Brangstant trąšoms ūkininkai kalba be užuolankų – galime pamatyti nenormalias maisto kainas

Nuo praėjusių metų pradžios trąšų kainoms kylant ir jau siekiant aukštumas, ekspertai sako, kad tai neabejotinai didins žemdirbių sąnaudas, todėl brangs ir jų užauginta produkcija, o kartu ir maistas.

Ūkininkai neišvengiamai pirks mažiau trąšų, mažiau jų naudos, tai greičiausiai turės reikšmingos įtakos derliui, o po to - ir maisto kainoms.<br>D.Umbraso nuotr.
Ūkininkai neišvengiamai pirks mažiau trąšų, mažiau jų naudos, tai greičiausiai turės reikšmingos įtakos derliui, o po to - ir maisto kainoms.<br>D.Umbraso nuotr.
Ūkininkai neišvengiamai pirks mažiau trąšų, mažiau jų naudos, tai greičiausiai turės reikšmingos įtakos derliui, o po to - ir maisto kainoms.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ūkininkai neišvengiamai pirks mažiau trąšų, mažiau jų naudos, tai greičiausiai turės reikšmingos įtakos derliui, o po to - ir maisto kainoms.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ūkininkai neišvengiamai pirks mažiau trąšų, mažiau jų naudos, tai greičiausiai turės reikšmingos įtakos derliui, o po to - ir maisto kainoms.<br>T.Bauro nuotr.
Ūkininkai neišvengiamai pirks mažiau trąšų, mažiau jų naudos, tai greičiausiai turės reikšmingos įtakos derliui, o po to - ir maisto kainoms.<br>T.Bauro nuotr.
Ūkininkai neišvengiamai pirks mažiau trąšų, mažiau jų naudos, tai greičiausiai turės reikšmingos įtakos derliui, o po to - ir maisto kainoms.<br>V.Balkūno nuotr.
Ūkininkai neišvengiamai pirks mažiau trąšų, mažiau jų naudos, tai greičiausiai turės reikšmingos įtakos derliui, o po to - ir maisto kainoms.<br>V.Balkūno nuotr.
Ūkininkai neišvengiamai pirks mažiau trąšų, mažiau jų naudos, tai greičiausiai turės reikšmingos įtakos derliui, o po to - ir maisto kainoms.<br>M.Patašiaus nuotr.
Ūkininkai neišvengiamai pirks mažiau trąšų, mažiau jų naudos, tai greičiausiai turės reikšmingos įtakos derliui, o po to - ir maisto kainoms.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jan 7, 2022, 8:49 AM, atnaujinta Jan 7, 2022, 9:53 AM

Be to, Lietuvos Vyriausybei siekiant stabdyti Baltarusijos kalio trąšų milžinės „Belaruskalij“ tranzitą per Lietuvą, trąšų naudojimas pasaulyje gali sumažėti, tačiau mokslininkai joms turi alternatyvų.

Trąšų kainos – aukštumose

Kalio chlorido kaina pasaulinėje rinkoje per 2021 metus pabrango nuo 215 iki 710 eurų už toną. Trąšų, sėklų, augalų apsaugos priemonių prekybos bendrovės „Scandagra“ produkto vadovas Linas Grinevičius teigia, jog toks kainų lygis buvo tik 2008–2009 metais.

Didžiausias kalio trąšų kainų augimas nuo 2021 metų pradžios buvo Brazilijoje (didėjo 490 eurų už toną), Pietryčių Azijoje (310 eurų) ir JAV vidurio vakarų regione (400 eurų).

„Kainų augimui didžiausią įtaką turi per pastaruosius metus išaugęs kalio trąšų suvartojimas, kuris bendrai pasaulyje pernai buvo 70,2 mln. tonų – 1,5 proc. didesnis nei 2020 metais, o Europoje siekė 11,5 mln. tonų ir buvo 5,2 proc. didesnis“, – naujienų agentūrai BNS teigė L.Grinevičius.

Šiemet pasaulyje prognozuojamas dar 2 mln. tonų didesnis šių trąšų suvartojimas. Lietuvoje didžiausi kalio trąšų kiekiai tenka vasariniams ir žieminiams javams bei rapsams.

Trąšomis, pesticidais, augalų apsaugos priemonėmis prekiaujančio „Agrokoncerno“ vadovas Edgaras Šakys pastebi, kad jau kurį laiką smarkiai kyla ne tik kalio, bet ir kitų trąšų – fosfatų, azoto kainos. Be to, trąšų trūksta.

„Kylančios kalio trąšų kainos paveiks pasaulio žemės ūkio sektorių – padidės ūkininkų sąnaudos, būtinos derliaus užauginimui, atitinkamai brangs jų užauginta produkcija ir brangimo tendencija bus jaučiama visoje prekybos grandinėje iki galutinio produkto pardavimo“, – BNS sakė E.Šakys.

„Produkcijos kainų augimui įtakos turi ir tai, kad pastaraisiais metais išaugo ir sėklų, augalų apsaugos priemonių kainos, žemės nuomos kainos“, – pridūrė jis.

Pasak E.Šakio, trąšų, įskaitant kalio, brangimas lemia ir kitus reiškinius, kurie toliau veikia trąšų kainas. Pavyzdžiui, Indija, Egiptas atnaujino valstybinius pirkimus, suaktyvėjo trąšų poreikis JAV, Brazilijoje bei Argentinoje. Be to, Rusijoje įvesta limitų sistema – gamintojai gali eksportuoti tik tiek trąšų, kiek numatyta licencijoje.

„Lietuvos rinkoje politikų žingsniai taip pat suteikia vis daugiau galimybių gamintojams didinti kainas dėl konkurencijos stokos – jeigu anksčiau kalio trąšoms įsigyti buvo du konkuruojantys šalys-tiekėjai – Rusija ir Baltarusija, tai toliau Lietuvos vartotojams lieka galimybės įsigyti trąšas iš Rusijos ar kitų valstybių – Vokietijos, Kanados, tačiau ženkliai brangiau“, – sakė „Agrokoncerno“ vadovas.

Pasak jo, trąšų tiekėjai dėl itin aukštų kainų vengia laikyti dideles trąšų atsargas – laiko jų maždaug 2-4 savaičių prekybai.

Maistas neišvengiamai brangs

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad brangstant trąšoms, kintant išankstiniams kontraktams, ūkininkai susiduria su dilema, kiek trąšų jiems dar ekonomiškai apsimoka naudoti.

„Apribojimai kalio prekybos galimai irgi prisideda prie kalio trąšų brangimo. Kitas dalykas, kalio pervežimo kaštai iš Baltarusijos ar kitos vietos tiekiant į Lietuvą, logistikos kaštai keičia buvusią nusistovėjusią kainą. Tai kelia ūkininkams susirūpinimą, kokiu būdu subalansuoti tręšimą. Suprantant tai, subalansavimas bus trešimo mažėjimo linkme, o tai reiškia ir mažesnį derlių, mažesnes pajamas“, – BNS sakė R.Juknevičius.

Anot jo, retas ūkininkas trąšų nusiperka į priekį, ne vien būsimam derliui. Kalio trąšos dabar aktualios tiems, kurie galvoja apie tręšimą pavasarį. Tačiau didesnį rūpestį ūkininkams kelia azoto trąšos. R.Juknevčiaus teigimu, įprasta jų kaina siekdavo apie 200 eurų už toną, o šiuo metu ji siekia maždaug 650 eurų.

„Kalio trąšų klausimas nėra toks degantis, palyginti su tuo klausimu, kurį sprendžia ūkiai dabar, kiek nusipirkti ir kiek tręšti azotinių trąšų, nes jų panaudojimas bus tik pavasarį. Azotinių trąšų nebuvo įsigyta ruošiantis rudeninei sėjai, ta situacija būtent dėl azoto labiausiai dabar kaitina ūkininkų emocijas“, – teigė R.Juknevičius.

Ūkininkai neišvengiamai pirks mažiau trąšų, mažiau jų naudos, tai greičiausiai turės reikšmingos įtakos derliui. Deficitas išbalansuoja rinkas ir galime pamatyti nenormalias maisto kainas“, – teigė jis.

Nutrūkus „Belaruskalij“ tranzitui, mato išeičių

„Belaruskalij“ per metus gamina apie 12,5 mln. tonų kalio trąšų ir didžiausią dalį eksportuoja į Kiniją, Indiją ir Braziliją. Apie 11 mln. tonų kraunama per Klaipėdos uostą.

L.Grinevičius teigia, jog nutrūkus tranzitui per Klaipėdą, Baltarusijos gamykla jau dabar apie 40–50 proc. trąšų gali eksportuoti per kitus uostus, o pastačius terminalus po 3–4 metų galės beveik visą kiekį pateikti rinkai per kitus uostus.

Anot jo, Lietuvoje kalio trąšų kainų poveikis labiausiai bus juntamas antroje metų pusėje, kai ūkininkai pradės apsirūpinti rudeniui skirtomis trąšomis.

„Pati kalio trąšų rinka Baltijos šalyse nėra labai didelė, siekia apie 50 tūkst. tonų per metus, ir pateikti tokį kiekį kalio trąšų šioje rinkoje nebūtų didelė problema“, – teigė „Scandagros“ produkto vadovas.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkas Vytautas Liakas teigia, jog situacija dėl trąšų rodo, kad žemdirbiai turės išmokti jas naudoti efektyviau, be to, jau dabar yra alternatyvų, kurios gali pakeisti trąšas.

„Tai ne pirmas trąšų brangimas, buvo tokių laikotarpių, kai trąšos brango. Žinome istorijų, kad kai kurios įmonės bankrutavo, nes nusipirko brangiai trąšų žaliavų, galvodamos, kad dar kainos kils, o po to jos krito, tada tiesiog sekė bankrotai“, – BNS teigė V.Liakas.

„Trąšas reikės naudoti efektyviau, nesakyčiau, kad mažiau, bet efektyviau. Kai kurie buvo įpratę prie perteklinių tręšimų. Eidavo pačiu pigiausiu keliu. Šiandien reikės išmokti efektyviai naudoti – mažiau, bet gauti tą patį rezultatą“, – sakė jis.

V.Liako teigimu, tai gali lemti, kad produkcija bus švaresnė, bet tuo pačiu ir brangesnė.

Anot jo, mokslininkai daug metų analizavo, kuo galima pakeisti trąšas. Pasak V.Liako, dirvožemyje gausu mikroorganizmų, kuriuos išmokus tinkamai valdyti, tiek kalio, tiek fosforo trąšų galima nenaudoti daug metų.

„Fosforo dirvožemyje sukaupta labai daug, bet jis neprieinamas augalams. Jei įvedame į dirvožemį mikroorganizmus, kurie atpalaiduoja fosforą, jau galime pakeisti fosforo trąšas. Eilę metų galime tokių trąšų nenaudoti. Esame atlikę daug kalio tyrimų. Yra daug mikroorganizmų, kurie mobilizuoja kalį ir augalą aprūpina kaliu. Taip kad aš didelės problemos nematau, ypač inovatyviems ūkininkams, kurie domisi mokslo pasiekimais“, – sakė V.Liakas.

„Jie nepajus diskomforto, galbūt daugiau dėl azoto, nes kiekvienas nori gauti didesnį derlių, o be azoto to tikėtis sunku. Čia bus tam tikro streso, bet dėl fosforo, kalio, nematau problemų“, – kalbėjo jis.

Jis taip pat teigia, kad pasunkėjus kalio trąšų prekybai, ūkininkai rastų išeitį, tačiau didžiausią nerimą kelia azoto trąšos, kadangi jas pakeisti sudėtingiau.

„Kalis nėra iš pačių svarbiausių elementų, be kurio augalas negali augti. Metus ar dvejus galima apsieiti be kalio trąšų. Per tą laiką tikrai kažkas išsispręstų, tuo labiau, kad mes turime alternatyvų. Galbūt kažkur sumažės efektyvumas, bet, mano nuomone, kažko kritinio nebus. Niekada nebūna tuščios vietos gamtoje. Jei kažkas užsidaro, tai atsidaro kitur“, – sakė V.Liakas.

„Tuo labiau Lietuvoje dirvožemiai yra pakankamai kalingi, jį dar mobilizavus, nieko baisaus neįvyktų. Didžiausią rūpestį kelia azoto trąšos. Tai pagrindinė maisto augalų medžiaga“, – teigė jis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.