Į Kiniją keliaujančias lietuviškas prekes teks tiesiog sunaikinti: neturime pinigų joms susigrąžinti

Toliau aštrėjant santykiams su Kinija Lietuvos verslai skaičiuos šimtaprocentinius nuostolius, nes daugelį laivais iškeliavusių prekių teks tiesiog sunaikinti. Ekspertų teigimu, vien valdžios paramos neužteks, būtina greitai ieškoti kitų rinkų, o geriausia – stengtis rasti kompromisą su kinais, kad prekybiniai ryšiai nebūtų nutraukti.

Lietuvos verslai patirs šimtaprocentinius nuostolius, daugelį laivais iškeliavusių prekių teks tiesiog sunaikinti.<br>hpgruesen/pixabay.com nuotr.
Lietuvos verslai patirs šimtaprocentinius nuostolius, daugelį laivais iškeliavusių prekių teks tiesiog sunaikinti.<br>hpgruesen/pixabay.com nuotr.
Lietuvos verslai patirs šimtaprocentinius nuostolius, daugelį laivais iškeliavusių prekių teks tiesiog sunaikinti.<br>A.Čepulinskaitės nuotr.
Lietuvos verslai patirs šimtaprocentinius nuostolius, daugelį laivais iškeliavusių prekių teks tiesiog sunaikinti.<br>A.Čepulinskaitės nuotr.
Kinija.<br>Pixabay.com nuotr.
Kinija.<br>Pixabay.com nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
V.Janulevičius.<br>T.Bauro nuotr.
V.Janulevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Dec 30, 2021, 10:33 AM, atnaujinta Dec 30, 2021, 7:16 PM

Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, šiuo metu Kinijoje įstrigusių prekių, kurios nėra išmuitintos, vertė yra apie 20 mln. eurų, dar apie 60 mln. eurų vertės prekės keliauja jūra ir, tikėtina, kad jos taip pat įstrigs. Tad bendras Lietuvos praradimas jau yra apie 80 mln. eurų.

Kai kuriems verslams yra reikalinga skubi parama. Būtina skolinti pinigų toms įmonėms, kurios dėl susiklosčiusios situacijos pajamų negaus, kad jos išsispręstų likvidumo ir apyvartumo problemas ir taip išgyventų šią krizę.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius paskaičiavo, kad šiuo metu reikėtų apie 300 mln. eurų apyvartinių paskolų, kurias būtų galima grąžinti.

„Bet reikia galvoti, ir kaip ateityje kompensuoti nuostolius toms įmonėms, kurios jau išsiuntė produkciją ir ją reikia susigrąžinti“, – „Lietuvos ryto“ televizijai komentavo jis.

Tačiau M.Dubnikovas apie šią situaciją kalbėjo kitaip: „Reikia suprasti, kad tos prekės, kurios nukeliaus į Kiniją, įstrigs. Jas tiesiog reikės sunaikinti, „nurašyti“, nes jų plukdyti atgal nebeverta, laivai labai brangūs. Antra – daugelis tų prekių yra maisto produktai, kurie tiesiog suges arba jų nebeverta vežti, nes jų pakuotės yra specialiai darytos Kinijos rinkai, o perpakuoti – neverta.

Tad patiriamas 100 proc. nuostolis, nes nei pelnas gaunamas, nei prekių parduoti įmanoma, tik nuostoliai.“

Tačiau, kaip sakė ekonomistas, neverta tikėtis, kad verslas nuolat bus dotuojamas ir jo nuostoliai kompensuojami 100 proc. be jokių įsipareigojimų. Valdžios paramos paketas gali būti plečiamas nebent tik įtraukiant paskolų galimybę.

M.Dubnikovas akcentavo, kad reikia aktyviai dirbti ir su Europos Komisija, nes kinai jau kiša pagalius į ratus ir kituose keliuose – spaudžia Lietuvos partnerius Europoje, ragindami nebepirkti prekių iš Lietuvos.

„Šis santykių užšalimas bus ilgas. Tikėtina, jis truks apie trejus ar penkerius metus“, – patikino pašnekovas. Tad, jo teigimu, reikia aktyvaus prekybos atašė darbo, kad būtų atidaromos kitos rinkos ir būtų rasta, kur eksportuoti tas Lietuvos prekes, kurios dar nebuvo spėtos supakuoti, paruošti ir išvežti į Kiniją.

Pasak ekonomisto, verslai ir patys jau ieško kitų rinkų, tačiau jiems reikia valdžios pagalbos.

Kaip vieną iš galimų rinkų, M.Dubnikovas įvardijo Taivaną. Lietuva į Kiniją eksportavo apie 300 mln. eurų vertės prekių. Tokį prekių kiekį, anot pašnekovo, Taivanas tikrai galėtų „nuryti“ ir kompensuoti praradimus. Kai kurios prekės per Taivaną galėtų būti nukreiptos ir į Kiniją. Taip pat galima bandyti labiau bendradarbiauti ir su kitomis šalimis.

„JAV atsiveria ir tai bus istorinė situacija, kai Lietuva pradės į JAV eksportuoti maisto produktus. O į JAV rinką patekti sunku, tai užtrunka vienerius ar net ketverius metus, bet ši rinka mums patraukli.

Vadovaujantis Europos Sąjungos žaliuoju kursu vis daugiau produktų turėtume pradėti tiekti Europos Sąjungos (ES) šalims, kaip Vokietijai, Latvijai, Lenkijai, Skandinavijai. Šiose rinkose galime parduoti prekes ir uždirbti pelno.

Taip pat numatoma tokia tendencija – verslai ieškos trumpesnių grandinių. Dabar visi per pandemiją suprato, kad kinai nėra itin patikimi partneriai. Veiksmai prieš Lietuvą ir grandinių trūkinėjimai pravėrė akis ir išmokė verslą kelių aspektų: pirma, kad reikia turėti didesnius sandėlius ir atsargas, antra, reikia turėti patikimas tiekimo grandines. Kai jos sutrumpės, rizika sumažės. Vadinasi, Lietuva, kaip prekybos partneris, taps patrauklesnis ES“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo ekonomistas.

Pasak M.Dubnikovo, tikėtina, kad verslai į kitas rinkas persiorientuos greitai, vos per metus, nes patirties jau turima. Tai teko daryti 2014 m. nusigręžus nuo Rusijos.

Tačiau V.Janulevičius mano, kad santykius su Kinija vis tiek taisyti reikia. Būtina priimti kompromisinius sprendimus ir susigrąžinti bendradarbiavimą. Anot jo, negalime prarasti prekybinių ryšių su antra pagal dydį pasaulio ekonomika.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių šimtmečio minėjimas