Lapkritį „Kauno energijos“ akcininkai nusprendė prie pagrindinės įmonės prijungti 2016-aisiais iš bendrovės „E energija“ įsigytą Petrašiūnų katilinę, kuri iki šiol dirba turėdama NŠG statusą.
Kitiems nepriklausomiems gamintojams kilo įtarimų, kad taip mėginama paslėpti šios katilinės patiriamus nuostolius, kurie kasmet didėja. O Seime kilo iniciatyvų netgi kreiptis į teisėsaugą.
Teko suteikti paskolą
2016 metais „Kauno energija“ už Petrašiūnų katilinę sumokėjo 1,894 mln. eurų. Bet, kaip dar 2018 m. žiniasklaidai teigė buvęs „Kauno energijos“ stebėtojų tarybos pirmininkas Jonas Koryzna, praėjus vos vienam šildymo sezonui nusipirktos bendrovės vertė vos viršijo milijoną eurų.
Nesėkmingi buvo ir pastarieji metai. Pernai katilinė patyrė apie 50 tūkst. eurų nuostolių, šįmet per devynis mėnesius – jau kone 320 tūkst. eurų. Be to, dar 2017 m. „Kauno energija“ suteikė įsigytai įmonei 600 tūkst. eurų paskolą.
Tai nepadėjo, nes pernykščiame metiniame pranešime teigiama, kad ėmus veikti atliekų deginimo jėgainei ir padidėjus konkurencijai sumažėjo bendrovės gaminamas šilumos kiekis, o pati įmonė „nėra pajėgi konkuruoti su bendrovėmis, kurios turi kogeneracinio tipo įrenginius“.
Tačiau, užuot ieškojus jai pirkėjo, įmonę nuspręsta prijungti prie pagrindinės bendrovės. Tuo itin piktinosi Seimo narys, buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas, kuris dar rudenį Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio metu tvirtino, kad dėl to kreipsis į teisėsaugą.
„Tokių minčių yra ir jų neatsisakau, tik reikia surinkti papildomų duomenų. Juk buvo investuota vos ne 2 mln. eurų, patirta didžiulių nuostolių. Visa tai niekur nedingsta, o per kainų dedamąją gali atsiliepti visiems vartotojams“, – aiškino Seimo narys.
Nuostolių patiria kone visi
Šiuo metu dėl pakilusios biokuro kainos, liepą pakeistos šilumos supirkimo tvarkos ir milžiniškos konkurencijos nuostolių patiria kone visi Kaune veikiantys NŠG. Kai kuriems net buvo kilę minčių nedalyvauti šilumos pardavimo aukcionuose ar netgi skelbti bankrotą.
„Lapkritį šilumos kilovatvalandės kaina mums negalėjo viršyti 3 centų, nors vien biokuras kainuoja apie 2,5–2,6 cento už kilovatvalandę. Tokios maržos neužtenka nei susimokėti bankui ar elektros tiekėjams, nei amortizacijai“, – pasakojo „Ekopartnerio“ direktorius Romualdas Rutka.
Seimo Ekonomikos komitetas ėmė spausti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT), kad ji skubiai ieškotų išeičių.
„VERT iki šiol nevertina atliekų deginimo įrenginių įtakos šilumos dedamajai. Skriaudą dėl to patiria visi Kaune veikiantys NŠG. Tačiau vienas jų išperkamas. Kyla klausimas, kodėl?
Jei nė vienas nebūtų gelbėjamas, tarkime, turėtume laukinę konkurenciją. Jei visi – tokį sprendimą irgi galima pagrįsti, nors tai jau būtų laikoma valstybės parama. Bet išskirti vieną įmonę neatrodo normalu“, – teigė šio komiteto narys A.Kupčinskas.
Sąnaudas turės pagrįsti
„Kauno energijos“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovas Šarūnas Bulota tvirtino, kad sandoris dėl Petrašiūnų katilinės miesto gyventojų kišenėms neatsilieps.
Anot jo, prijungus antrinę įmonę bus sumažintos jos veiklos sąnaudos ir sutaupoma apie 50 tūkst. eurų per metus, o tai leis dar labiau sumažinti šilumos kainas vartotojams.
„Iki šiol įvykdyti restruktūrizacijos nebuvo galima dėl įsipareigojimų. Kadangi Petrašiūnų katilinė buvo pastatyta gavus ES paramą, penkerius metus nebuvo galima keisti jos teisinio statuso. Atlikus skaičiavimus, kiek būtų sutaupoma optimizavus veiklą, „Kauno energijos“ valdyba priėmė sprendimą prijungti ją“, – sakė Š.Bulota.
VERT vyriausioji specialistė Eglė Juozėnaitė tvirtino, kad prijungimo ir išlaikymo sąnaudos tarybai yra žinomos, nes Petrašiūnų katilinė yra reguliuojamas šilumos gamintojas. „Jei prijungus ją sąnaudų lygis išaugtų, tuomet „Kauno energija“ turės pagrįsti šį pokytį“, – aiškino VERT atstovė.
Gerų naujienų dar nėra
Tačiau kiti Kaune veikiantys gamintojai, atrodo, bent šį šildymo sezoną turės skaičiuoti dar didesnius nuostolius. Mat kol kas šilumos supirkimo tvarkos modelio pakeitimas, kurio prašo rinkos dalyviai, stringa.
„Po diskusijos nuspręsta, kad siekiant priimti sprendimą dėl numatomų pakeitimų reikalinga papildoma galimų rizikų ir poveikio rinkai analizė, nes vienas pateiktų siūlymų gali turėti konkurencinio ribojimo požymių.
VERT konsultuodamasi su rinkos dalyviais ieško sprendimų, kaip tobulinti sistemą siekiant surasti pusiausvyrą tarp rinkos dalyvių ir paslaugos kainos vartotojui“, – taip tarnyba atsakė į klausimą, ar bus priimti kokie nors sprendimai dar nesibaigus šildymo sezonui.
