A. Armonaitė: iš Kinijos sukeltos „krizelės“ turime išeiti konkurencingiausia šalimi regione

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė neabejoja, kad Kinijos ekonominio spaudimo keliama grėsmė Lietuvos ekonomikai iš tikrųjų gali būti galimybė patrauklumu aukštųjų technologijų pramonei plėtoti pralenkti kaimynes. Anot ministrės, Lietuva turi tapti konkurencingiausia valstybė regione.

A.Armonaitė.<br>Lrytas.lt koliažas.
A.Armonaitė.<br>Lrytas.lt koliažas.
A.Armonaitė.<br>T.Bauro nuotr.
A.Armonaitė.<br>T.Bauro nuotr.
A.Armonaitė: iš Kinijos sukeltos „krizelės“ turime išeiti konkurencingiausia šalimi regione.<br>Martin Lindstrom/unsplash.com nuotr.
A.Armonaitė: iš Kinijos sukeltos „krizelės“ turime išeiti konkurencingiausia šalimi regione.<br>Martin Lindstrom/unsplash.com nuotr.
A.Armonaitė: iš Kinijos sukeltos „krizelės“ turime išeiti konkurencingiausia šalimi regione.<br>V.Balkūno nuotr.
A.Armonaitė: iš Kinijos sukeltos „krizelės“ turime išeiti konkurencingiausia šalimi regione.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jan 11, 2022, 9:32 AM

„Turime tapti konkurencingesni nei kiti, ir šita „krizelė“, į kurią papuolėme dėl to, kad Kinija nusprendė išbraukti mus iš savo muitinės sistemos, mums turi būti pirmiausia galimybė tapti pačia konkurencingiausia valstybe. Bent jau regione tai tikrai, bet, tikiuosi, ir Europos Sąjungoje“, – LRT radijui antradienį sakė A.Armonaitė.

Anot ministrės, institucijos ir politikai turi nutraukti ir pasaulinėje žiniasklaidoje aptariamus ginčus, ar Taivaniečių atstovybės pavadinimas buvo klaida, ir vietoj to padėti ieškoti sprendimų, kaip Lietuva galėtų tapti konkurencingesne valstybe nei yra dabar.

„Ko šiuo metu mums labiausiai reikėtų vengti, tai viešo santykių aiškinimosi tarp institucijų, įvairių politikų ir pareigūnų, aptariant tai ir girdint ne tai kad visai valstybei, bet visam pasauliui. Tai dabar neturėtų būti mūsų fokusas. Mūsų fokusas turėtų būti padaryti taip, kad Lietuva būtų ne tik tokia konkurencinga, kokia buvo iki šiol, bet, tiesą sakant, pati konkurencingiausia regiono valstybė“, – įsitikinusi A.Armonaitė.

Tam esą būtina draugiškesnė mokestinė aplinka įmonėms, verslui taip pat būtina leisti lengviau įsivežti darbo jėgą iš užsienio valstybių, nurodo ministrė.

„Įmonės, kurios investuoja į naują plėtrą ir naujas darbo vietas, naujus gamybinius pajėgumus, kad tai nebūtų apmokestinta šiuo metu (tai yra apmokestinta pelno mokesčiu). Turime atviriau žiūrėti į talentų įsileidimą iš viso pasaulio, nes mūsų kaimynės yra priėmusios ir nuolat priima drąsius sprendimus“, – vardijo ji.

„Kviesiu priimti tokius sprendimus ir Lietuvą“, – pažadėjo A.Armonaitė, be kita ko patikinusi, jog „skaitmenizuotų valstybių pasaulyje Lietuva yra pakankamai greita ir lanksti ir ji šitos reputacijos neprarado“.

A.Armonaitės teigimu, investicijos, kurias, pavyzdžiui, Lietuvoje žada Taivanas, turi būti nukreiptos į aukštųjų technologijų pramonės sektorius.

„Labai svarbu, kad investuotume į ateities industrijas, proveržio sritis, tokias kaip puslaidininkiai, taip pat biotechnologijos ir t. t.“, – pažymėjo ji.

ELTA primena, kad Kinija pradėjo spausti Lietuvos verslą po to, kai lapkričio viduryje Vilniuje buvo atidaryta pirmoji pasaulyje Taivano atstovybė salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Užsienio reikalų ministerija tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos“ principą.

Be kita ko, gruodį Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš jos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas. Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.

Dėl pašlijusių santykių su Kinija Lietuvos verslas skaičiuoja apie 300 mln. eurų vertės nuostolius.

Visgi praeitą savaitę Vilniuje įsteigtos Taivaniečių atstovybės vadovas Ericas Huangas pranešė, kad Azijos sala ir toliau sieks stiprinti tarpusavio ekonominį ir technologinį bendradarbiavimą, todėl Lietuvoje investuos 200 mln. dolerių, tirs galimybę čia plėtoti puslaidininkių pramonę.

Atstovybės vadovas taip pat žadėjo, jog Taivanas perims arba į kitas šalis nukreips prekes, kurių nepriima Kinija. Aną savaitę jau buvo perimta daugiau kaip 120 jūrų konteinerių su lietuviška produkcija.

Antradienį A.Armonaitė nuotoliniu būdu susitiks su Taivano Nacionalinės plėtros tarybos ministru Ming-Hsin Kungu ir aptars tolesnio verslo santykių skatinimo ir Lietuvos prekybos atstovybės Taibėjuje steigimo klausimus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.