Taip svarstė turto valdymo bendrovės INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Trąšos naudojamos maisto žaliavų auginimui. Grūdų reikia ir ruošiant pašarus, gaminant mėsą, pieną, tad brangesnių trąšų impulsas per augalininkystės ir gyvulininkystės sektorius paveiks ir galutinio vartotojo perkamas maisto prekes.
Trąšų, energetinių nešėjų kainų šuolis, natūralu, nuvilnys ir per maisto žaliavų kainas“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ekonomistė.
Esama ir netiesioginio brangstančių trąšų efekto: norintys sutaupyti ūkininkai trąšų bers mažiau, todėl galime sulaukti prastesnio derliaus, dėl ko kainos taip pat kils. „Agrochemos“ Trąšų skyriaus vadovas Vytis Varanavičius prisiminė 2008-2009 m., kai pabrangus trąšoms, sumažintos trąšų normos atnešė net trečdaliu mažesnį derlių: 2010 m. javų derlius šalyje buvo milijonu tonų mažesnis.
Trąšų galime pritrūkti
I.Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad trąšų rinkoje jau dabar jaučiamas didžiulis jų trūkumas, kyla logistikos trikdžių.
„Jie ir jaučiami butelio kaklelio efektai lėtinta trąšų tiekimą. Kitas dalykas – dėl tokių rekordinių energetikos nešėjų kainų šuolio kai kurios trąšų gamyklos – ypač azoto trąšų – buvo priverstos stabdyti veiklą. Vienas pavyzdžių – „Achemos“ gamykla. Tai irgi indikuoja, kad trąšų galime pritrūkti“, – komentavo pašnekovė.
Kalio trąšas gaminančių šalių nėra daug: Kanada, Rusija, Baltarusija, Vokietija, kai kurios kitos. Nepaisant to, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus, kalbėjęs „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“, mano, kad didelio trąšų stygiaus neturėtų būti – Rusijos embargas ir sankcijos nepaliečia, tik gamintojai Rusijoje galės susižerti didesnį pelną. „Tačiau ar pirksime per skandinavus, ar per latvius, priedai neturėtų sudaryti labai ženklaus kainų skirtumo“, – svarstė Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
Pančiai portalui lrytas.lt kalbėjo ir Žemės ūkio kooperatyvo „Joniškio aruodas“ generalinė direktorė Jurita Zubauskienė. Ji sakė, kad ūkininkus neramina būtent augančios kainos, kurias į padanges kelia brangstantys energetiniai ištekliai, o trąšų jei ne čia, tai kitur galima rasti.
„Trąšų galima iš vienur ar kitur atsivežti, tačiau jų kainos dėl brangstančių energetinių išteklių stipriai pakilusios. Brangimą skaičiuojame kartais: jei prieš metus toną salietros pirkome už 220 eurų, tai dabar – už 700 eurų“, – portalui lrytas.lt kalbėjo J.Zubauskienė.
Tačiau, nepaisant to, kiek kainuos azoto trąšos, norint užauginti derlių, jo reikės – kaip sakė pašnekovė, be šito neišsiversi.
Brangsta trąšos su mikroelementais, glifosatai, jau aišku, kad brangs pesticidai. „Žemės ūkio sritis – ne išimtis, čia žaliavos taip pat brangsta, – sakė „Joniškio aruodo“ generalinė direktorė. – Kaip elgtis, kiekvienas ūkininkas galvoja savo galva. Mes jungiame apie 100 ūkininkų, iki spalio įsigijome apie 80 proc. reikiamo trąšų kiekio. Bet yra dalis ūkininkų, kurie trąšų nepirko: vieni laukia ir žiūrės, kas bus toliau, yra ir tokių, kurie trūkstamų lėšų suskubo įsigyti prieš Naujuosius metus“.
Anot J.Zubauskienės, ūkininkai, kurie prižiūrėdavo savo dirvožemį, kurį laiką gali susilaikyti netręšdami žemės kaliu, fosforu: jie neišsiplauna, lieka dirvoje, todėl kai kuriems gali būti išeitis mažinti tręšimo normas ar metus kitus apskritai praleisti.
Rusai riboja eksportą
„Metų pradžioje trąšoms pradėjus brangti, buvo tikimasi, kad jų kainos vasarą stabilizuosis, tačiau metai buvo visiškai neprognozuojami: trąšos vis brango, grūdų kainos laikėsi aukštai, derlius nebuvo toks gausus, kokio visi laukė. Trąšoms neatpigus ir vasarą, dalis ūkininkų laukė rudens, tačiau niekas nenutuokė, kad ištiks ir energetinė krizė, dujų – pagrindinės trąšų gamybos žaliavos – kainas išauginusi daugiau kaip penkis kartus“, – sakė „Agrochemos“ atstovas V.Varanavičius.
Vis dėlto jis, kaip ir I.Genytė-Pikčienė, mano, kad pavasarį, kai prasidės pagrindinis laukų tręšimas, problema gali būti ne trąšų kaina, o jų stygius. Be jau minėtų uždarytų gamyklų V.Varanavičius mini ir kitas priežastis.
„Prie trąšų pasiūlos mažėjimo prisideda ir sankcijos Baltarusijai bei Kinijos sprendimas apriboti trąšų eksportą iki 2022 metų birželio, taip siekiant užtikrinti pasiūlą ir kainą vietinei rinkai. Panašiai elgiasi ir Rusija – nuo gruodžio 1 d. šioje šalyje bus pradėtos taikyti eksporto kvotos“, – teigė V.Varanavičius.
Problemas turės spręsti visa Europa
„Žinių radijo“ laidoje kalbėjęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas A.Svitojus skaičiavo, kad Lietuvoje yra apie 3 mln. hektarų dirbamos žemės. Kalio trąšų poreikis daržininkams, grūdininkams, gyvulių augintojams vidutiniškai, moksliškai skaičiuojant, sudarytų apie 300 tūkst. tonų. „Be abejo, ūkininkai tiek nenaudoja – taupo. Tad skaičiai gali siekti apie 100 tūkst. tonų bendrose kompleksinėse trąšose“, – sakė A.Svitojus.
Pirmiausia, jo teigimu, trąšų brangimas atsilieps daržininkams, bet labai stipriai palies ir grūdininkystę, mat kad būtų geras derlius, čia naudojama daug trąšų.
„Grūdų sektorius mūsų žemei nėra tinkamas. Jis – rizikingas, priklausomas nuo daugelio išorės faktorių. Gali būti, kad žemės ūkyje atsisuksime į didesnę pridėtinę vertę kuriantį gyvulininkystės sektorių“, – svarstė Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
Vis dėlto, turint omenyje, kad trąšos brangsta ne vien Lietuvoje, bet visoje Europoje, tai mūsų šalies ūkininkų konkurencingumo neturėtų paveikti: čia didesnis pavojus matyti kalbant apie Azijos, Lotynų Amerikos šalis.
„Visa Europa turės spręsti problemas, ieškodama alternatyvių šalinių.
Niekas negali pasakyti, kiek kainos dar kils. Daug kas daro prielaidas, kad jos jau turėtų sustoti augusios. Bet žinant, kad infliacija jau siekia dviženklius skaičius, prognozės nėra optimistinės. Kainas sukelia panika – kai visi perka, pardavėjai pakelia kainas ir taip įsuka karuselę. Tikimės, kad panikos pavyks išvengti“, – kalbėjo A.Svitojus.
Vis dėlto, vertindamas rinkoje susiklosčiusią situaciją jis įžvelgė ir pozityvių dalykų: kylančios kainos galbūt paskatins atsisukti į tikslesnes technologijas, naudoti tikslesnę techniką, leidžiančią be reikalo nebarstyti trąšų. Taip būtų mažiau teršiama žemė, vandenys.
Taip pat labiau įsitvirtinti galėtų uždaro ciklo ūkis: užauginęs gyvulius ūkininkas mėšlą sunaudos grūdams, grūdus sušers gyvuliams ir parduos sūrį, mėsą.
