Pateikė tris būdus, kaip kovoti su kainų augimu: štai ką dabar renkasi dauguma lietuvių

Augant maisto produktų kainoms dalis lietuvių jau skuba veržti diržus, tačiau, anot ekspertų, likusiems kainų šokas didelės įtakos neturi. Apie bendrą ekonominę padėtį Lietuvoje ir maisto produktų ir prekių krepšelio kainų tendencijas „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo turto valdymo bendrovės „INVL“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Maisto išlaidos per mėnesį vidutiniškai siekia 18 proc. visų žmogaus pajamų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Maisto išlaidos per mėnesį vidutiniškai siekia 18 proc. visų žmogaus pajamų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Maisto išlaidos per mėnesį vidutiniškai siekia 18 proc. visų žmogaus pajamų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Maisto išlaidos per mėnesį vidutiniškai siekia 18 proc. visų žmogaus pajamų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Maisto išlaidos per mėnesį vidutiniškai siekia 18 proc. visų žmogaus pajamų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Maisto išlaidos per mėnesį vidutiniškai siekia 18 proc. visų žmogaus pajamų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Maisto išlaidos per mėnesį vidutiniškai siekia 18 proc. visų žmogaus pajamų.<br>V.Balkūno nuotr.
Maisto išlaidos per mėnesį vidutiniškai siekia 18 proc. visų žmogaus pajamų.<br>V.Balkūno nuotr.
Maisto išlaidos per mėnesį vidutiniškai siekia 18 proc. visų žmogaus pajamų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Maisto išlaidos per mėnesį vidutiniškai siekia 18 proc. visų žmogaus pajamų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Maisto produktų kylančios kainos skaudžiausios gaunantiems mažiausias pajamas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Maisto produktų kylančios kainos skaudžiausios gaunantiems mažiausias pajamas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Maisto išlaidos per mėnesį vidutiniškai siekia 18 proc. visų žmogaus pajamų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Maisto išlaidos per mėnesį vidutiniškai siekia 18 proc. visų žmogaus pajamų.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Maisto produktų kylančios kainos skaudžiausios gaunantiems mažiausias pajamas.<br>V.Balkūno nuotr.
Maisto produktų kylančios kainos skaudžiausios gaunantiems mažiausias pajamas.<br>V.Balkūno nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
Maisto išlaidos per mėnesį vidutiniškai siekia 18 proc. visų žmogaus pajamų.<br>T.Bauro nuotr.
Maisto išlaidos per mėnesį vidutiniškai siekia 18 proc. visų žmogaus pajamų.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Jan 1, 2022, 7:12 PM

Maisto produktų krepšelis pabrango apie 9 proc.

„Šis brangimas yra netipinis ir sąlygotas pandemijos ir popandeminio šleifo žaliavų rinkose, nes šitokią situaciją matome ne tik su maisto rinka, bet ir su kitomis žaliavomis: grūdais, aliejumi, cukrumi“, – dėstė I.Genytė-Pikčienė.

Anot ekonomistės, pastarųjų žaliavų brangimas ir logistikos butelio kaklelio efektai, kuriuos lemia išsibalansavusios logistikos grandinės, padidėję kaštai, pačių didžiųjų žaliavų rinkų žaidėjų elgsena, prisideda prie kainų augimo.

Specialistės teigimu, kai 2020 metais pradėjo strigti maisto žaliavų gavyba ir nuimami derlių kiekiai, šalys, kurios importuoja daugiausia, pradėjo maisto atsargas didinti ir „siurbti“ iš rinkų. Taip rinkose atitinkamai sumažino pasiūlą kitiems vartotojams.

I.Genytė-Pikčienė pateikė Kinijos pavyzdį: šalies ekonominė elgsena lėmė maisto produktų kainų augimą, o žaliavas eksportuojančios tokios šalys kaip Rusija pradėjo elgtis protekcionistiškai – ribotos eksporto apimtys.

Visgi ekonomistė pridūrė, kad nuo 2021 m. pradžios maisto produktus importuojančios šalys rūpinosi savo vidaus rinka, keitė muitų tarifus, jog žaliavų užtektų ir kainos sparčiai nekiltų.

Taip pat I.Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad kitų rinkos žaidėjo tikslas yra diversifikuoti žaliavų importo šaltinius. Vis dėlto Europa nėra tinkamas pavyzdys – regionas nėra diversifikuotas ir vis dar yra priklausomas, pavyzdžiui, dujų rinkoje.

P.Čepkauskas pastebėjo, kad jau keletą metų yra stebimas pagrindinių produktų sąrašas ir kainos: įeina pigiausios prekybos tinklų alternatyvos, kurias sudaro 52 prekės. Pasak „Pricer.lt“ maisto krypties vadovo, 39 yra brangstančios prekės, o likusių kaina krinta.

„Brangimo herojai“ jau ne vieną mėnesį yra tose pačiose vietose: bulvės, juoda duona, daržovės. P.Čepkauskas skaičiavo, kad, palyginti su 2020 metais metais, pigiausių bulvių kaina padidėjo 114 proc., juodos duonos 113 proc., o dalies daržovių kainos bei saulėgrąžų aliejus taip pat pabrango kone dvigubai.

Po 2020 metų priverstinio maitinimo įstaigų uždarymo, anot P.Čepkausko, kopūstai, morkos ir burokėliai prekybos tinklams buvo tiekiami beveik už savikainą. Tuo metu ūkininkai siekė išparduoti visą produkciją.

„Kadangi 2020 m. augintojai produkciją išpardavė nuostolingai, 2021 metais normali kaina yra su tam tikra „premija“, kad kompensuotų nuostolius“, – situaciją komentavo ekspertas.

Laidos pašnekovas akcentavo ir tai, kad jau antrą mėnesį pastebimas ir pieno kainų kilimas trisdešimčia procentų – atitinkamai ir pieno produkcijos. Anot P.Čepkausko, Europos Sąjungoje pieno kainos yra vienos didžiausios per dešimtmetį: vidutiniškai brangsta apie 10 proc., tačiau Lietuvoje – 22 proc. Taip pieno kaina Lietuvoje lenkia latvius, lenkus ir ispanus.

Pasak specialisto, bendras pigiausių prekių krepšelis pabrango 4,1 proc., prekės ženklų krepšelis – 11,6 proc. „Jei išvestume bendrą vidurkį stebimų prekių, tai gautume panašų skaičių, kaip ir Lietuvos statistikos departamento – apie 8–9 proc.“ – teigė P.Čepkauskas.

Maistui išleidžiame penktadalį pajamų

I.Genytė-Pikčienė pripažino, kad Lietuvos statistikos departamento duomenys apie maisto produktų krepšelį kiek kuklesni, tačiau pritarė, kad metinė infliacija skaičių prasme yra gąsdinanti. „Vis tik to kainų šuolio dalis slypi 2020 metuose, nes tie metai buvo labai netipiniai.

Tuo metu buvo defliacinis laikotarpis: ūkininkai neturėjo kur dėti savo produkcijos ir dėl šios priežasties 2020 m. turėjome pigias Kalėdas. Tas pokytis reikšmingas, bet 2021 m. ir mūsų pajamų situacija yra geresnė, nes per metus atlyginimai kilo apie 10 proc., kai infliacija taip sparčiai nedidėjo“, – patikino ekonomistė.

I.Genytės-Pikčienės skaičiavimais, maisto išlaidos vidutiniškai siekia 18 proc. visų žmogaus pajamų. Visgi tai priklauso ir nuo amžiaus, ir nuo namų ūkio sudėties.

Pašnekovė akcentavo, kad lietuviai iš visos Europos Sąjungos išsiskiria, kad maisto perka tikrai nemažai, jį dažniau renkasi ruošti namuose, o ne išlaidauti restoranuose.

Ekonomistės teigimu, maisto produktų kainų pokytis yra jautriausias nepasiturintiems žmonėms ir tiems, kuriems pirmo būtinumo vartojimo prekės yra vos įperkamos.

„Pasižiūrėkime horizontaliomis aplinkybėmis per visą vartojimo krepšelį, vertinant paslaugų ir prekių kategorijas, tai jos visos brangsta sparčiai ir nevienodai: šildymas, elektra, degalai. Šių dalykų įsigijimo išvengti neįmanoma, todėl tai ir nemalonu“, – aiškino ekspertė.

Vis dėlto P.Čepkauskas pateikė tris variantus, kaip galima kovoti su maisto produktų kainų augimu. Pirmuoju variantu vartotojas ieško pigesnio prekės šaltinio jau ir taip naudojamiems produktams. Ekspertas atkreipė dėmesį, kad pigiausio prekės krepšelio kaina prekybos tinkluose svyruoja nuo 47 iki 67 eurų.

Kita siūloma alternatyva yra vieną vartojamą produktą keisti kitokiu – pavyzdžiui, pabrangusi mėgiama kava yra pakeičiame kito prekės ženklo produkcija.

Trečiasis būdas yra susijęs su tam tikrų produktų atsisakymu ir išbraukimu iš įprasto prekių krepšelio. Visgi pašnekovas patikino, kad dabar dauguma lietuvių renkasi vartojamus produktus pakeisti jų pigesnėmis atitikmenimis. „Skirtumas tarp ženklinės prekės ir pigiausios tinklo alternatyvos yra apie 50 proc.“ – skaičiavo P.Čepkauskas.

Palygino ir su lenkais

„Lenkai apklausoje paminėjo, kad koreguos 12 produktų maisto sąrašą per šventes, nes išaugo kainos, o kita priežastys yra ta, kad nešvaistytų maisto. Manau, kad pas mus taip par yra panaši ekologinė tendencija. Maisto švaistymas taip pat labai susijęs su kainų pakilimu“, – lygino P.Čepkauskas.

I.Genytė-Pikčienė nepritarė, kad panašumas yra ryškus. Anot ekonomistės, Lenkijoje vyrauja plati rinka ir gerokai didesnio masto ekonomika. Būtent dėl to pridėtinės vertės grandies žaidėjams pajėgi pasiūlyti gerokai patrauklesnę kainą.

Pasak ekonomistės, palankus valiutos kursas lietuviams, kurie važiuoja į šią šalį apsipirkti, suveikia kaip akseleratorius. „Būdami tokie maži mes tokių galimybių neturime ir mums, kaip gamintojams, yra nuolatinis kvėpavimas į nugarą ir faktorius, kuris neleidžia atsipalaiduoti“, – komentavo ekspertė.

Pašnekovė patikino, kad, žiūrint iš ekonominės perspektyvos, tokia politika yra diskriminavimas tarifais, o mokestinės lengvatos kritikuotinos: „Tai politikams yra parankus instrumentas: smagu būti tais gelbėtojais, bet lengvatos iškraipo rinką, gali sukelti klausimų, kodėl būtent tiems produktams, kito žmogaus krepšelyje jie net nefigūruoja“.

„Reguliuoti reikėtų iš mokestinės pusės, nes tai yra labai horizontali priemonė. Pakeitus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, tai galios ir labai pasiturintiems žmonėms, kuriems tos pagalbos nereikia. Taip biudžetas praras pajamas, nors jų reikia, jei norime turėti tvarias ir finansuojamas paslaugas“, – aiškino ekonomistė.

Visgi I.Genytė-Pikčienė sakė, kad po 2022 m. maisto produktams pinigų tikrai turėtų užtekti, gyventojai sutaupys kitose srityse. Taip pat svarbu galvoti apie taupymą, kai sutaupytų pinigų gali prireikti susiklosčius netikėtoms aplinkybėms. „Tų indėlių mes esame prikaupę nemažai, nes priverstinės izoliacijos metu buvome priversti nekeliauti, neišlaidauti ir tai padėjo pasiruošti energetiškai nepalankiai žiemai“, – padėtį kritiškai įvertino ekspertė.

P.Čepkausko įsitikinimu, į kampą lietuviai nesispaus: nuo pirmosios pandemijos pradžios pas kai kuriuos lentynose grikių dar užsilikę.

„Manyčiau, kad dabar vartojimo apribojimas kaip tik mažins kainas, nes konkuruojantys rinkos dalyviai nenorės mažinti savo pardavimų“, – pasakojo ekspertas. Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiuo metu neturime ilgalaikės strategijos, kuri yra būtina maisto produktų rinkoje. Anot P.Čepkausko, laisva rinka kainų augimo problemos neišspręs.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.