Įvertino, kaip lietuviai gyvens kitais metais: sunkiausia bus pirmąjį pusmetį, problemos tik aštrės Matysime nemažą prekių pabrangimą

Šiemet Lietuvos ekonomika, atlaikiusi pandemiją ir kylančias kainas, kitąmet nuo to nepabėgs. Prie šių sunkumų prisidės ir pašlijusių santykių su Baltarusija ir Kinija pasekmės, aštrėjanti nedarbo situacija ir toliau brangstančios prekės, paslaugos bei nekilnojamasis turtas (NT). Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai įvertino, ko tikėtis kitąmet ir ar Lietuva bus pajėgi šiuos sunkumus atlaikyti.

Šiemet Lietuvos ekonomika, atlaikiusi pandemiją ir kylančias kainas, kitąmet nuo to nepabėgs.<br>V.Skaraičio nuotr.
Šiemet Lietuvos ekonomika, atlaikiusi pandemiją ir kylančias kainas, kitąmet nuo to nepabėgs.<br>V.Skaraičio nuotr.
Šiemet Lietuvos ekonomika, atlaikiusi pandemiją ir kylančias kainas, kitąmet nuo to nepabėgs.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiemet Lietuvos ekonomika, atlaikiusi pandemiją ir kylančias kainas, kitąmet nuo to nepabėgs.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiemet Lietuvos ekonomika, atlaikiusi pandemiją ir kylančias kainas, kitąmet nuo to nepabėgs.<br>T.Stasevičiaus nuotr.
Šiemet Lietuvos ekonomika, atlaikiusi pandemiją ir kylančias kainas, kitąmet nuo to nepabėgs.<br>T.Stasevičiaus nuotr.
Šiemet Lietuvos ekonomika, atlaikiusi pandemiją ir kylančias kainas, kitąmet nuo to nepabėgs.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiemet Lietuvos ekonomika, atlaikiusi pandemiją ir kylančias kainas, kitąmet nuo to nepabėgs.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiemet Lietuvos ekonomika, atlaikiusi pandemiją ir kylančias kainas, kitąmet nuo to nepabėgs.<br>V.Skaraičio nuotr.
Šiemet Lietuvos ekonomika, atlaikiusi pandemiją ir kylančias kainas, kitąmet nuo to nepabėgs.<br>V.Skaraičio nuotr.
Kinija.<br>Pixbay.com nuotr.
Kinija.<br>Pixbay.com nuotr.
Šiemet Lietuvos ekonomika, atlaikiusi pandemiją ir kylančias kainas, kitąmet nuo to nepabėgs.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Šiemet Lietuvos ekonomika, atlaikiusi pandemiją ir kylančias kainas, kitąmet nuo to nepabėgs.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Šiemet Lietuvos ekonomika, atlaikiusi pandemiją ir kylančias kainas, kitąmet nuo to nepabėgs.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Šiemet Lietuvos ekonomika, atlaikiusi pandemiją ir kylančias kainas, kitąmet nuo to nepabėgs.<br>I.Danieliūtės nuotr.
J.Rojaka.<br>T.Bauro nuotr.
J.Rojaka.<br>T.Bauro nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Dec 31, 2021, 10:16 AM, atnaujinta Dec 31, 2021, 12:10 PM

Kitąmet infliacija bus lėtesnė, bet tai – nieko gero

„Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, gruodį užbaigėme su 10 proc. infliacija, nes energetinių išteklių kainos pasaulyje išlieka aukštos, o tai pagrindinis aspektas, tempiantis infliaciją į viršų.

„Bet neturime pamiršti ir vidinių aspektų – Lietuvos ekonomika greitai atsigavo nuo COVID-19, atitinkamai atsigauna ir darbo rinka, taip pat kyla atlyginimai ir jų augimas stipriai prisideda prie infliacijos augimo Lietuvoje“, – sakė pašnekovas.

Anot jo, kitąmet infliacija bus lėtesnė, galinti siekti 3–4 proc. „Bet lėtesnė ne dėl to, kad ekonomika kris, o dėl to, kad kitų metų kainas lyginsime su šių metų kainomis.

Būtent kitų metų antrąjį pusmetį ta infliacija turėtų stipriai sulėtėti. Bet nematau čia nieko gero, nes lėtesnė infliacija reiškia, kad kainos vis tiek bus didesnės nei šiemet, tik jų augimo tempas bus lėtesnis“, – paaiškino A.Izgorodinas.

„Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros vadovė Jekaterina Rojaka kitų metų infliacijos piką prognozuoja vasario pabaigoje arba kovo pradžioje. „Akivaizdu, kad su tokiu aukštu infliacijos lygiu žiema bus sudėtinga“, – portalui lrytas.lt teigė ji.

Sakoma, kad peržengus 5 proc. infliacijos ribą, gyventojai kainų augimą ima išties justi. Tačiau, pasak A.Izgorodino, infliacija gyventojų kol kas dar stipriai nepaveikė, lietuviai ją neblogai toleruoja. Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai vis dar labai aukštame lygyje, vadinasi, šiemet dauguma dar nepradėjo naudoti santaupų elektros ir dujų kainų padidėjimui apmokėti.

„Tad kol kas nėra požymių, kad ta infliacija pradėtų kelti didelę grėsmę Lietuvos ekonomikai“, – ramino A.Izgorodinas.

J.Rojaka taip pat akcentavo, kad situacija Lietuvoje dar nėra tokia prasta. Kainos tik priartėjo prie užmokesčio augimo tempo, kai kitose valstybėse jau viršija jį kelis kartus.

Kainos šoktels greičiau nei atlyginimai

Pernai ir šiemet stebėjome apie 10 proc. atlyginimų augimą kasmet, tačiau kitiems metams ekonomistai prognozavo kiek mažesnį – apie 8 proc. augimą.

„Ekonomika ir įmonės tokio spartaus augimo tempo tris ar ketverius metus iš eilės tiesiog „nepavežtų“. Juk kyla energetinių išteklių kainos.

Taip, spaudimas kelti algas išliks, nes darbuotojų trūks. Bet ar jas kels tokiu dydžiu, kokiu kėlė nuo pandemijos pradžios, – abejočiau“, – portalui lrytas.lt teigė A.Izgorodinas.

Pasak J.Rojakos, 2022 m. tam tikrais periodais kainos gali net peršokti atlyginimų augimą. Tikėtina, kad tai įvyks kitų metų pirmąjį ketvirtį. Tada realus vidutinio darbo užmokesčio augimas gali būti neigiamas. Vis dėlto ji ramino, kad tokie periodai tik laikini, nes kitąmet atlyginimų augimas vis tiek turėtų išlikti didesnis nei infliacija.

Nesutarimai su Kinija grįš bumerangu

„Pats didžiausias nežinomasis ir didžiausia grėsmė Lietuvos ekonomikai yra Kinija. Dėl situacijos su ja pasekmės Lietuvai gali būti gerokai didesnės, nei šiuo metu galvojame“, – nukirto A.Izgorodinas.

Lietuva daugiausia gamina tarpinio vartojimo prekes, įvairius komponentus, kurie vėliau vežami, pavyzdžiui, į Vokietiją ar Švediją, o iš ten galutinės prekės yra eksportuojamos į visą pasaulį, taip pat ir į Kiniją. Bet Kinija pradėjo griežčiau vertinti prekių kilmės šalis, analizuoja, iš kur perkami įvairiausi komponentai.

A.Izgorodinas sakė jau girdėjęs atvejų, kada Kinijai sužinojus, jog tam tikri komponentai yra iš Lietuvos, Kinijos įmonės atsisakė pirkti tokią produkciją.

„O ką tada darys tos Vokietijos ir Švedijos įmonės? Jos ieškos kontraktinės gamybos partnerio kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse: Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje. Arba Lietuvos įmonės tose valstybe turės ieškoti kontraktinės gamybos partnerių ir vykdyti gamybą ne Lietuvoje, o kitur.

Pramonė yra didžiausias Lietuvos ekonomikos sektorius. Neduok Dieve, kad ši rizika materializuotųsi, tada matytume pramonės gamybos nuosmukį ir pramonės įmonių išėjimą iš Lietuvos, investuotojų neatėjimą į Lietuvą. Sumažės Lietuvos eksportas į ES šalis“, – baiminosi ekonomistas.

Kol kas nuostolius įvardyti konkrečiomis sumomis sudėtinga, nes visa tai įvyko neseniai. Vis dėlto, anot A.Izgorodino, pasekmes dėl pašlijusių santykių išvysime jau netrukus – kitų metų pirmąjį ketvirtį. „Tai gali tęstis porą metų, nes Kinija turi labai gerą atmintį“, – svarstė jis.

Biudžeto deficitas gali didėti

Konfliktai su Kinija gali turėti neigiamų pasekmių ir biudžeto balansui. Šiuo metu valdžia prognozuoja 3,3 proc. BVP deficitą kitais metais, tačiau, pasak A.Izgorodino, biudžeto pajamos gali būti mažesnės, nei tikimasi, nes ir ekonomika augs lėčiau. Tokiu atveju, valstybė finansų rinkose turėtų pasiskolinti daugiau pinigų.

„Tai, kad galime turėti didesnį biudžeto deficitą ar tai, kad reikės skolintis, nėra didelė tragedija, nes Lietuva skolinasi labai pigiai. Tragedija bus tada, jei mūsų užsienio prekybos rodikliai „nevažiuos“ taip stipriai kaip šiemet. Tada įmonės mažins darbuotojų skaičių, atlyginimus, vadinasi, turėtume lėtesnį vidaus vartojimą.

Tad konfliktas su Kinija atrodo nereikšmingas, bet įsigilinus detaliau, kaip iš tiesų dirba Lietuvos verslai, paaiškėja, kad rizika labai didelė“, – patikino pašnekovas. Anot jo, dėl visų neigiamų pasekmių biudžeto deficitas kitąmet galėtų siekti 4–5 proc.

Be to, A.Izgorodinas ragino nepamiršti ir koronaviruso omikron atmainos keliančių rizikų. Šalys jau fiksuoja kylančius atvejų skaičius, imasi suvaržymų, o tai atsilieps ir mūsų šalies įmonėms.

„Pirmasis kitų metų ketvirtis Lietuvos ekonomikai tikriausiai bus pats sunkiausias. Turėsime problemų ir su Kinija, ir omikron“, – teigė jis.

Tačiau pavasarį ir vasarą situacija turėtų gerėti, nes infliacijos tempai ims lėtėti, neapibrėžtumas dėl koronaviruso – mažėti. Vis dėlto A.Izgorodinas apie rudenį neturi pasakyti nieko gero: „Jis gali atnešti nemalonių siurprizų, nes, kaip rodo praktika, koronavirusas mutuoja. Neduok Dieve, jis mutuos į dar pavojingesnę atmainą. Tada galime tikėtis dar vieno mini šoko kitų metų rudenį.“

Tuo metu apie Baltarusiją A.Izgorodinas kalbėjo kiek ramiau. Jei trąšos bus vežamos iki kitų metų balandžio, o vėliau nustojama tą daryti, pasekmes pajus tik dvi trys bendrovės, tačiau Lietuvos ekonomikai poveikis nebus didelis.

J.Rojaka pripažino, kad vienos ar kelių rinkų praradimai yra skaudūs, tačiau laikinai kitos rinkos gebės kompensuoti nuostolius, nes prekių ir paslaugų poreikis yra didžiulis. „Tokio ažiotažo automobilių rinkoje nebuvo gal porą dešimtmečių. Panašius skaičius fiksuoja ir pramonės sektorius, elekronikos, mikroschemų įmonės“, – vardijo ji.

Pašnekovė į biudžeto deficito klausimą taip pat reagavo ramiau, nes infliacija labai padeda mažinti deficitą. „Tuo gali pasidžiaugti visos valstybės, nes lopyti skyles biudžete yra labai sudėtinga, kai infliacija stovi vietoje. Tada ekonomika pati iš savęs generuoja mažiau pinigų“, – teigė ji.

Vis dėlto J.Rojaka pripažino, kad tai nėra stabilus pinigų šaltinis, o jeigu infliacija užsibus aukštame lygyje, nes jau dabar Lietuvoje fiksuojami didesni skaičiai nei kitose valstybėse, su kuriomis prekiaujame, mūsų prekės ir paslaugos gali tapti mažiau konkurencingos.

„Tai galėtų paveikti ilgalaikes tendencijas, o juk mūsų ekonomika orientuota į eksportą, tai mūsų pagrindinis pajamų šaltinis, pagrindinė viltis ir faktorius stabilaus ekonomikos augimo kitais metais“, – patikino ekspertė.

Brangs viskas, o kai ko galime ir pritrūkti

Ekonomistų teigimu, kitąmet sparčiausiai brangs ne prekės, o paslaugos, nes elektros kaina, tikėtina, bent iki kitų metų pirmo pusmečio pabaigos išliks aukšta, o ir stipriai kristi nesiruošia. Be to, prie paslaugų brangimo prisidės ir atlyginimų augimas. Tad užėjus į kirpyklą teks pakloti dar daugiau nei iki šiol.

Tačiau, kaip sakė A.Izgorodinas, jeigu valstybė įmonėms visiškai nekompensuos elektros kainų padidėjimo, bendrovės itin daug negalvos ir tiek, kiek bus išaugusi elektros kaina, pakels prekių kainas. Tad tikėtina, jog kitų metų pirmąjį pusmetį matysime nemažą prekių pabrangimą.

„Man atrodo nelogiška ir labai keista, kai Lietuva rinkose skolinasi už 0 proc., kai kuriais atvejais net už minusą, t. y., investuotojai net primoka valstybei, kad ji skolintųsi, bet valstybė nekompensuoja įmonėms elektros kainų pabrangimo.

Juk dabar nesame tokioje situacijoje, kokioje buvome 2008–2009 m., kai valstybė buvo ant bankroto ribos. Dabar valstybė ne tik turėtų, bet ir privalėtų padėti įmonėms ir kompensuoti bent dalį elektros kainų prieaugio“, – sakė jis.

J.Rojakos teigimu, pasaulinėje žaliavų rinkoje, pradedant skaičiuoti nuo kviečių, stebimas 10–20 proc. kainų augimas. „Tai yra daug“, – neslėpė ji.

Taip pat prekės kainoje nemažą dedamąją turi ir energetikos pabrangimas. Tad kitąmet ir toliau brangs įvairios būtinosios prekės, kaip duona, pienas ar pieno produktai: sūris, varškė, sviestas.

„Tačiau žaliavų kainos kitąmet turėtų šiek tiek sumažėti, nes centriniai bankai planuoja griežtinti pinigų politiką, kelti palūkanas, mažinti pinigų spausdinimo tempus, tai tiesiogiai paveiks ir pasaulio ekonomikos augimo tempą. Nebent įvyks kas nors, ką sunku numatyti, pavyzdžiui, Rusijos ir Ukrainos karas, kuris reikštų didesnes sankcijas Rusijai, jos naftos ar dujų prekėms.

Tad žaliavų ir degalų kainos turėtų mažėti, bet nestipriai, nes Lietuva padidino akcizus“, – kalbėjo A.Izgorodinas.

Be to, kitų metų pirmąjį pusmetį gali tam tikrų prekių ir trūkti. „Tai, dėl ko jaudinausi, įvyko – Kinijoje fiksuojami omikron atvejai, o daugiausia tuose regionuose, kuriuose vykdoma pramonė. Vadinasi, yra įmanoma, kad kitų metų pradžioje dėl Kinijos įmonių uždarymo galime pritrūkti komponentų iš tos šalies.

Taip pat nepamirškime ir to, kokie yra Lietuvos santykiai su Kinija. Ji gali nutraukti tiekimą į Lietuvą ir mūsų įmonės turės ieškoti alternatyvių krypčių“, – sakė A.Izgorodinas.

Nors tikėtina, kad tokio didelio trūkumo, su kokiu susidurta šiemet, nebus, vis tiek galime stigti elektronikos detalių, automobilių, metalo gaminių komponentų, medienos ir visų kitų žaliavų, naudojamų galutinių prekių gamyboje.

J.Rojaka nedaugžodžiavo: kitąmet reikės taupyti viskam, kam tik įmanoma, ypač žiemos laikotarpiu, kai sąskaitos už šildymą bus didesnės. Vis dėlto ji supranta, kad daugelis per pandemiją buvo atidėję įvairius planus, tad šiuo metu žmonės yra nusiteikę leisti pinigus, investuoti ar pasidžiaugti gyvenimu, kol dar yra galimybių, nes omikron atmaina po truputį temdo pozityvias nuotaikas.

Ar kitais metais bus verta pirkti būstą?

Pasak A.Izgorodino, tie, kurie norėjo nusipirkti NT, tą padarė pernai arba šiemet, o paklausa nėra beribė. Todėl tikėtina, kad kitąmet tokio aktyvaus pirkimo nebeišvysime, juolab daugelis priprato gyventi pandemijos režimu, tad nebeskuba visas santaupas išleisti NT.

Tam pritarė ir J.Rojaka: „Tiek infliacija, tiek NT kainų augimas kitais metais prislopins kilusį ažiotažą.“

Pasak jos, nėra priežasčių, kodėl NT kainos turėtų nustoti augti kitąmet. Ir toliau brangs būstas didmiesčiuose bei tuose regionuose, kurie tapo populiaresni. Kitąmet ekspertė prognozavo apie 8 proc. NT kainų augimą.

Tačiau, kaip sakė A.Izgorodinas, tikėtina, kad 2022 m. valstybės dalins vis mažiau ekonomikos skatinimo pinigų, o tai reikš, kad gyventojai turės mažiau pinigų įvairioms papildomoms investicijoms, tarp jų – ir NT įsigyti.

„Kitais metais, kai kyla infliacija, net būtų klaidinga investuoti į NT, nes NT pajamingumas yra gerokai mažesnis nei tie infliacijos skaičiai, kuriuos matome šiemet.

Netikiu prognozėmis, kad infliacija išliks didelė ilgą laiką, tai trumpalaikis šuolis. Todėl žmonės neturėtų dabar bijoti tų infliacijos skaičių ir pulti investuoti į kriptovaliutas ar NT, jei to nesupranta ir tai nėra jiems būtina“, – rekomendavo A.Izgorodinas.

„Bet tikėtis, kad kitais metais Europos centrinis bankas eis griežtesnės pinigų politikos link – neverta, nes papildomos priemonės gali prislopinti norą 2023 m. pirkti NT už paskolas“, – sakė J.Rojaka.

Situacija darbo rinkoje tik pablogės

Kitąmet nedarbo problema, pasak ekonomistų, tik aštrės. Nors ekonomika augs lėčiau, įmonės vis tiek kurs naujas darbo vietas, kad ir mažesniu tempu.

„Tai reiškia, kad stresas darbo rinkoje niekur nedings. Situacija kitais metais ne tik nepagerės, bet ir pablogės“, – rėžė A.Izgorodinas.

Apskritai ši situacija nėra įprasta. Kaip pasakojo J.Rojaka, dažniausiai ekonomikoje kilus neramumams, atsiradus nežinomybei, žmonės nebūna linkę keisti darbų. Tačiau šiuo metu gyventojai tą daro drąsiai, nes darbo vietų yra itin daug.

„Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas kitąmet išliks didelis, todėl reikės kelti darbo užmokestį ir darbdaviai turi tam ruoštis. Sparčiai vykdomų automatizacijos procesų nepakaks kompensuoti darbuotojų trūkumo“, – patikino pašnekovė.

Ką daryti? Anot A.Izgorodino, yra tik viena išeitis – valstybė turi radikaliai pakeisti darbuotojų importo politiką, kad įmonės galėtų laisvai priimti darbuotojus iš Ukrainos ar Baltarusijos. Tačiau greito sprendimo, kaip išspręsti šią problemą, nėra.

Lietuvos darbo rinkos problema yra strukūrinė, tad, kaip sakė ekonomistas, stebuklingai savaime darbuotojų skaičius neišaugs, tam reikia kelis metus vykdomų kryptingų reformų.

Apibendrinęs visas įžvalgas A.Izgorodinas nusprendė, kad kiti metai bus kupini nerimo ir sunkumų. Tačiau J.Rojaka į viską žvelgė optimistiškiau: „Kitų metų pirmąjį pusmetį tikrai bus daug sunkumų, stabdžių ir barjerų. Bet šiuo metu Lietuvos ekonomika yra gana stipri, kad tuos barjerus galėtų peršokti ar, tam tikrais atvejais, perlipti be pagreičio.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.