Prekybininkai nesupranta, kur dingo pirkėjai: priežastys gali būti net kelios

Parduotuvėse ir prekybos centruose fiksuojamas mažesnis apsilankymų skaičius. Ekspertai svarsto, jog tai gali būti pandemijos suformuotų naujų pirkėjų įpročių arba išaugusių prekių kainų pasekmė. Tačiau bankų duomenys stebina – pirkėjai artimiausiu metu nebetaupys, o ims išlaidauti kaip reikiant.

Parduotuvėse ir prekybos centruose fiksuojamas mažesnis apsilankymų skaičius.<br>T.Bauro nuotr.
Parduotuvėse ir prekybos centruose fiksuojamas mažesnis apsilankymų skaičius.<br>T.Bauro nuotr.
Parduotuvėse ir prekybos centruose fiksuojamas mažesnis apsilankymų skaičius.<br>T.Bauro nuotr.
Parduotuvėse ir prekybos centruose fiksuojamas mažesnis apsilankymų skaičius.<br>T.Bauro nuotr.
Parduotuvėse ir prekybos centruose fiksuojamas mažesnis apsilankymų skaičius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Parduotuvėse ir prekybos centruose fiksuojamas mažesnis apsilankymų skaičius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Parduotuvėse ir prekybos centruose fiksuojamas mažesnis apsilankymų skaičius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Parduotuvėse ir prekybos centruose fiksuojamas mažesnis apsilankymų skaičius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
R.Vainienė.<br>V.Balkūno nuotr.
R.Vainienė.<br>V.Balkūno nuotr.
Parduotuvėse ir prekybos centruose fiksuojamas mažesnis apsilankymų skaičius.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Parduotuvėse ir prekybos centruose fiksuojamas mažesnis apsilankymų skaičius.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jan 3, 2022, 9:58 AM, atnaujinta Jan 4, 2022, 12:50 PM

Pirkėjai dingo

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė portalui lrytas.lt minėjo, jog dar rugsėjį įvedus galimybių pasą pirkėjų srautai ėmė kisti. Tačiau prekybininkai neranda paaiškinimo, kur dingo žmonės, nes į parduotuves jų ateina gerokai mažiau. Prekių krepšelis paaugęs, tačiau tai nepaaiškina pokyčio.

„Anksčiau galvojome, kad jie nuemigravo į parduotuves, kuriose galimybių paso nereikia, bet kadangi tie patys tinklai turi ir tokių, ir tokių parduotuvių, matome, kad ten padidėjimas nėra toks didelis, kad paaiškintų, kur dingo pirkėjai.

Galbūt jie keliauja į Lenkiją ar daugiau valgo viešojo maitinimo įstaigose, perka el. būdu. Tačiau tai labai menki srautai. Galbūt žmonės iš viso susilaiko nuo pirkinių?“ – svarstė R.Vainienė.

Srautai persiskirstė

Prekybos centro „Europa“ vadovė Eglė Juškienė portalui lrytas.lt teigė, jog 2020 m. gruodį įvestas karantinas tikrai smarkiai apkarpė lankytojų skaičius, tačiau 2021 m. veikimas su galimybių pasais leido net šiek tiek atsigauti – lapkritį pirkėjų buvo 30 proc., o gruodį – 60 proc. daugiau nei 2020 m. tuo pačiu metu.

„Akropolis Group“ Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas patikino, jog prekybos ir pramogų centruose lankytojų srautai sumažėjo vos tik prasidėjus pandemijai, kai dirbo tik pirmojo būtinumo prekėmis prekiaujančios parduotuvės, ir iki šiol jie nėra sugrįžę į priešpandeminį lygį. Anot jo, prireiks nemažai laiko susigrąžinti visus buvusius lankytojus.

„Be abejo, neigiamos įtakos srautams turėjo ir 2021 m. rugsėjo 13 d. įvesta lankytojų galimybių pasų tikrinimo prievolė. Pastaraisiais mėnesiais fiksuojame apie 30 proc. mažesnį srautą, palyginti su priešpandeminiu laikotarpiu.

Kita vertus, yra ir daugiau priežasčių, galėjusių lemti mažesnius lankytojų srautus. Tai pasikeitę pirkėjų įpročiai – išankstinis pirkinių planavimas, retesnis lankymasis prekybos vietose ir didesni krepšeliai vieno apsipirkimo metu“, – portalui lrytas.lt komentavo D.Mertinas.

Prekybos tinklo „Maxima“ atstovai informavo, jog pastaruoju metu reikšmingų pirkėjų srautų pokyčių neužfiksavo, o štai „Lidl“ parduotuvėse matoma, jog pirkėjai labiau planuoja pirkinius ir dažniau įsigyja didesnį kiekį produktų, todėl parduotuvėse lankosi rečiau.

Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė pasikeitusius gyventojų įpročius pastebėjo net šventiniu laiktotarpiu: „Lietuviai prieš pandemiją buvo paskutinės minutės pirkėjai. Tačiau šįkart šventėms jie ruošėsi iš anksto, šventinis pirkimas prasidėjo net keletą savaičių prieš pačią šventę.

Tai lemia kelios priežastys: pirma, noras išvengti spūsčių, jaustis saugesniam. Antra, nerimas dėl galimų ribojimų.“

Anot jos, tikėtina, kad įprotis lankytis parduotuvėse rečiau išliks ir ateityje, nes populiarėja, ypač prieš šventes, apsipirkimas internetu.

Apie tai portalui lrytas.lt kalbėjo ir „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis. Tačiau bėdos jis nemato: „Matome, kad apsilankymų parduotuvėje skaičius mažėja, tačiau krepšeliai – auga. Mūsų apyvarta net didesnė nei 2020 m.“

Kiek kitokia tendencija pastebėta „Rimi“ parduotuvėse. Prekybos tinklo atstovės Gabrielės Šerėnienės teigimu, tik įvedus galimybių paso tikrinimą didžiosiose parduotuvėse greitai pastebėtas pirkėjų srautų sumažėjimas. Gyventojai persiskirstė – nemažai jų pasuko į mažesnes parduotuves, kuriose galimybių pasas nebūtinas, arba aktyviau ėmė naudotis elektroninės prekybos paslaugomis.

Tačiau vis daugiau žmonių gauna galimybių pasus, tad po truputį grįžtama į įprastą gyvenimo ritmą, o šventiniu laikotarpiu daugelis rinkosi didžiąsias parduotuves, nes jose didesnis asortimentas.

„Mažosiose, tokiose kaip, pavyzdžiui, „Express“ formato parduotuvėse, kalėdiniu laikotarpiu pirkėjų buvo kiek mažiau, tam įtakos turi ir ramesnis atostogų metas. Vis dėlto, visiems po žiemos švenčių sugrįžus į darbus, tikimės, kad prekyba atsigaus ir šiose parduotuvėse, skirtose greitam apsipirkimui skubantiems“, – portalui lrytas.lt komentavo G.Šerėnienė.

Patraukė į Lenkiją?

Kad lietuviai aktyviau trauktų į Lenkiją D.Dundulis nepastebėjo. Anot jo, arčiau Lenkijos esančiose parduotuvėse apyvarta nekrito.

Tą patvirtino ir kainų lyginimo portalo Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas: „Veržimosi į Lenkiją nėra. Per daug metų susiformavo tam tikras pirkėjų srautas, vykstantis į Lenkiją. Jis nepasikeitė.“

Tačiau lietuvių Lenkijoje užsakytus pirkinius į Lietuvą parvežančios įmonės „Atvyko.lt“ atstovas Rolandas portalui lrytas.lt minėjo, jog, nors tokie užsakymai konkuruoja su kitomis elektroninėmis, o ne fizinėmis Lietuvos parduotuvėmis, 2021 m. rudenį ir žiemą užsakomų prekių kiekis, palyginti su 2020 m., tikrai yra gerokai išaugęs. Didžiausias padidėjimas pastebėtas prieš 2021 m. metų Kalėdas ir Naujuosius metus.

„Juk visos tiekimo grandinės trūkinėja, kai kurių prekių Lietuvoje nėra, tad žmonės bando jas rasti kitose užsienio valstybėse. Lenkija yra artima kaimynė, ji populiari, nes siūlo didelį asortimentą už gerą kainą. Tad prekių trūkumas ir padidėjusios kainos Lietuvoja lemia išaugusį pirkimą Lenkijoje“, – pasakojo Rolandas.

Patyrė šoką

Anot A.Vizicko, šiuo metu prekių užsakymas į namus neturėtų būti reikšmingai išaugęs, nes nematyti, kad pristatymo į namus įmonės nespėtų dirbti.

„Prisiminkime pirmąjį karantiną, kada nepavyko net užsisakyti „Barboros“ paslaugų, laisvų laikų nebūdavo. Dabar to nėra. Taip pat nėra jokių žinių, kad būtų stipriai plečiamas kolektyvas“, – naujienų portalui lrytas.lt komentavo pašnekovas.

Tad, jo manymu, lieka tik viena priežastis, galėjusi iš tiesų pakeisti pirkėjų srautus, – augančios kainos stabdo vartojimą ir verčia rinktis atsakingiau.

„Viskam brangstant žmonės pradeda taupyti. Galbūt renkasi produktus su akcijomis ir perka juos didesniais kiekiais, kaupia atsargai. Tokiu atveju, jie rečiau eina į parduotuves.

Juk žmonės, pamatę didesnes kainas, patiria tam tikrą šoką. Tada pirma kilusi reakcija – nepirkti arba pirkti mažiau. Tačiau po kiek laiko žmonės adaptuosis, nes nebus, ką daryti, gyventi reikia, valgyti reikia, tada vėl pradės viską pirkti“, – kalbėjo jis.

Pasak A.Vizicko, daugelis tokiu laiku norėdami sutaupyti patraukė į pigesnes parduotuves, kaip „Lidl“ ar „Norfa“.

„Gruodžio 16 d. skaičiuota, kiek parduotuvėse yra žmonių. Viename „Lidl“ parduotuvės kvadratiniame metre buvo didžiausia žmonių koncentracija. Šitos parduotuvės tikriausiai iš dabartinės situacijos net išlošia. Ten turėtų augti ir prekių krepšelis, ir apyvartos“, – patikino jis.

Ruošiasi išlaidauti, o ne taupyti

Nors svarstoma, kad gyventojai, stebėdami vis augančias kainas, gali imti aktyviau taupyti, to bankų duomenys nerodo.

Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiojo ekonomisto Pauliaus Morkūno teigimu, metinis indėlių prieaugio pikas stebėtas 2021 m. vasarį–kovą. Tada jis siekė beveik 22 proc.

Naujausiais 2021 m. lapkričio mėnesio duomenimis, namų ūkių indėlių prieaugis per metus Lietuvos finansų įstaigose liko spartus ir siekė beveik 2,6 mlrd. eurų. Tačiau, palyginti su 2021 m. pradžios piku, šis augimo tempas slūgsta – fiksuojami 14,9 proc.

„Be to, lapkritį namų ūkių indėliai paaugo vos 13 mln. eurų, kai per spalį jų padidėjimas siekė 314 mln. eurų“, – portalui lrytas.lt komentavo P.Morkūnas.

Anot jo, tikėtina, kad jau greitai gyventojai grįš prie įprastų vartojimo įpročių, tad vartojimas tik augs ir net sparčiau, nei buvo įprasta matyti prieš pandemiją.

„Tai, kad gyventojai gali pradėti plačiau atverti pinigines, rodo ir Lietuvos statistikos departamento nuomonių tyrimai: mažėja žmonių, manančių, kad esamas metas yra palankus taupyti. Be to, didesnį gyventojų išlaidavimą rodo ir pastaraisiais mėnesiais stebimas dviženklis prekybos įmonių apyvartos augimas“, – pareiškė ekonomistas.

Tačiau net ir išlaudaujant indėlių kreivė greičiausiai ir toliau kops į viršų. Tam įtakos turės didėjantis darbo užmokestis ir dėl trūkinėjančių tiekimo grandinių apribotos galimybės įsigyti tam tikras prekes, kaip automobilius. Tolesnį gyventojų vartojimą lems ir epidemiologinė situacija bei lūkesčiai dėl ateities.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.