A. Armonaitė: Europai reikia praktiškai veikiančios vieningos prekybos politikos

Lietuvos ir Vokietijos pozicijos sutampa, kad konfliktas su Kinija yra bendros ES rinkos aktualija, todėl ir sprendžiamas jis turi būti kalbant vienu balsu, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

A.Armonaitė.<br>T.Bauro nuotr.
A.Armonaitė.<br>T.Bauro nuotr.
Europai reikia praktiškai veikiančios vieningos prekybos politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Europai reikia praktiškai veikiančios vieningos prekybos politikos.<br>V.Skaraičio nuotr.
Europai reikia praktiškai veikiančios vieningos prekybos politikos.<br>Pixabay.com nuotr.
Europai reikia praktiškai veikiančios vieningos prekybos politikos.<br>Pixabay.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jan 11, 2022, 4:33 PM, atnaujinta Jan 11, 2022, 5:03 PM

Taip ji kalbėjo susitikusi su Vokietijos federalinės ekonomikos ir klimato apsaugos ministerijos parlamentine valstybės sekretore Franziska Brantner.

„Kartu pasidalinome vieningu požiūriu, kad iš esmės šitas konfliktas su Kinija, kuriame esame, yra bendros europinės rinkos aktualija, ir todėl būtina išlaikyti Europos bendros rinkos vientisumą ir ilguoju laikotarpiu“, – žurnalistams Seime antradienį sakė A.Armonaitė.

„Tik kalbant vienu europiniu balsu yra galima rasti išeitį iš šitos situacijos, nes yra patekusios į sudėtingą situaciją ne tik Lietuvos įmonės, bet ir integruotos europinės rinkos kompanijos, kurios turi partnerius Lietuvoje“, – pridūrė ji.

Pasak ministrės, per susitikimą ji išgirdo Vokietijos palaikymą Lietuvai.

„Aptarėme svarbą vystyti bendrą vieningą Europos prekybos politiką. Europai reikia praktiškai veikiančios vieningos prekybos politikos“, – tvirtino A.Armonaitė.

Jos teigimu, Vokietija Lietuvą tebemato kaip saugią ir perspektyvią investicijoms valstybę. Ministrė sakė sulaukusi Vokietijos kolegės patikinimo, kad „Vokietija ir toliau Lietuvą mato kaip labai saugią ir perspektyvią investicijoms šalį“.

A.Armonaitė dar kartą pabrėžė neturinti žinių, kad Vokietijos įmonės, investavusios Lietuvoje, ketina trauktis. „To nerimo yra, bet kažkokių konkrečių sprendimų dar nėra priimta ir negali būti priimta, nes situacija gali išsispręsti“, – tvirtino ministrė.

„Tokių konkrečių nutrauktų projektų nėra šiai dienai nėra“, – pridūrė A.Armonaitė.

Tačiau ji sutiko, kad Lietuvos „debatas“ su Kinija viešojoje erdvėje, tarptautinėje žiniasklaidoje nepadeda. Ji tvirtino su F.Brantner aptarusi Vokietijos investicijas į Lietuvos atsinaujinančią energetiką.

Vokietijos pozicija Lietuvos ir Kinijos ginče dėl Taivano atstovybės gali suvaidinti kertinį vaidmenį. Berlynas palaiko gerus prekybinius ryšius su Kinija, kurie ypač svarbūs vokiečių automobilių pramonei. Lietuvoje gamyklas turi Vokietijos automobilių pramonės įmonės „Hella“ ir „Continental“.

Pekinas pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, šios salos atstovybės atidarymo Vilniuje, šalies verslas patyrė prekybos su Kinija ribojimų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.