiasi – politikavimu. Tam yra dalykiniai komitetai ir aš prieš savaitę sakiau, kad tyrimą reikia daryti ne parlamentinio tyrimo komisijoj, o atlikti tyrimą Nacionalinio saugumo gynybos komitete ir Ekonomikos komitete, kaip kuruojančiuose komitetuose.
Susisiekimo ministerija kuruoja Ekonomikos komitetą, o kadangi opozicija iš septynių klausimų šešis nukreipė į Lietuvos geležinkelius ir Susisiekimo ministeriją, tai natūralu, kad Ekonomikos komitetas ten turėtų dalyvauti“, – svarstė E.Gentvilas.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas sakė manantis, kad toks tyrimas galėtų atsakyti į klausimus, kodėl dabar įvykių chronologijoje neatsispindi tai, kad Lietuvos geležinkeliai informavo prezidentūrą.
„Lietuvos geležinkelių pateikta įvykių chronologija remiasi tokiais baksnojimais: štai Lietuvos geležinkeliai informavo susisiekimo ministeriją, štai Lietuvos geležinkeliai informavo Užsienio reikalų ministeriją ar viceministrą. Na, o prezidentūros neinformuodavo – kaip čia suprast? Man vis dar išlieka tas klausimas“, – teigė Seimo narys.
Nors Seimo opozicija be jau aptartų Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Ekonomikos komitetų siūlo tyrimą pavesti Užsienio reikalų komitetui, tačiau E.Gentvilas sakė apie tai pirmiausia bus diskutuojama su valdančiosios daugumos atstovais.
„Dabar opozicija siūlo braukti mano siūlomus komitetus ir įrašyti Užsienio reikalų komitetą. Na, galimas svarstyti variantas, bet žinant kad čia yra Susisiekimo ministerijos kontroliavimo sfera, tai man neabejotinai atrodo, kad turi būti ir Ekonomikos komitetas. Tai turėsim kalbėtis, bet sakau, pirmiausia kalbėsimės politinės daugumos rėmuose“, – sakė E.Gentvilas.
Yra galimybė Seimo komitetams ir patiems užsiimti parlamentine kontrole atliekant tyrimą, tačiau Seimo narys yra įsitikinęs, kad tokią užduotį komitetams pavedus Seimui atsirastų daugiau atsakomybės.
E.Gentvilas sakė, kad suradus trūkstamus atsakymus į klausimus būtų paprasčiau apsispręsti, kaip toliau Lietuva galėtų spręsti kilusį skandalą.
„Suprantu, kad niekada nebūna, kad atrandami visi atsakymai, bet kuo daugiau atsakymų, tuo aiškesnes pamokas gali pasidaryti, tuo aiškiau gali apsispręsti. Tai, ką Vyriausybė dabar planuoja apsispręsti iki sausio 31 dienos, ką darome su „Belaruskalij“ trąšų tranzitu per Lietuvą, ką darome reaguodami į strateginių partnerių – amerikiečių – taikomas sankcijas.
Tai žinote, jei mes viduje negalime išsiaiškinti ir susitarti, tai siekti partnerystės su kaimyninėmis Europos Sąjungos šalimis tikrai tampa labai sudėtinga. Pirmiausia turime savo tvartelyje viską išsikuopti ir apsižiūrėti“, – teigė E.Gentvilas.
