Lietuviai perka butus iš baimės
Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius 12 mėn. išduota apie 2 mlrd. eurų būsto paskoloms. Tai rodo, kad gyventojai yra nusiteikę pozityviai, o to priežastis – šalutinis pandemijos valdymo efektas.
Pasak A.Antanavičiaus, 2020 m. įvedus karantiną kilo panika, neapibrėžtumas, tačiau valdžia nusprendė, kad reikia rinkas gaivinti, subsidijuoti, skatinti, todėl ėmė skolintis. Centriniai bankai taip pat ėmė sparčiau spausdinti pinigus, o tai sukėlė žmonių baimę, kad pinigai nuvertės. Gyventojai, norėdami juos apsaugoti, skubėjo pirkti NT. Vis dėlto atsiranda ir norinčių iš tokios situacijos uždirbti.
„Yra dviejų tipų paklausa. Viena yra tvari, kuriai priklauso pirmojo būsto pirkėjai augančiuose miestuose, tada būstas perkamas, nes jo reikia. Tačiau kai žmonės ima pirkti NT iš baimės, kad kažko neprarastų, nepraloštų, o uždirbtų, atsiranda spekuliacija.
Vilnius auga, į jį atvyksta užsieniečiai, grįžta emigrantai, tai ramina. Bet kai pažiūrime į pajūrį, ten matome pirkimą iš baimės, ten spekuliacija. Tai primena praėjusį NT kainų pakilimą, bet žinome, į ką tai gali virsti“, – kalbėjo A.Antanavičius.
NT užteks ne visiems
A.Avulis patvirtino, kad būsto poreikis šiuo metu yra didžiulis, tačiau dėl biurokratinių kliūčių, trukdančių gauti statybos leidimus, sunku pasiūlyti tiek NT, kiek jo reikia.
„Kažin, ar artimiausiu metu poreikis bus patenkintas. Nors tos nuolat didėjančios kainos jau mažina pirkėjų skaičių“, – sakė A.Avulis, paskaičiavęs, jog per metus NT kainos padidėjo daugiau nei 20 proc.
Pasak jo, rinkoje jau nebėra tokio gausaus NT pirkimo, vadinasi, kainos pasiekė gyventojų galimybių ir kainų augimo balansą.
A.Avulio teigimu, būstas pabrango ne tik dėl sudėtingai gaunamų leidimų, bet ir pakilusių žaliavų – plieno, medienos, polistirolo – kainų, pabranginusių statybos paslaugas apie 30 proc. Visa tai lemia, kad šiuo metu net ir vystytojai susiduria su iššūkiais. „Statybos darbų, medžiagų kainos augo ir auga greičiau nei būsto kainos. Šiandien balansas vystytojų atžvilgiu yra neigiamas“, – kalbėjo jis.
„Lietuvoje infliacija yra pati didžiausia visoje Europos Sąjungoje (ES). Tai rodo, kad pas mus rinkoje nėra viskas gerai. Reikėtų stabdyti kainų didėjimo spiralę. Padidina kainas vienas, antras, trečias. Dabar tapo nemadinga nedidinti kainų, jas didina visi net ten, kur jų nereikėtų didinti“, – sakė A.Avulis, paminėdamas, kad Vyriausybė jau turėtų stabdyti infliaciją, nes toks didelis kainų augimas nėra sveikas jokiai ekonomikai.
Dėl neadekvačių būsto kainų kalti patys pirkėjai
A. Antanavičius neslėpė – jis vis dažniau mato kainas, verčiančias nustebi: „Tada ir sakoma: kažkokie kosmonautai, nesąmonių prašo.“
Jo teigimu, jeigu tam tikroje teritorijoje pastaruosius 6 mėn. panašių senos statybos butų kainos siekė apie 2 tūkst. eurų už vieną kv. m, bet vienas pardavėjas paprašė 3 tūkst. eurų už kv. m, jau galima sakyti, kad toks sandoris yra už sveiko proto ribų. Tačiau jis statistikoje žymimas ir tampa kitiems pardavėjams rodikliu, jog yra žmonių, mokančių tokias sumas. Tada kiti pardavėjai irgi kelia kainas.
„Užtenka keletos neracionalių pirkėjų, kurie toje teritorijoje gali užkelti kainą ir taip suformuoti naują kainų lygį kitiems pirkėjams. O dabar tai ir vyksta, juk kainos kyla ne šiaip sau. Kažkas už tokias kainas nuperka, o tada kiti pardavėjai prašo panašios ar dar didesnės kainos. Taip mechanizmas gali užsisukti“, – paaiškino A.Antanavičius.
Įprastai fiksuojama, kad šeima, gaunanti vidutines pajamas Vilniuje, per metus sugeneruoja apie 15 tūkst. eurų. Ji turėtų įpirkti būstą su penkerių šešerių metų pajamomis.
„Tad kalbame apie 75–90 tūkst. eurų. Bet vis tiek jauna šeima pirktų naujos statybos dviejų trijų kambarių įrengtą būstą, kuris viršytų 100 tūkst. eurų. Jei būstas arčiau centro – jis kainuoja ir 150 tūkst. eurų.
Vadinasi, nuo idealios protingos kainos esame kone du kartus toliau, nei turėtume būti. Bet tai pinigų politikos, pigių paskolų ir galimybės lengvai gauti pinigus pasekmė“, – kalbėjo analitikas.
Tačiau A.Avulis su tokiomis analitiko kalbomis nesutiko. Pasak jo, jei bus pakankama pasiūla ir kas nors pasiūlys neadekvačią kainą, niekas iš tokio pardavėjo nepirks. „Ir liks jis vienas kaip kvailiukas“, – sakė jis.
Vis dėlto dabar Vilniuje naujų butų pasiūla yra mažiausia per septynerius metus. A.Avulio skaičiavimais, prieš pusantrų metų pasiūla buvo perkopusi 5 tūkst. butų, o dabar yra mažiau nei 3 tūkst.
Kaip pasakojo ekspertas, norinčių statyti būstą ir turinčių tam pinigų – yra, tačiau viską stabdo biurokratinės pinklės dėl statybos leidimų išdavimo. Kai paklausa sutrikusi, galima prašyti neadekvačių kainų ir už jas pardavinėti būstą.
A.Avulio manymu, geriausia išeitis būtų didinti pasiūlą: „Jei politikai kalbėtųsi su verslu, jei biurokratiniai ribojimai būtų bent kiek sumažinti, rinkoje iš karto pamatytume kitą situaciją.
Tada padidėtų pasiūla, atsirastų konkurencija ir galimybė kiekvienam įsigyti tokį būstą, kokio jis nori: pigesnio, didesnio, labai gero, o gal vidutiniškos kokybės. O dabar, kai turime ribotą pasiūlą, bet kas gali daryti bet ką.“
Siūlo įvesti daugiau mokesčių
A.Antanavičiaus teigimu, šiuo metu pasiūlos didinimo perspektyvos gana miglotos, todėl vertėtų atsigręžti į kitus galimus veiksnius. Pavyzdžiui, plačiau taikomas NT mokestis turėtų imti vėsinti rinką. Lietuvos bankas, keisdamas tvarką antrai ir tolesnei paskolai imti, taip pat uždės apynasrį spekuliatyviems NT pirkėjmams. Analitiko manymu, būtų gaima pasvarstyti ir apie dar vieną mokestį, taikomą užsienio šalyse.
„Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ne pirmo būsto pirkėjai turi susimokėti 2–12 proc. sandorio mokesčio, priklausomai nuo pirkinio sumos. Tai veikia kaip vėsinantis veiksnys, priverčiantis susimąstyti, ar tikrai norima pirkti tą penktą ar šeštą butą, nes tai kainuos papildomų pinigų.
Toks veiksnys galėtų duoti greitesnį spekuliacinės paklausos suvaldymo rezultatą. Nes dabar žmonės perka antrą, penktą ar dešimtą būstą ne sau, ne gyvenimui, o norėdami uždirbti pakeldami kainą. Tai apsunkina gyvenimą pirmojo būsto pirkėjams“, – teigė A.Antanavičius.
Tačiau A.Avulis piktinosi tokiu naujų mokesčių požiūriu: „A.Antanavičius kalba kaip tikras valdininkas: apmokestinsime, neleisime, uždrausime, dar ką nors padarysime. Bet reikia galvoti apie žmones. Juk jie kolekcionuoja butus ne šiaip sau, ne dėl to, kad neturi kur jų dėti.
Vilniuje gyventojų skaičius vidutiniškai didėja po 8 tūkst. kasmet. Atvykusieji turi kažkur gyventi, tad būsto poreikis didelis. Įsivaizduokime, kad apmokestiname tai, ką sako A.Antanavičius. Ką laimime? Gerai, būsto perkama mažiau, tada bus mažiau ir nuomos. O kas tada? Nuomos kainos kils. Tokiu atveju, gerai bus tik tiems, kurie nusipirkę būstą jį nuomoja, jie gaus didesnes pajamas, bet iš kitos pusės – Vilnius prarastų patrauklumą.“
Pasak jo, nuo kovo 1 d. įsigaliosiantis Žemės mokestis ir taip išaugins būsto kainą, nes NT plėtotojai valstybei turės sumokėti 75 proc. sklypo vertės. Tad įsigyti būstą jauniems žmonės darysis vis sudėtingiau.
„Būstas gali tapti nebeįperkamas, jis gali tapti tik turtingųjų privilegija“, – rėžė A.Avulis.
Paskolos brangs
Į kaistančią NT rinką bus priversti reaguoti ir centriniai bankai.
„Ilgai gyvenome, kai centriniai bankai skatino ekonomikas, palūkanos buvo neigiamos, prie to pripratome. Bet JAV centrinis bankas paskelbė, kad kitais metais planuoja tris palūkanų pakėlimus, o tai tiesiogiai kovoja su infliacija.
Tai reiškia, kad brangs pinigai, norinčių juos skolintis turėtų sumažėti ir tai vėsins rinką. Tačiau kartu tai atneš ir didesnius aptarnavimo kaštus paskolų turėtojams“, – pasakojo A.Antanavičius, paminėdamas, kad visgi tai greičiausiai pajusime ne 2022 m., o 2023 m., tad kitais metais vis dar stebėsime ir toliau augančias NT kainas.
A.Avulis taip pat patvirtino, kad kitąmet išgyvensime dar vieną NT kainų šuoliuką, tačiau vėliau grįšime į tą padėtį, kurioje buvome prieš dvejus trejus metus.
