Jovita Neliupšienė taip pat pripažino, jog Kinijos spaudimą patiria ir Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmonės.
„Visų, kokios yra naudojamos šiuo metu neprognozuojamos autoritarinės valstybės sankcijų arsenalo priemonės, matyt, neįvertinome iki galo. Ir jos naudojamos ne tik prieš Lietuvą, bet ir prieš kitas Europos Sąjungos šalis. Lietuvoje veikia užsienio kapitalo įmonės, prieš jas irgi nukreiptos tos priemonės“, – antradienį Seimo Lietuvos regionų frakcijos nariams teigė viceministrė.
Ji pabrėžė, kad nukentėjusios įmonės ne visada suinteresuotos pasidalinti informacija. Pasak jos, verslas siekia rasti būdų, kaip arba apeiti ribojimus, arba išspręsti situaciją kitaip.
„Nepaisant to, kad viešojoje erdvėje girdėjome labai daug įvairiausių skaičių, įmonės ne visada yra suinteresuotos pasidalinti informacija, ypač tikslia. Kiekvienas verslas siekia rasti būdų, kaip arba apeiti apribojimus, arba išsispręsti situaciją kitaip“, – aiškino J.Neliupšienė.
„Mes tų įmonių duomenų turime labai mažai – kol kas 70-80 įmonių yra deklaravę, kokie jų yra galimi nuostoliai ir kokie jie gali būti ateityje“, – pridūrė viceministrė.
J.Neliupšienė pabrėžė, kad Kinija nėra svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė.
Šalies įmonėms skundžiantis dėl problemų, patiriamų Kinijai taikant apribojimus Lietuvos verslui, rengiamas 136 mln. eurų lengvatinių paskolų apyvartai paketas. Jei jam pritars Europos Komisija (EK), įmonėms būtų teikiamos iki dvejų metų trukmės iki 5 mln. eurų paskolos.
Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, šios salos atstovybės atidarymo Vilniuje.
Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, buvo išbraukusi Lietuvą iš muitinės sistemų.
