Verslininkų atstovas apie bumerangu grįžtančius sprendimus dėl Kinijos – jau ir estai pelnosi iš mums kilusių sunkumų

Dėl pašlijusių santykių su Baltarusija ir Kinija nukentės tik Lietuva, mano Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas. Jis kalbėdamas „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ įvardijo, jog priimti valdžios sprendimai dėl trąšų tranzito yra blogiausi, kokie tik galėjo būti, o už kiniškas prekes verslai jau gauna neadekvačiai padidėjusias sąskaitas.

Mano, kad dėl pašlijusių santykių su Baltarusija ir Kinija nukentės tik Lietuva.<br>Lrytas.lt koliažas.
Mano, kad dėl pašlijusių santykių su Baltarusija ir Kinija nukentės tik Lietuva.<br>Lrytas.lt koliažas.
Mano, kad dėl pašlijusių santykių su Baltarusija ir Kinija nukentės tik Lietuva.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Mano, kad dėl pašlijusių santykių su Baltarusija ir Kinija nukentės tik Lietuva.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A. Lukašenka.<br>TASS/Scanpix nuotr.
A. Lukašenka.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Kinija.<br>123rf.com nuotr.
Kinija.<br>123rf.com nuotr.
Mano, kad dėl pašlijusių santykių su Baltarusija ir Kinija nukentės tik Lietuva.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Mano, kad dėl pašlijusių santykių su Baltarusija ir Kinija nukentės tik Lietuva.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kinija, Taivanas.<br>123rf nuotr.
Kinija, Taivanas.<br>123rf nuotr.
S.Besagirskas.<br>V.Balkūno nuotr.
S.Besagirskas.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Dec 23, 2021, 5:56 AM

Dėl sankcijų Baltarusijai nukentės tik Lietuva

Praėjusią savaitę Susisiekimo ministerija pasiūlė įstatymu drausti bet kokių prekių tranzitą iš Baltarusijos per Lietuvą. Tačiau, S.Besagirsko akimis, tai visiškai neadekvatu.

„Tikslas yra turėti demokratišką kaimyną. Bet mėtydami per tvorą akmenis į kaimyno daržą tikrai neišmokysime jo geriau, sąžiningiau, demokratiškiau gyventi. Sprendimas gali būti tik kalbėjimasis, draugystė ir gerų pavyzdžių rodymas“, – sakė pašnekovas.

Jo manymu, lietuviai su baltarusiais gali draugauti ir, kol dar nepamiršę rusų kalbos, pasakoti ir rodyti jiems ES privalumus, priversti juos pakeisti Baltarusijos režimą.

„O dabar jiems paskelbiame ekonominį karą. Daugelis nusiteikia prieš Lietuvą ir sako, kad dėl jos gyvena blogiau. Tie, kurie buvo prieš Aliaksando Lukašenkos režimą, dabar yra prieš Lietuvą ir ES. Norint pakeisti režimą, buvo pasirinktas pats blogiausias būdas prieš jį kovoti“, – kalbėjo S.Besagirskas.

Anot jo, bendros ES sankcijos Baltarusijai turėjo neigiamai veikti jos ekonomiką ir politiką. Tačiau Lietuva pradėjo pirmoji „rėkauti, įžeidinėdama A.Lukašenką ir baltarusius“.

„Taip kažkas susirinko sau politinių pliusų. Kai neišmanai savo darbo, labai lengva parėkauti prieš kaimyną“, – rėžė jis.

S.Besagirsko teigimu, jei taip norėta sureaguoti į naudojamą smurtą prieš protestuojančius baltarusius, derėjo imtis kitų priemonių, o ne stabdyti trąšų, kurios ir toliau bus vežamos per Latviją ar Estiją, tranzitą. Tokiu atveju vertėjo imtis labai griežtų sankcijų, pavyzdžiui, uždrausti bet kokį atsiskaitymą su Baltarusija.

„Dabar sankcijos butaforinės. Nuo jų nukentės tik Lietuva, o Baltarusija ir toliau veš savo trąšas per kitus uostus. Vežimas pabrangs tik kokiais 5 proc. ir tai jiems nelabai atsilieps.

Šiame kare mes būsime pralaimėję, o Baltarusijai ir Maskvai tai tik dar vienas pliusas, neva Lietuva parėkavo ir jos ją nubaudė. Tai kas kitas parėkaus? Šios šalys jausis laimėtojomis. Tai blogiausias sprendimas, koks galėjo būti“, – aiškino S.Besagirskas.

Pykčiai su Kinija atsispindi sąskaitose už prekes

Pasak S.Besagirsko, kai kurios įmonės dėl pablogėjusių Lietuvos santykių su Kinija dar nenukentėjo, tačiau dalis jau skundžiasi, kad visiškai sustojo importas arba daugiau nei mėnesį iš šios šalies negali sulaukti reikiamų detalių.

Įmonės jau stengiasi kiniškas prekes pirkti iš Kinijos sandėlių, esančių ne Kinijos teritorijoje. Taip pat daugelis jau galvoja apie planą B – importuoti tas prekes per kitas šalis, pavyzdžiui, Latviją ar Lenkiją. Dalis įmonių jau tą daro.

„Mano paties viena įmonė veža iš Kinijos detalių, bet nedaug. Kai komplektuojame naujus gaminius, siunčiamės bandomąją produkciją, o paskui vis tiek naudojame vokiškas detales. Bet jau po Naujųjų metų užsakysime kiniškas detales per Estiją, kuri prašo 5 proc. tarpininkavimo mokesčio, nes reikalai su Kinija labai stoja.

Gauname tą produkciją gerokai pavėlavus ir kaina labai pakilusi, palyginti su tuo, kokia buvo prieš tai. Galvojome, natūralu, juk metalai brangsta, ir detalės turėtų brangti. Bet jos pabrango neadekvačiai, maždaug 150 proc.

Susisiekėme su kolegomis Vokietijoje ir paaiškėjo, kad prekės pabrango tik mums. Įtariame, kad tai dėl Lietuvos santykių su Kinija“, – svarstė pašnekovas.

Pasak jo, Rytų šalis į kalbas nesileidžia. Jis klausė, kodėl vokiečiams išliko ta pati kaina, o lietuviams – pakilo. Tačiau kinai tik mostelėjo rankomis, neva vokiečiai užsako du kartus daugiau prekių, todėl ir kaina jiems mažesnė.

„Bet jie visada užsakydavo du kartus daugiau, taip būdavo visada“, – pabrėžė S.Besagirskas.

Su Taivanu persistengta

S.Besagirsko manymu, dėl Taivano nebuvo verta aukoti santykių su Kinija. „Su Taivanu galėjome jau 100 metų bendradarbiauti. Kai kurios įmonės ir bendradarbiavo“, – sakė jis.

Taivanas yra maža specifinė rinka, bet ji visada buvo draugiška. S.Besagirskas pasakojo, kad kai Kinija neįsileisdavo lietuviškų maisto produktų, jie keliaudavo į Taivaną, ten virsdavo kiniškais ir taip sėkmingai pasiekdavo Kinijos rinką. Pašnekovo teigimu, taip elgiamasi iki šiol.

„Ir tai nepriklauso nuo to, ar taivaniečiai mus labai, ar labai labai myli. Nieko geresnio nuo to, kad dabar jų atstovybė atsirado Lietuvoje, neatsitiko. Su Taivanu visada viskas buvo gerai“, – paminėjo jis.

Iš Lietuvos juokiasi?

„Praėjusią savaitę buvau Briuselyje ir kalbėjausi su įvairių institucijų žmonėmis. Briuselio koridoriuose juokaujama, kad Lietuva yra padidintos politinės rizikos šalis.

Paklausiau: kodėl jūsų vadai ir Europos Komisijos vadovai taip nešneka? Man atsakė: šneka, tik prie kavos puodelio, o ne iš tribūnos. Yra politinis tekstas, kurį būtina pasakyti, ir yra realus gyvenimas, kuris skiriasi nuo politinio teksto“, – pareiškė pašnekovas.

Jis sakė irgi bandęs juokauti, neva lietuviai stengiasi būti demokratijos vėliavnešiai, tačiau visi suprato, kad net jis pats netiki tuo, ką sako.

„Lietuva jau per daug rizikuoja ir šiandien atsiranda politinė rizika investuoti į Lietuvą, nes neaišku, koks bus jos kitas žingsnis. Lietuva susipyko su kinais, baltarusiais. Kas bus kitas? Gal Lenkija, Vokietija? Vokietija juk perka rusiškas dujas, ne visais klausimais sutaria su JAV, tai kodėl su Vokietija nesusipykus? Aš juokauju, žinoma, bet tokia rizika yra“, – kalbėjo S.Besagirskas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.