Ar bus tęsiamas gamtą alinantis, linijinis – „imk-gamink-išmesk“ – vartojimas, ar kuo skubiau bus pereita prie žiedinės ekonomikos modelio tam, kad pagaliau imtų mažėti aplinkai daroma žala?
Štai tokius klausimus iškėlė Nyderlandų konsultacinės kompanijos „Circle Economy“ ekspertas, projektų vadovas Jordi Pascual. Jis buvo vienas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) surengtos konferencijos dalyvių – renginio, kuris vainikavo maždaug pusantrų metų trukusį darbą.
Sutelktomis įvairių institucijų, mokslo bei verslo jėgomis gruodį buvo baigtas ypač svarbus projektas – parengtas „Lietuvos pramonės perėjimo prie žiedinės ekonomikos kelrodis“.
Kuriant šį projektą lyderystės vaidmuo teko Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, o jį parengti buvo patikėta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA).
Regi tris scenarijus
Žiedinė ekonomika – tai atsinaujinanti ekonominė sistema, kurioje išteklių ir susidarančių atliekų kiekis, emisijos ir energijos praradimai yra sumažinami juos teisingai valdant ir sujungiant į uždarą energijos ir medžiagų grandinę.
Taigi, anot J.Pascualio, norint suvaldyti situaciją, kuo skubiau būtina imtis pokyčių, pirmiausia užtikrinant racionalų išteklių naudojimą.
„Tam, kad pasiektume pokyčių ir sumažintume CO2 emisijas, pasauliniai ekonomikos žiediškumo rodikliai turi padvigubėti.
Šiuo metu žiediškumo vidurkis yra 8,5 proc. Pavyzdžiui, Australijoje, Nyderlanduose jis yra didesnis, Norvegijoje siekia vos 2,4 proc., Kroatijoje – 2,7 proc.“, – sakė ekspertas.
Lietuvoje šis skaičius sukasi apie 3,3 proc., – jis yra kone triskart mažesnis už vidurkį, nors mūsų šalyje ir yra sukurta ypač pažangi atliekų surinkimo ir perdirbimo sistema. Vadinasi, jos tikrai nepakanka.
Kaip sumažinti CO2 emisijas ir pagerinti situaciją? Pasak J.Pascualio, vienas būdų – energijos gamybos pertvarkymas. To reikia, kad pavyktų išsiversti be iškastinio kuro.
„Yra sukurta daug inovacijų, kurias galima panaudoti tam, kad būtų paskatinimas perėjimas prie atsinaujinančios energijos šaltinių ir efektyvaus išteklių naudojimo. Lietuva tam turi daug galimybių.
Kitas būdas – tai įvairių sričių pramonės automatizavimas ir skaitmeninimas. Trečias – ilgesnis produktų ir gaminių galiojimo laikas. Jį pailginti įmanoma naudojant vadinamąjį ekologinį dizainą.
Pavyzdžiui, Nyderlanduose yra gamintojų, kurie gamina modulinius mobiliuosius telefonus. Sugedus kuriai nors daliai ją galima pakeisti nauja, o ne išmesti visą telefoną“, – paaiškino J.Pascualis.
Dar vienas būdas – tai žaliavų tiekimo grandinių sutrumpinimas. Anot J.Pascualio, per pandemiją dauguma šalių nukentėjo dėl to, kad tos grandinės ėmė trūkinėti.
„Tai šalių vyriausybėms atvėrė akis – akivaizdu, kad ekonomika tokiems iššūkiams turi būti pasirengusi. Tam reikia sutrumpinti žaliavų tiekimo grandines, jas lokalizuoti. Ir šia linkme jau judama“, – sakė ekspertas.
Skaitmenizacija ir inovacijos
O kaip pramonė gali vadovauti ekonomikos virsmui iš linijinės į žiedinę? Ar yra būdų jai pagelbėti?
„Ne taip seniai net negalėjome įsivaizduoti, kas mūsų laukia – pandemija paspartino būtinus pokyčius. Ji tapo iššūkiu ir verslui, ir mokslui – dėmesį teko sutelkti į naujas vertybes.
Tiekimo grandinių pokyčiai maisto ir kitose pramonės šakose bei energetikos sektoriuje šiuo metu priklauso ir nuo mūsų pačių – verslas turi pasitelkti informacines technologijas, inovacijas, skaitmenizaciją“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Anot jo, kai kurie pramonės sektoriai negali greitai sumažinti taršos, tačiau jie yra atviri virsmui.
„Yra sukurta naujų technologijų, bet jos dar labai brangios – ir žaliasis vandenilis, ir kiti nauji sprendimai gali padėti pramonei pakeisti iškastinį kurą tvaresniu. Lietuvoje jau yra įmonių, kurios įgyvendina bandomuosius projektus.
Pramonei reikia paskatinimo, kad ji neatsiliktų nuo modernių technologijų. Tam, kad būtų pereita prie švarios gamybos, reikia investicijų į technologinius procesus, reikia naujų žinių ir naujų specialistų“, – sakė V.Janulevičius.
Pasak MITA vadovės Birutės Bukauskaitės, būtent MITA ir remia mokslo plėtrą bei inovacijas – tai, kas šuo metu yra ypač svarbu pramonei, turinčiai įveikti daug iššūkių.
„Nuo inovacijų priklauso žiedinės ekonomikos sėkmė. Klimato kaita, tarša, ekologinės nelaimės plinta be sienų, užtat dirbant išvien su kitomis Europos valstybėmis galima rasti tų problemų sprendinių“, – užsiminė B.Bukauskaitė.
Neturi kito pasirinkimo
Pasak EIMIN Pramonės ir inovacijų departamento vadovo Ričardo Valančiausko, pramonė neturi kito pasirinkimo – norėdama neprarasti konkurencingumo ji turi atsitraukti nuo linijinės gamybos ir sukti žiediškumo keliu.
„Dabartinis prekių bei paslaugų kainų kilimas rodo, kad tiekimo grandinės trūkinėja ir toliau trūkinės, nes prieiga prie iškastinių energijos šaltinių mažėja.
Tuo tarpu žiediškumas gamybos įmonėms yra didelė pagalba, nes jis suteikia galimybę mažinti gamybos sąnaudas kuo ilgiau naudojant – susigrąžinant ir perdirbant tas pačias medžiagas“, – sakė R.Valančiauskas.
Pasak jo, didesnė pridėtinė vertė bus kuriama, kai pramonės įmonės investuos į gamybos skaitmeninimą. Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir kiti regionai, kurių LEZ veikia didžiosios gamybos įmonės ir kurių veiklos pobūdį teks keisti, turėtų sulaukti skaitmeninių inovacijų centrų pagalbos.
„Taigi žiedinės ekonomikos kelrodis, kurį parengėme, tampa nacionalinio veiksmų plano dalimi.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra parengusi ir kitų svarbių projektų. Tai „Lietuvos pramonės skaitmeninimo kelrodis 2020-2030“ bei didelės vertės tiekimo grandinėms sukurti skirtas „Lietuvos pramonės integracijos į Europos vertės grandines kelrodis“.
Visi šie trys kelrodžiai bus sujungti į vieną pramonės transformacijai skirtą strateginį dokumentą“, – teigė R.Valančiauskas.
Lietuva – ne viena
Kuriant žaliosios ekonomikos kelrodį išvien su EIMIN suburta įvairių institucijų specialistų, mokslininkų, verslininkų komanda dirbo ir ekspertas, Europos Komisijos HIA (High Impact Action) metodologinis koordinatorius Richardas Hardingas.
Pasak jo, prieš kuriant ekonomikos kelrodį Lietuva kartu su dar 11 regionų dalyvavo eksperimentiniame Europos Komisijos (EK) projekte „Pereinamojo laikotarpio regionai“. Jo metu buvo atlikta svarbi regionų situacijos analizė – buvo nustatyti svarbiausi regionų pramonės perėjimo prie žiedinės ekonomikos iššūkiai.
„Tam, kad įmonės pereitų prie klimatui neutralios veiklos, reikia plėsti inovacijas ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuose. Didelis dėmesys turi būti skiriamas skaitmenizacijai. Vadinasi, reikės sukurti darbo vietas, susietas su skaitmenizacija, robotizacija ir kitomis technologijomis.
Bendradarbiaudami parengėme žiedinės ekonomikos kelrodį. Toks bendrakūros procesas buvo visiškai nauja ekonominės politikos formavimo metodologija.
Įgyvendinant kelrodį reikės sisteminių valdžios ir verslo bendradarbiavimo pokyčių. Tačiau Lietuva nėra viena – žiedinės ekonomikos veiksmų planas jau yra įgyvendinamas ir Europos valstybėse, ir Skandinavijoje“, – sakė R.Hardingas.
Projekto rezultatai
Pasak projekto ekspertės, Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto direktorės dr. Žanetos Stasiškienės, kuriant žiedinės ekonomikos kelrodį buvo visapusiškai įvertinta situacija Lietuvoje ir parengtos kelrodžio įgyvendinimo rekomendacijos.
„Kelias link žiedinės ekonomikos nėra vienos kurios nors pramonės srities ar vienos ministerijos atsakomybė. Tikslų pasieki pavyks tik sistemingai bendradarbiaujant įvairioms institucijoms.
Kelrodyje numatėme pagrindinius prioritetus ir tai, kokių rezultatų turime pasiekti pirmiausia iki 2030 metų, ir vėliau – iki 2050-ųjų. Pastaroji data – tai laikas, kai ekonomika turi galutinai tapti neutrali klimatui.
Mums tenka remtis ir ES dokumentais, ir nacionaliniais teisės aktais. Vis dėlto įvairių Europos šalių startinės pozicijos yra skirtingos, todėl turime imtis tokių priemonių tikslams pasiekti, kokios padarytų poveikį būtent mūsų šalyje“, – sakė Ž.Stasiškienė.
Pasak jos, per ateinančius aštuonerius metus ši atsakomybė turi užgulti ne tik gamintojų pečius.
„Būtini viešųjų pirkimų pokyčiai – reikia įsteigti antrinių žaliavų pardavimo platformą. Atliekų surinkimo sistema yra reguliuojama valstybės institucijų, užtat įmonės dabar nė nežino, kas jų laukia realiai įgyvendinant žiedinės ekonomikos koncepciją.
Žalieji pirkimai – svarbi veiklos dalis, užtikrinanti Lietuvos pramonės žiediškumą. Tam, kad jie vyktų, turėtų būti sukurta paskatų sistema.
Taip pat svarbu įmones skatinti, kad jos dalyvautų antrinių žaliavų rinkoje. Tam reikia didinti ES fondų paramą modernizacijai, kad įmonės, ja pasinaudodamos, galėtų įdiegti antrinių žaliavų naudojimo technologijas“, – kalbėjo Ž.Stasiškienė.
Jos teigimu, pagerinus teisinio reguliavimo sistemą ir išplėtus realias antrinių žaliavų naudojimo galimybes mūsų pramonė tarptautinėje rinkoje nepraras konkurencingumo.
„Žinios ir aukšta specialistų kompetencija yra būtini tam, kad įvyktų pramonės pokyčiai. Vartotojų elgsena taip pat turi keistis, o tam reikia žinių sklaidos, kad jie žinotų kaip tinkamai elgtis su pakuotėmis bei gaminiais, kurių naudojimas baigiasi.
Ekologinis projektavimas, antrinių žaliavų atgavimas – visa tai svarbu žiedinei ekonomikai, bet tam reikia ir fiskalinių paskatų, pavyzdžiui, kitokių mokesčių atliekų naudojimo sektoriuje“, – teigė Ž.Stasiškienė.
Taigi, anot ekspertų, nebėra laiko trypčioti vietoje – pramonės virsmas turi kuo greičiau prasidėti. Lietuva tam yra pasirengusi – turi pajėgumų, žinių ir yra atvira inovacijoms.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva ir pavedimu projektą įgyvendina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.
Projekto įgyvendinimą remia Europos Komisija.
