– Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) paskelbė, kokios bus dujų ir elektros kainos kitais metais, kai kainų augimas bus paskirstytas penkerių metų laikotarpiui. Ar šių Vyriausybės priemonių efektą pamatysime nuo sausio 1 d.?
– Taip, elektros kainos kyla iki 10 proc., nors rinkoje matome svyravimus nuo 2 iki 3 kartų. Tad VERT tikrai padarė savo darbą. 10 proc. kainų augimas yra galutinis.
Tuo metu dujų kainos auga priklausomai nuo dienos. Būna, kad užauga kaina iki 5 kartų, palyginti su tuo, ką turėjome praėjusiais metais. Dujoms yra uždėtos 30 proc. augimo lubos. Kas bus virš 30 proc., tas bus išdėstoma per penkerius metus. Dažnai klausiama: kodėl valstybė tiesiog negali kompensuoti? Bet reikia suprasti, kad tie pinigai yra mūsų visų. Tad reikia susitarti, ar tie žmonės, kurie nenaudoja dujų, sutinka, kad tas augimas būtų padengtas dujas naudojantiems.
Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija padidino žmonių ratą, kuris gaus socialines išmokas dėl energetinio skurdo. Tie žmonės nenukentės.
– Jeigu dujų kaina kitą sezoną didėtų dar labiau, ar VERT iš naujo peržiūrėtų, kaip kainą perskirstyti likusiems 4 metams, o gal laikotarpis būtų prailgintas?
– Tokia situacija sunkiai galėtų dar kartą nutikti ateityje. Popandeminis atsigavimas iššaukė didžiulį dujų poreikį Azijoje. Ji kaip didžiulis siurblys, kuris siurbia visas pasaulio dujas, nes pramonės produkcijos poreikio augimas yra didžiulis visame pasaulyje, o daug kas gaminama Azijoje ir ji tam sunaudoja daug energetinių resursų.
Taip pat Vladimiras Putinas, norėdamas priversti Vokietiją kuo greičiau sertifikuoti „Nord Stream-2“, prisuko dujų kranelį net 25 proc. Šie du faktoriai lemia, kad šiandien turime tokias aukštas dujų kainas. Esant tokiai jautriai situacijai, labai daug kas priklauso nuo Maskvos. Kai tik V.Putinas labiau atsuka kranelį, kainos nukrinta bent perpus.
Tačiau ateities sandoriai rodo, kad kainos balandį ims kristi. Šiemet visi tikėjosi, kad kainos bus panašios kaip pernai, todėl pavasarį ir vasarą dujoms pabrangus pusantro ar net du kartus saugyklose dujų niekas nekaupė. Visi ramiai sėdėjo, krapštė galvas ir galvojo, kad kainos kris. Bet tos kainos nenukrito ir dabar visa Europa sėdi beveik be dujų. Tad šią vasarą saugyklos bus pildomos dujomis žemesnėmis kainomis ir kitais metais turėsime geresnes kainas.
– Jeigu Rusija nesusitartų su Vakarais dėl Ukrainos, jeigu sausio pabaigoje rusai imtųsi veiksmų prieš Ukrainą, kaip tai koreguotų situaciją?
– Jeigu kils karas, energetinių resursų kainos kils dramatiškai. Bet tada jokių kitų išeičių nebus. Vakarai įvestų sankcijas, Rusija nustotų tiekti dujas, tada atsirastų dujų trūkumas Europoje ir kainos pasiektų lubas. Bet kalbame apie tai, kas būtų, jeigu būtų, o visokių scenarijų gali būti, bet nenoriu gąsdinti žmonių. Dabar apie tai negalvokime, tokios situacijos yra už mūsų galimybių jas suvaldyti ribų.
– Elektros tiekėjo pasirinkimo galutinis terminas nukeltas į kitų metų vidurį, bet jau girdime, kad du iš elektros tiekėjų yra sustabdę veiklą. Ar dėl to reikėtų nerimauti? Kodėl taip atsitiko?
– Nerimauti nereikia, nes bankrutuojant tiekėjui visi žmonės, kuriems jis tiekė elektrą, gauna garantinį tiekimą. Be abejo, tada elektros kaina yra 25 proc. didesnė. Bet iš garantinio tiekimo per kelias dienas ar savaitę galima pasitraukti, sudarant sutartį su kitu tiekėju ir vėl gaunant elektrą normalia kaina. Žmonės nenukentės.
O taip galėjo atsitikti, nes verslininkai susigundė liberalizavimo galimybėmis, tačiau galbūt neturėjo patirties ir išmanymo. Egzistuoja rinkos draudimai. Jei šie tiekėjai nebuvo apsidraudę, kai kainos šoko į viršų, jie turėjo elektrą parduoti žemesnėmis nei rinkos kainomis. Tada jie ir bankrutuoja.
– Išskirstant kainų augimą per penkerių metų laikotarpį, įmonėms gali tekti skolintis pinigų. „Ignitis“ jau tą daro. Bet ar pats „Ignitis“ paneš visą naštą, ar reikės ir valstybės įsikišimo? Gal valstybei taip pat reikės skolintis daugiau pinigų, kad galėtų jų skirti „Igničiui“?
– „Igničiui“ pinigų užtenka ir, kaip rodo rinkos duomenys, nebėra erdvės dujų kainoms kilti dar aukščiau. Nebent tai būtų ekstremalus atvejis, apie kurį kalbėjome.
Tie kainų svyravimai jau dabar yra drastiški. Be abejo, galbūt pikų bus ir aukštesnių, bet vidutinė kaina neturėtų labai keistis nuo tos, kurią turime dabar. Juk dabar yra pats vartojimo pikas, Europoje – šalčiai, ir kaina biržose yra nusistovėjusi apie 100 Eur/MWh. Tikėkimės, kad tokią kainą ir turėsime.
– Lenkija pasirinko mažinti akcizą degalams. Ką apie tai galvoja Lietuva?
– Šildymui ir taip turime 9 proc. sumažintą PVM. Daugelis centrinį šildymą turinčių žmonių tuo naudojasi.Tačiau visi suprantame, kad PVM yra pagrindinis mokestis, kuriuo finansuojame visas kitas mūsų šalies veiklas: socialinę, sveikatos apsaugą, švietimą. Mažindami mokesčius iš karto turime galvoti, kur finansavimą nukirpsime. Bet dabar kalbame, kad mokesčius reikia didinti, jog galėtume pagerinti kokybę. Nesu kategoriškai už tai, kad mokesčius reikia didinti, bet man būtų sunkiai suvokiama, jei juos imtų mažinti.
– Vasarį sakėte, kad pusė į Lietuvą patekusios elektros yra iš Astravo AE. Po 8 mėn. sakėte, kad į Lietuvą Astravo AE elektra nebepatenka. Kokia situacija yra dabar?
– Nepatenka ir tuo turime pasidžiaugti. Tačiau mane neramina kitas faktas – Baltarusija baigė krauti kurą į antrąjį reaktorių ir planuoja jį paleisti. Antrąjį energijos bloką jie planuoja paleisti be reikalingų rezervų. Tačiau realiai Baltarusijos sistema dviejų reaktorių absorbuoti negali.
Taip, dabar susidarė palanki situacija, nes ukrainiečiai, pritrūkę elektros energijos, ją perka iš Baltarusijos. Tai baltarusiams leidžia paleisti antrąjį reaktorių, kitu atveju, jo paleisti negalėtų, nes neturėtų, kur dėti elektros. Bet matėme 1800 įvairių problemų su pirmuoju reaktoriumi, tikėtina, kad panašiai bus ir su antruoju. Turime didelę saugumo problemą prie mūsų sienų.
– Kaip sekasi dėl to kalbėtis su Vakarais?
– Europos Komisija daug daro dėl šio klausimo. Ji atliko streso testus elektrinėje ir tam tikras progresas matomas, tačiau nemaža dalis reikalavimų vis tiek nėra įvykdyti.
Kitas aspektas – yra tikrinami dokumentai ir niekas negali įlįsti, pažiūrėti, kas iš tiesų yra padaryta ar nepadaryta, ne visur gaunama prieiga. Tad „ant popieriaus“ apie 60–70 proc. problemų baltarusiai yra išsprendę, o kaip yra realybėje – sunku pasakyti.
Sunku ateityje tikėtis reikšmingo progreso, geresnės situacijos dėl Astravo AE, matant, ką jie daro su migrantais, Ukraina. Kol ten bus toks režimas, neturiu vilties, kad Astravo AE ir saugumo klausimų sprendimai gerės.
