Vokietija išjungs tris atomines elektrines nepaisydama energetikos krizės

Vokietija penktadienį išjungs tris atomines jėgaines, laikydamasi ankstesnės kanclerės nustatyto branduolinės energetikos atsisakymo kalendoriaus, nors Europa šiuo metu patiria vieną didžiausių visų laikų energijos krizių.

Vokietija planuoja iki ateinančių metų pabaigos uždaryti paskutines savo atomines jėgaines – Nekarvestheimo, Esenbacho ir Emslando.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vokietija planuoja iki ateinančių metų pabaigos uždaryti paskutines savo atomines jėgaines – Nekarvestheimo, Esenbacho ir Emslando.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vokietija planuoja iki ateinančių metų pabaigos uždaryti paskutines savo atomines jėgaines – Nekarvestheimo, Esenbacho ir Emslando.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vokietija planuoja iki ateinančių metų pabaigos uždaryti paskutines savo atomines jėgaines – Nekarvestheimo, Esenbacho ir Emslando.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vokietija planuoja iki ateinančių metų pabaigos uždaryti paskutines savo atomines jėgaines – Nekarvestheimo, Esenbacho ir Emslando.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vokietija planuoja iki ateinančių metų pabaigos uždaryti paskutines savo atomines jėgaines – Nekarvestheimo, Esenbacho ir Emslando.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Dec 31, 2021, 12:39 PM

Kylant energijos kainoms ir didėjant įtampai tarp Europos ir jos svarbios dujų tiekėjos Rusijos, atominių elektrinių Brokdorfe, Grondėje ir Gundremingene padėtį gali dar labiau paaštrinti.

Šis žingsnis perpus sumažins Vokietijos tebeturimus atominių elektrinių pajėgumus ir sumažins energijos gamybą apie keturiais gigavatais. Tiek energijos gamina apytikriai tūkstantis vėjo jėgainių.

2011 metais kilę protestai po Fukušimos atominės elektrinės katastrofos Japonijoje prieš dešimtmetį paskatino A. Merkel inicijuoti Vokietijos atsisakymo nuo branduolinės energetikos planą.

Vokietija planuoja iki ateinančių metų pabaigos uždaryti paskutines savo atomines jėgaines – Nekarvestheimo, Esenbacho ir Emslando.

Tačiau kai visoje Europoje energijos kainos kyla, laikas įgyvendinti šiuos planus vargu ar galėtų būti nepalankesnis.

Nyderlandų skirstymo centre TTF dujų kaina gruodį pasiekė 187,78 euro už megavatvalandę ir buvo dešimteriopai didesnė negu metų pradžioje, todėl elektros energija irgi brango.

Iš dalies šį brangimą lėmė geopolitinė įtampa su Rusija, kurios tiekiamos dujos sudaro apie trečdalį Europoje suvartojamo kiekio.

Vakarų šalys kaltina, kad Maskvą riboja dujų tiekimą, siekdama spausti Europą vystantis įtampai dėl konflikto Ukrainoje.

Maskva taip pat nori, kad būtų licencijuotas kontraversiškas dujotiekis „Nord Stream 2“, turintis padvigubinti rusiškų dujų tiekimo į Vokietiją pajėgumus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.